Karo įkaitais tapę meno kūriniai laikinus namus randa Lietuvoje: reikšmė visuomenei – neįkainojama

Kasdienė nauda visuomenei

Dr. Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) komunikacijos vadovė, nurodo, kad tokios partnerystės su verslais išplečia muziejų galimybes ir suteikia laisvės geriau vykdyti savo misijas. Su verslo pagalba muziejai įgyja daugiau galimybių išsaugoti ir visuomenei pristatyti aukštos vertės meno kūrinius, įgyvendinti ambicingus meninius projektus ir tai padaryti įtaigiau, šiuolaikiškiau.

„Toks bendradarbiavimas padeda muziejams plėtoti savo veiklą, pritraukti daugiau lankytojų, teikti jiems estetinę, pažintinę ir emocinę naudas, taip pat – tapti finansiškai tvaria organizacija. Tad verslų ir muziejų partnerystė atveria didesnes galimybes valstybei ir visuomenei“, – sako muziejaus atstovė.

Ji priduria, kad verslo pagalba – tiek vienkartinė parama, tiek ilgalaikis mecenatų palaikymas – muziejams atveria daugiau galimybių įsigyti naujų ar iš užsienio pasiskolinti itin vertingų eksponatų, surengti išskirtines parodas, kelti darbuotojų kvalifikaciją, tirti turimą kolekciją, paspartinti infrastruktūros plėtrą, vykdyti kitas visuomenei svarbias funkcijas.

Karas privertė sukrusti

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį ištisi Ukrainos miestai yra šluojami nuo žemės artilerijos ugnimi. Iš teritorijų, kurios nukentėjo santykinai mažiau, į Rusiją judėjo vilkstinės, prikrautos unitazų, skalbyklių ir meno kūrinių. Siekiant išsaugoti kuo daugiau ukrainietiško kultūrinio paveldo, LNDM ėmėsi kilnios misijos – gelbėti Ukrainos muziejuose saugomas vertybes, jas laikinam saugojimui perkeliant į šalis, kuriose karas nevyksta.

„Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos Nacionaliniam Dailės muziejui jau pavyko išgabenti vertybes net iš keturių Ukrainos muziejų. Didžiuojamės, kad galėjome prisidėti prie šios misijos, padėti apsaugoti meno kūrinius nuo sunaikinimo ar pagrobimo, taip pat – pasidalinti jų kultūrine verte su lietuviais“, – sako B. Kuzmas.

Vien LNDM Prano Gudyno restauravimo centre buvo ištyrinėti 985 iš Ukrainos atgabenti kūriniai, 400 iš jų – jau paruošti eksponavimui. Tarp jų – Luko Kranacho vyresniojo dirbtuvių meistrams priskiriamas paveikslas „Judita su Holoferno galva“, Francisco Goya graviūros, du Franco Halso apaštalų paveikslai, kuriuos lankytojai netrukus galės išvysti Radvilų rūmų dailės muziejuje.

„Karinių konfliktų metu meno kūriniai yra evakuojami iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas, slepiami specialiai tam įrengtose, dažnai – užmaskuotose slėptuvėse. Prisiminkime Vilniaus katedros lobyno istoriją – prasidėjus II Pasauliniam karui jis buvo užmūrytas pastato sienoje ir tik 1985 m. visiškai atsitiktinai atrastas remonto metu. Surastas lobis buvo ir toliau saugomas nuo išvežimo iš Lietuvos, tik jau Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Šiuo metu nuo to paties priešo čia saugomos, restauruojamos ir eksponuojamos meno vertybės iš Ukrainos muziejų“, – apie kūrinių išsaugojimą karo metu pasakoja LNDM atstovė.

Naikinimas ir vagystės pagal užsakymą

Anot Dr. R. Statulevičiūtės-Kaučikienės, karo zonoje meno kūrinių laukia liūdnas likimas. Jie tampa valstybės-agresorės taikiniu. Rusija nuo seno garsėja savo nepakantumu užimamų teritorijų nacionaliniam paveldui, siekiu naikinti tautinę tapatybę ar tiesiog pralobti.

„Tokių pavyzdžių turime ir Lietuvos istorijoje. 1865 metais iš Vilniaus į Maskvą buvo išgabenti 3000-5000 meno kūrinių. Dėl šios Rusijos okupacijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungimo prie carinės Rusijos Lietuva neteko didelės dalies savo kultūros paveldo“, – sako LNDM atstovė.

Karo zonoje nestinga ir individualių plėšikų, kurie, nesirinkdami metodų, turi tikslą būtent pagrobti meno kūrinius – ar turėdami išankstinius užsakymus, ar vildamiesi juos parduoti juodojoje rinkoje.

„Ieškant meno kūrinių muziejai gali būti išrenkami po plytą, muziejų darbuotojai ir jų šeimų nariai gali būti kankinami siekiant išsiaiškinti meno vertybių slėptuves. Žinoma, nutinka ir atsitiktinių vagysčių, kurios padaro negrįžtamos žalos kultūros paveldui“, – apie barbariškus muziejų plėšimo būdus pasakoja LNDM atstovė.

Būtent nuo tokio likimo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, padedamas Lietuvos įmonių, gelbėja Ukrainos ir pasaulio meno paveldą.

Partnerio turinys