Karantino metu nustatyti ribojimai neprieštaravo Konstitucijai

Asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti

Byla buvo nagrinėjama pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą. Teismas į KT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos, patirtos uždraudus teikti grožio paslaugas ir apribojus odontologijos paslaugų teikimą, atlyginimo priteisimo.

KT pažymi, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Viena svarbiausių visuomenės vertybių ­– žmogaus ir visuomenės sveikata.

Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, KT ne kartą yra konstatavęs, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija.

Kada gali būti taikomi apribojimai?

Toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją.

Štai reikalavimai, kurie būtini ribojant ūkinės veiklos laisvę. Tai turi būti daroma remiantis įstatymu, o apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus.

Būtina sąlyga, kad apribojimais nebūtų paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė. Taip pat privalu laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Tai reiškia, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

KT pažymėjo, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, gali būti nustatyti ūkinės veiklos ribojimai ar draudimai, skirti užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje ar šių ligų plitimui suvaldyti.

Priemonės galėjo būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose

Siekis suvaldyti šių ligų plitimą gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.

Todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatant, be kita ko, konkrečių pasirinktų priemonių taikymo mastą ir trukmę.

Toks teisinis reguliavimas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, yra neišvengiama, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, būtų padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei.

Apribojimai gali būti ir buvo tik laikini

KT pažymėjo ir tai, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės, be kita ko, ūkinės veiklos srityje, gali būti taikomos tik laikinai – kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba kol, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, yra pagrindo manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama.

Teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė.

Vyriausybės nutarime įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo nustatytas įvertinus ne tik visuotinę nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją ir šios ligos plitimo grėsmę ir tendencijas, bet ir remiantis tuo metu turėta specialia informacija, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos naujumą ir nenuspėjamumą. Taigi būtinybę priimti skubius ir veiksmingus sprendimus ir lėmė siekis užtikrinti konstituciškai pagrįstą tikslą bei viešąjį žmonių sveikatos apsaugos interesą ir užkirsti kelią užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šios ligos plitimą.

Vertindamas, ar ginčytu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigta ūkinės veiklos laisvės esmė, KT pažymėjo, kad Vyriausybės nustatytos karantino režimo priemonės, kuriomis buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, buvo taikytos tik ribotą laiką – nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. Be to, Vyriausybė numatė kompensuoti dėl karantino paskelbimo ir jo priemonių taikymo patirtus praradimus.

Atsižvelgdamas į tai, KT nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčytu teisiniu reguliavimu buvo paneigta ūkinės veiklos laisvės esmė.

Situacija buvo nauja ir nenuspėjama

KT pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas buvo nustatytas atsižvelgus į tuo metu turėtą specialią informaciją apie užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimą. Tokia informacija apie ligos sukėlėjus, kitus jos ypatumus buvo negausi ir greitai besikeičianti, susiklosčiusi situacija buvo nauja ir nenuspėjama, o COVID-19 ligos sukeliamos pasekmės buvo neištirtos ir tik prognozuojamos.

Taigi Vyriausybė neturėjo pagrindo manyti, jog pasiekti konstituciškai svarbų tikslą ir įgyvendinti viešąjį interesą (apsaugoti žmonių ir visuomenės sveikatą, be kita ko, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ne tik COVID-19 liga sergantiems, bet ir kitiems asmenims) tuo metu būtų buvę galima mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Be to, karantino režimo priemonės ūkinės veiklos srityje buvo taikytos tik laikinai. Atsižvelgiant į kintančią situaciją jos buvo atitinkamai peržiūrimos ir koreguojamos. Nusprendus, kad nustatytų priemonių taikyti nebėra būtina, jos buvo panaikintos.

Taigi nėra pagrindo teigti, jog Vyriausybės nutarimu įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo neproporcingas siekiamam svarbiam tikslui – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugai.

KT padarė išvadą, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos situacijos paskelbto karantino metu tam tikrą laiką buvo atitinkamai draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas, neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui.

ŪP pagal KT pranešimą