Kaunas -8,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026
Kaunas -8,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026




Karšta bulvė tarp dviejų ministerijų

2021/12/16


Padidink tekstą

Aplinkos ministerija (AM) ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) atsakomybę dėl miškų plėtros finansavimo perkelia Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Ar tai reiškia, kad gali būti „nugnybtas“ finansavimas nuo kitų 2023–2027 metų priemonių? Kaimo reikalų komitetas (KRK), kaip paaiškėjo vakar surengtame bendrame dviejų komitetų posėdyje, tam kategoriškai priešinasi.

Žvelgia į ŽŪM valdomą fondą

„Turiu vilties, kad galime turėti įtakos ar prašyti supratimo dėl miškų įveisimo“, – AAK pirmininkė Aistė Gedvilienė apeliavo į ŽŪM ir KRK atsakomybę įsipareigojime didinti miškų plėtrą. Dėl to yra vieningas politinis sutarimas, tačiau iš rengiamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano matyti, kad finansavimas mažėja – ar nėra daroma klaida?

ŽŪM kaip institucija nėra įtraukta į AM inicijuotą nacionalinio susitarimo procedūrą, nors jos atstovai darbe dalyvauja. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad didesnę finansavimo dalį skirti miškų plėtrai turėtų būti suinteresuoti patys žemdirbiai, nes tai padės subalansuoti šilumos efektą sukeliančių dujų emisijos sekvestraciją. ŽŪM priekaištauja, esą iš jos „neišgirdo nuoširdaus atsakymo“.

AM akcentuoja, kad pagrindinis finansavimo šaltinis yra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Primena, kad Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 metų šalies miškingumą padidinti iki 35 proc., Nacionaliniame pažangos plane įsipareigota iki 2030 metų miškų plotus išplėsti iki 36 proc.; o pagal nacionalinį susitarimą iki 2050 metų jie turėtų išsiplėsti iki 40 proc.

Tik bėda, kad nebuvo sutarta, kokiomis lėšomis finansuoti miškų plėtrą. Dėl to žvelgiama į ŽŪM: praėjusiame finansiniame laikotarpyje miškų reikmėms ji buvo numačiusi 107,7 mln. Eur, o ateinančiai perspektyvai siūloma tik 23,7 mln. Eur. AM siūlo krepšelį miškų finansinei perspektyvai padidinti iki 74 mln. Eur.

Kategoriškai nepritaria

Girdėdamas panašius teiginius apie atsakomybės peradresavimą ir pareigą padidinti lėšų miškams krepšelį, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atsako retoriniu klausimu: reikėtų kartu pasakyti, kam finansavimą sumažinti. Šiuo atžvilgiu Seimo komitetas vieningas. „Žinant finansus ir įtampas, reikėtų didesnio AM prisidėjimo, prisiimant politinę atsakomybę. Žemės ūkyje to nepadarysime. O jums – prioritetas Nr. 1“, – AM vadovybei pastabą adresavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pastebėjo, kad yra tam tikro nesusikalbėjimo, miškų plėtrai skiriamas sumas galima interpretuoti įvairiai. Tarkime, dabar nelieka priemonės miško keliams, tačiau anksčiau šia priemone naudojosi tik urėdijos. Absoliučiais skaičiais jos mažėja, tačiau atsižvelgus į žaliąsias miško priemones (ir be tęstinių įsipareigojimų), netgi didėja kone 30 proc.

V. Pranckietis siūlo atimti eurus iš pelkių

KRK pirmininkas V. Pranckietis problemos sprendimą šiuo metu mato kitur – peržiūrėti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (vartosenoje prigijęs jo angliškas trumpinys RRF) – pelkių priemonei numatytus 16 mln. Eur permesti miškų plėtrai. Seimo komiteto vadovas nuoširdžiai abejoja investicijų į pelkes sukuriama pridėtine verte. O miškų plėtra tiesiogiai susijusi su nauda regionui ir gamyba.

