Karves pratins vaikščioti į tualetą, o iš surinkto „gėrio“ gamins trąšas

Ar tualetas karvėms išties duos naudos ūkiui?

Prieš kelias dienas pristatytas bandomasis projektas neturi precedento tiek apimties, tiek perspektyvos prasme. Projekte kviečiama dalyvauti 100 šalies pieno gamintojų ir tikimasi, kad projektas nebus lokalios reikšmės, ateityje jo rezultatai gali tapti svarbūs ES diskusijoje apie dirbtinių trąšų pakaitalus.

Pagal ES reikalavimus, iš gyvulių mėšlo azoto leidžiama naudoti ne daugiau nei 170 kg /ha. Olandijoje tokio kiekio augalams ir dirvožemiui dažnai nepakanka. Kaip papildomos mineralinės medžiagos šiuo metu naudojamos dirbtinės trąšos. Prie ir taip didelių ūkio išlaidų prisideda tai, kad ūkininkai priversti atsikratyti perteklinio mėšlo, kuriame yra vertingųjų mineralinių medžiagų.

Perdirbęs karvių šlapimą ir panaudojęs kaip trąšas, ūkininkas, manoma, nemažai sutaupytų, nes galėtų visai atsisakyti arba pirkti mažiau pastaruoju metu vis brangstančių dirbtinių trąšų. Taip pat sumažėtų išlaidos išvežant mėšlo perteklių, nes dalį jo panaudotų savame ūkyje. Tai gali padidinti ūkio žiediškumą ir būti naudinga aplinkai, tvirtina projekto organizatoriai.

Sėkmės atveju išloštų visos pusės. Pieno gamintojai nebūtų spaudžiami mažinti karvių bandas ar iš vis uždaryti ūkius, valstybė sutaupytų lėšų, nes nereikėtų ūkininkams mokėti kompensacijų, o gamintojai galėtų toliau tobulinti įrangą, pieno ūkiai taptų tvaresni, ženkliai sumažėtų azoto išmetimas į aplinką.

Projekte dalyvaus tie pieno ūkių, kuriuose jau veikia žemės ūkio mašinų ir robotų gamintojo „Lely“ tvarto sistema „Lely Sphere“ arba viena iš techninių inovacijų bendrovės „Hanskamp“ sistemų: „CowToilet“ arba „VrijlevenStal“.

Ketverius metus mokslininkai ir gamintojai aiškinsis, kaip iš šlapimo pagamintomis trąšomis galima pakeisti sintetines, kiek tai prisideda prie ūkio žiediškumo didinimo. Skirtingas sistemas turintys ūkiai mineralinių medžiagų srautus naudoja skirtingai. Tad renkami duomenys apie šių sistemų poveikį gali padėti optimizuoti mineralinių srautų naudojimą.

Partnerystės pagrindais jėgas suvienijo viešasis ir privatusis sektoriai. Prisideda Olandijos Žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos ir gamtos ministerija, Vageningeno gyvulininkystės mokslinių tyrimų centras, mėšlo apdorojimo ir perdirbimo mašinų kūrėja ir gamintoja „Slootsmid“, nepriklausomas fondas „Olandijos mėšlo vertinimo centras“, „Hanskamp“ ir „Lely“.

Trąšų pakaitalai, projekto organizatorių nuomone, gali prisidėti prie Europos apsirūpinimo maistu saugumo, strateginio savarankiškumo ir pieno ūkių tvarumo bei pelningumo. Užsibrėžta praplėsti ir pagilinti šios srities žinias, pasiekti, kad į jas būtų atsižvelgiama, kuriant ES įstatymus ir kitus teisės aktus.

Apie tai, kiek ūkiams kainuoja panašios technologijos ir kiek jos pabrangina gamybą, o galiausiai – kiek pabrangins produktus vartotojams, kol kas neužsimenama.

Bandyta ir anksčiau

Dar 2022 metais, Olandijos vyriausybei pradėjus rengti įstatymus, kuriais būtų ribojamas azoto patekimas į aplinką, olandų tarptautinis pieno kooperatyvas „FrieslandCampina“, tarptautinė bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonė „Rabobank“ bei dabartiniame projekte dalyvaujantis žemės ūkio mašinų ir robotų gamintojas „Lely“ ūkininkams pasiūlė savo bandomąjį azoto kiekio pažinimo projektą.

Atsirado galimybė, užuot mažinus karvių skaičių ir pieno gamintojams mokėjus kompensacijas, investuoti į mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas, skatinančias žiedinę gyvulininkystę.

„FrieslandCampina" skyrė finansinę paramą ūkiams, „Lely“ suteikė nuolaidą sistemai įsigyti, o „Rabobank“ pasiūlė paskolas palankiomis sąlygomis.

Projekto autoriai pasiūlė 96 ūkiuose, esančiuose visuose Olandijos regionuose, įrengti sistemą „Lely Sphere“. Tai žiedinė tvarto sistema, kuri atskiria kietąjį mėšlą ir šlapimą, o išmetamą azotą paverčia vertingomis trąšomis. Jas ūkininkas gali panaudoti žemei tręšti. Taigi mineralinių medžiagų ciklas tampa uždaresnis, ūkyje naudojama mažiau dirbtinių trąšų ir pagerėja tvarto klimatas.

Naujausi moksliniai pranešimai parodė, kad, naudojant „Lely Sphere“, amoniako emisija tvarte sumažėja iki 70 proc., prieš dvejus metus buvo rašoma oficialioje „Lely“ svetainėje. Ši tvarto sistema jau yra oficialiai pripažinta ir 2021 m. įtraukta į Ūkinių gyvūnų amoniako reguliavimo sąrašą („Regeling Ammoniak Veehouderij“).

„Hanskamp" demonstruoja įrenginį „CowToilet“, galintį atskirti šlapimą nuo mėšlo.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Įmonės „Hanskamp" vaizdo įrašo stop kadras