Karvės žmonių laikrodžių nepažįsta – turi savo

Savo ritmu

Kaip rašo Austrijos žemės ūkio informacinis portalas „Landwirtschaft verstehen“, karvės mėgsta dienos rutiną – nustatytą ėdimo, gulėjimo ir atrajojimo laiką. Jų dienos ritmą pirmiausia lemia natūrali dienos šviesa, o ne mūsų laikrodžiai, todėl laiko persukimas joms sukelia nerimą, jei nėra atsižvelgiama į jų poreikius. Kovo mėn. ūkininkui į tvartą atvykus valanda anksčiau, karvės dar nebūna pasiruošusios melžimui, o spalį, priešingai, piendavės jau stovi ir nekantriai laukia melžimo.

Tvartuose, kuriuose taikomas fiksuotas melžimo laikas, perėjimas prie žiemos laiko reikalauja šiek tiek prisitaikymo, kad karvės nepatirtų streso. Todėl daugelyje ūkių laikas keičiamas pamažu, pavyzdžiui, 15 min. intervalais per kelias dienas. Tačiau šiuolaikiniuose tvartuose, kuriuose įdiegti melžimo robotai, problema beveik išsisprendžia savaime. Ten karvės pačios nusprendžia, kada jos yra melžiamos, ir beveik nepastebi laiko pasikeitimo. Jų pienas organizme atkeliauja laiku.

Apie laiko persukimo poveikį karvių melžimui rašoma ir naujienų portale „eDairy News“. Jame ūkininkas Bartas Luttonas dalijasi savo pastebėjimais: „Karvėms reikia laiko priprasti prie pasikeitusios rutinos. Todėl tuo metu melžimas gali vykti ne taip sklandžiai, kaip įprastai.“ Karvių biologinį ritmą ir jam įtaką darančius veiksnius ne vienus metus nagrinėję užsienio šalių mokslininkai aiškina, kad gyvulių organizmo veiklą reguliuoja vidiniai biologiniai laikrodžiai, kuriems įtakos turi ir išoriniai veiksniai – šviesa, tamsa bei pašaro prieinamumas. Visa tai yra susiję su medžiagų apykaita, reprodukcija ir kitais fiziologiniais procesais, todėl gyvulių laikymo sąlygos, kasdienių darbų nuoseklumas yra svarbūs bandai valdyti.

Pienininkystėje ypač svarbu laikytis nustatyto šėrimo ir melžimo laiko. Pieno ūkių duomenų analizė rodo, kad melžimo intervalų ir primilžio sąsajos nėra tokios paprastos, kaip kartais manoma. Tai patvirtina, kad pieno gamybą lemia ne kuris nors vienas veiksnys, o jų visuma – gyvulių fiziologija, šėrimas ir kasdienio ūkio darbo organizavimas.

Laiko kaina

Pasak žinomo Utenos r. ūkininko Arūno Kudrevičiaus, laikrodžio persukimai nėra gerai nei žmonėms, nei karvėms. Šią tvarką kažkada įvesti buvo pakankamai lengva, tačiau dabar ją atšaukti – sudėtinga. „Šiuo metu rytas yra kaip rytas, tačiau vakaras – kitoks, nes anksti temsta, atrodo, kad krenta ir darbo našumas. Kiek žinau, nei mano šeima, nei kaimynai, nei kiti sutikti žmonės laikrodžių persukimų nėra pagyrę. Nesutikau tokių žmonių, kurie tai toleruotų. Kalbant apie karves, jos pripratusios prie rutinos – ėda tada, kai joms reikia, melžiasi – taip pat. Todėl persukus laikrodį kažkoks pieno praradimas vis tiek būna. Joms valandos yra svarbios. Nesu atlikęs analizės, kokią įtaką laikrodžio persukimai daro pieno kiekiui, bet manau, kad gyvulys, kuris yra pripratęs prie rutinos, patiria stresą. Kokie yra valdžios skaičiavimai laikrodžių persukimui? Sudėtinga atsakyti. Gal globalioje ekonomikoje kažkas ir skaičiuojasi kitaip, negaliu pasakyti makroekonominių dalykų“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo A. Kudrevičius.

Apie laikrodžių persukimo keliamus nepatogumus su ŪP kalbėjusi Širvintų krašto ūkininkė Kasia Jankun teigė, kad karvės yra pripratusios prie konkretaus melžimo laiko, todėl laikrodžių persukimas sutrikdo įprastą jų ritmą. „Karvės yra pripratusios prie itin tikslaus melžimo laiko. Kai ūkyje jas pradedama melžti šiek tiek vėliau, tešmuo persipildo ir pienas ima tekėti savaime. Per dieną iš 70 karvių patiriamas 30–50 l nuostolis. Vėliau, kai gyvuliai adaptuojasi, visa tai atsistato. Laikrodžių persukimas nei gyvuliams, nei žmogui nėra gerai“, – atviravo K. Jankun.

Vadovaujasi bioritmais

Rietavo apylinkėse įsikūrusiame Jurkų šeimos ūkyje „Riebus pienas“ besidarbuojantis Artūras Jurkus ŪP aiškino, kad pirmomis dienomis, kai laikrodžiai pasukami atgal, vėluoja melžimas ir šėrimas. „Pirmomis dienomis karvės būna neįprastos būsenos, sumažėja ir pieno primilžiai. Laikrodžių persukimas jas kažkaip veikia. Todėl mes dienos ritmą keičiame pamažu – iš pradžių pusvalandžiu, vėliau – dar pusvalandžiu, kad gyvuliai patirtų kuo mažiau streso. Prie pasikeitusio režimo prisitaikome per savaitę. Atvirai kalbant, niekada nenorėjau, kad laikrodžiai būtų persukinėjami, todėl šio sprendimo nesuprantu“, – teigė A. Jurkus.

Su ŪP bendravusi Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė pabrėžė, kad žmonės į laikrodį žiūri ir į darbą ateina pagal jį, o gyvulių gyvenimo ritmas kitoks – jie vadovaujasi savo vidiniu laikrodžiu, bioritmais. „Fermose, kuriose karvės melžiamos tradiciniu būdu, pavėlinus melžimą, jos jau rikiuojasi prie durų ir prašosi įleidžiamos į melžimo aikštelę. Gyvuliai patiria stresą, o tai, manau, turi įtakos ir pieno kiekiui. Samdomi darbuotojai neateina į darbą viena valanda anksčiau. Veršeliai, kurie yra girdomi pienu, taip pat žino laiką, jo laukia. Gyvuliams, kaip ir žmonėms, reikia maždaug savaitės ar dviejų, kad priprastų prie pasikeitimų. Todėl labai norisi pastovumo“, – akcentavo Telšių r. ūkininkė.

Robotizuoti ūkiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.