Bendrame dviejų Seimo komitetų posėdyje dėl to buvo apstu skeptiškų nuomonių, esą RRF koregavimas yra sunkiai įsivaizduojamas, planas yra patvirtintas Europos Komisijos.

AAK pirmininkės A. Gedvilienės žodžiais, RRF jau egzistuoja, pakeitimas yra sudėtingas – „traukinys jau nuvažiavęs“. Ji liko prie savo pirminės nuomonės, jog vienintelis rezervas – rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas.

Prie savo pozicijos liko ir KRK. Pasak V. Pranckiečio, reglamentas numato galimybę peržiūrėti RRF. Žemės ūkio ministras šią savaitę buvo susitikęs su Europos komisaru žemės ūkiui Janušu Vojciechovskiu. „Turėtume vytis traukinį. Voicechovskis mus palaikytų“, – baigdamas diskusiją sakė Seimo komiteto pirmininkas.

2021-12-16 ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

123rf iliustracija

Aistė Gedvilienė, Viktoras Pranckietis, miškų plėtra, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas
Dalintis
2026/01/15

Ūkininkas skirtis su limuzinais neketina

Nors Telšių r. Nevarėnų sen. Trimėsėdžio k. ūkininkaujančio Antano Šakio (jaunesniojo) ūkis mišrus – vysto ir augalininkystę, ir gyvulininkystę, ateityje ūkininkas ketina labiau koncentruotis į veislinę gyvulininkystę &n...
2026/01/15

Dar viena našta vežėjams

Nuo liepos 1 d. tachografai taps privalomi M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kurių bendra masė su priekaba viršija 2,5 t, jei jos naudojamos komercinei veiklai kitose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) &scaron...
2026/01/15

A. Pranckevičius. Lietuvoje pagaminti maisto produktai jau kas penktoje pasaulio šalyje

Daugiau nei 40 pasaulio šalių šiandien pasiekia Lietuvoje užauginta paukštiena ir grūdinės kilmės produktai. Tai reiškia, kad lietuviškas maistas jau seniai peržengė regioninio eksporto ribas ir tapo pasaulinės m...
2026/01/15

Lenkai ir toliau mokės už sumedžiotus šernus

Lenkijoje nuo šių metų kovo mėnesio įsigalios naujos sanitarinių medžioklių taisyklės, kuriose patikslintos nuostatos dėl išmokų už sumedžiotus šernus, siekiant veiksmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Tuo tarpu Li...
2026/01/15

Tauragės hidroelektrinė: pamiršta miesto energetikos istorija

Tauragė („Tauragės žinios“). Tauragė prie bendros elektros energetinės sistemos prijungta 1960 m. Tai buvo metai, nuo kada elektros srovė tapo daug patikimesnė ir pastovesnė. Iki tol veikusių miesto elektrinių istorija painoka, bet i&s...
2026/01/15

Nuo 2026 m. grįžta Ukrainos kilmės produktų tarifinės kvotos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. vėl taikomos tarifinės kvotos Ukrainos kilmės žemės ūkio produktams. Tai reiškia, kad tam tikrus Ukrainos produktus į Europos Sąjungą bus galima importuoti ribotais kiekiais su lengvatiniais muitais, gavus specialias...
2026/01/15

Elektra varomų automobilių Lietuvoje pernai padaugėjo 57 proc. ir jau yra 45 300

Lietuvoje jau įregistruota iš viso 45 300 elektrinių lengvųjų automobilių ir jų sparčiai daugėja – keturis mėnesius iš eilės jų įregistruojama daugiau nei po 1 600 per mėnesį. Per dvylika mėnesių lengvųjų keleivinių ir lengvųjų...
2026/01/15

Gyventojų aktyvumas padeda atskleisti daugiau gyvūnų gerovės pažeidimų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2025 m. sulaukė daugiau kaip 1,9 tūkst. asmenų pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus. Šie ...