„Karvių nuoma“ – papildomos pajamos ūkininkui, smagus vasaros nuotykis miestiečiams

Nedidelį šeimos ūkį valdantys Albertas ir Amanda Breitenmoseriai iš tiesų turi verslo gyslelę. Jie ne tik siūlo neįprastą pramogą vasarotojams, sukūrė specialią svetainę, bet ir puikiai išnaudoja žiniasklaidos dėmesį, kurio iki šiol netrūksta.

Prieš keletą metų portalui „Tagblatt“ A. Breitenmoseris pasakojo, kad idėja nuomoti karves kilo ne iš gero gyvenimo. Nusistovėjus žemoms pieno supirkimo kainoms, teko galvoti, kaip užsidirbti papildomų pajamų. Pirmą kartą mintis apie nuomą dingtelėjo keliaujant po Kanadą.

„Ši idėja man kilo, kai 1996 m. lankiausi Ontarijuje (Kanada) esančiame žinomo galvijų augintojo ūkyje. Šis augintojas savo geriausias karves parduodavo turtingiems žmonėms, kaip tai įprasta daryti su lenktyniniais žirgais. Tačiau karvės likdavo ūkyje, o veisėjas jomis rūpinosi naujojo pirkėjo vardu“, – teigė šveicarų ūkininkas.

Pradžioje per vasaros sezoną būdavo išnuomojama 70–80 piendavių. Kadangi paties ūkininko banda nedidelė, jis pasiūlė prisijungti karves auginantiems kaimynams. Beje, iš pradžių sulaukė įvairių reakcijų iš kolegų, ne visi palaikė tokią idėją. Bet verslas iki šiol klostosi sėkmingai. Nors norinčiųjų neįprastai praleisti atostogas sumažėjo ir pastaraisiais metais išnuomojama iki 30 karvių, nedideliam Breitenmoserių ūkiui to visai pakanka.

Ši pramoga patraukliausia šeimoms su vaikais ir tiems, kurie ieško sąlyčio su žemės ūkiu, jaučiasi pasiilgę kaimiško gyvenimo būdo. Ūkininkas pastebi, kad maždaug trys ketvirtadaliai klientų šią paslaugą perka kaip dovaną artimiesiems ir draugams.

Svečiai labai domisi ūkio gyvenimu, todėl savininkas išsamiai papasakoja apie karves, sūrių gamybą, gyvenimą Alpėse ir ūkininkavimą apskritai. A. Breitenmoseris tvirtina, kad žmonės dažnai nustemba sužinoję, kas slypi už galutinio produkto – pieno. Nors ir trumpam įsigiję „savo“ karvę, žmonės gauna progą visiškai atitrūkti nuo savo kasdienybės, pasijusti ūkininkais mėgėjais, piemenimis ar melžėjais.

Karvę siūlo išsirikti patiems

Išsinuomoti karvę galima mėnesiui arba visam kalnų sezonui, kuris trunka nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Norintiesiems kaimo gyvenimu pasimėgauti mėnesį, tai kainuoja 250 Šveicarijos frankų (265 Eur), o už visą sezoną reikia pakloti 390 Šveicarijos frankų (413 Eur). Į šį mokestį įeina karvės lankymas ganykloje lydint piemeniui, melžimas ir melžėjo ar melžėjos pagalba.

Į paslaugos paketą įeina nakvynė kalnų namelyje su ūkininko pusryčiais, kelionė laivu Seealpo ežeru, kurį patys šveicarai vadina Alpšteino vietovės perlu. Prie ežero galima pasivaikščioti ir stovyklauti. Pramogautojai ūkyje vaišinami iš nuomojamos karvės pieno pagamintu sūriu ir gali stebėti visą jo gamybos procesą. Karvių šeimininkai atminčiai padovanoja ir karvės nuotrauką.

Ne mažiau jaudulio svečiams suteikia galimybė ūkininko įkurtoje svetainėje išsirinkti labiausiai patinkančią karvutę. Kiekviena turi vardus, o prie nuotraukos pateikiamas individualus gyvūno apibūdinimas. Bet čia nerasime jokių fizinių duomenų ar informacijos apie primilžį. Poilsiautų dėmesį labiau patraukia jų charakteriai.

Štai kaip žaismingai „prisistato“ karvė, vardu Amy: „Aš kartais šiek tiek pasimetu ir supainioju įėjimą į tvartą arba vietą, kur miegu. Bet esu puiki melžiama karvė“. Binia pavadinta karvutė apibūdinama, kaip smalsus gyvūnas, mėgstantis visur kišti nosį, bėgioti ir šokinėti ganyklose.

O štai viena jauniausių karvių, vardu Kasandra, „prisipažįsta“, kad atėjus melžimo laikui, kartais prireikia specialaus pakvietimo ir ne visada iš karto randa savo vietą tvarte, bet mėgsta būti glostoma. Prie Coleenos nuotraukos rašoma: „Nors jau nebe jauniausia, bet vis tiek viena gražiausių iš visų, dėl to sutaria net ekspertai. Esu santūrus gyvūnas ir nemėgstu įtampos“.

ŪP portalo informacija

Karvių nuomos svetainės „Kuehe-mieten“ nuotr.