Kas baisiau – žemę dirbanti bendrovė ar kinai?

Siūlo pokyčius

Įstatyme numatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Daugiau žemės galima turėti tiems, kurie užsiima gyvulininkyste, – vienam sutartiniam gyvuliui (SG) papildomas 1 ha. O kaip yra iš tikrųjų? Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė KRK pristatė šiemet atliktą patikrinimą, bet galutinių rezultatų dar neįvardijo, nes tyrimas nėra baigtas.

Ji užsiminė, kad 2024 m. NŽT tikrino, ar turimas žemės plotas atitinka SG skaičių, bet pažeidimų nenustatė. O šiemet aiškintasi, ar yra asmenų, kurie viršija nuosavybės teise leidžiamą turėti maksimalią žemės ūkio paskirties žemės ribą – 500 ha. Nustatyta, kad 102 juridiniai asmenys viršija šią ribą, iš jų 43 asmenys verčiasi gyvulininkyste ir turi daugiau nei 500 SG, vadinasi, įstatymo reikalavimų nepažeidžia. 31 juridinis asmuo turi daugiau nei 500 ha, šių asmenų atžvilgiu patikrinimas dar tęsiamas, todėl dar neaišku, ar jie yra pažeidėjai. Dar 28 juridiniai asmenys maksimalią ribą viršytų, jeigu būtų laikomi susiję, nepaisant valdomų 25 proc. akcijų, pajų. Iš jų 12 asmenų verčiasi gyvulininkyste ir turėtų teisę įsigyti daugiau nei 500 ha. Šių asmenų atžvilgiu patikrinimas vyksta toliau.

„Po patikrinimo siūlome vertinti susijusius juridinius asmenis, nepaisant valdomų pajų ir akcijų kiekio, kad 25 proc. reikalavimas dėl akcijų būtų panaikintas, taip pat – kiekvienais metais atlikti papildomą analizę“, – NŽT pasiūlymus pristatė I. Urbonė.

NŽT direktorius Saulius Mickus atkreipė dėmesį, kad yra svarbu atlikti periodinę analizę ir kontrolę, jeigu norima mažinti nustatytą susietumo procentą. Tokiu atveju NŽT turėtų būti suteikta galimybė prieiti prie duomenų šaltinių, nes dabar procesas yra ilgai trunkantis ir klampus, kai tarnyba dėl duomenų privalo kreiptis į skirtingas institucijas.

Įrankių veikti pakanka

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teiravosi, ar pakaks teisinių priemonių pažeidimams suvaldyti, jeigu jie bus nustatyti. I. Urbonė aiškino, kad įstatyme tai numatyta, tačiau jos dar nė karto nebuvo pritaikytos, todėl nežinia, ar nereikės papildomo reglamentavimo. Įstatyme numatyta, kad, viršijus maksimalią ribą, žemę siūloma parduoti valstybės nuosavybėn.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Audrius Petkevičius atkreipė dėmesį, kad toks įstatymas galioja jau daugiau kaip 10 m., bet nebuvo nė karto pritaikytas. „Daug metų sakėme: patikrinkite ir veikite, juk įstatymas yra „prokuroro įrankis“, tai reiškia, kad prokuroras gali įsikišti į pažeidimus ir tiesiogiai veikti, bet tokių atvejų nėra. Dabar yra du filtrai: kiekvienas sandoris „eina“ tik su NŽT išvada, kurią dar tikrina notarai, tvirtindami sandorį. Tai gal reikėtų sistemiškiau pažiūrėti – ar yra klaidingų ar korumpuotų išvadų, ar to nesiekiame“, – svarstė jis.

Aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas aiškino, kad viskas yra žinoma, matoma ir sprendžiama. „Dabartiniai teisės aktai leidžia NŽT pirkti tuos žemės sklypus. Jeigu matysime, kad kažko trūksta ir bus rasta pažeidimų, tai jų tikrai neslėpsime“, – žadėjo aplinkos viceministras.

Kvietė negaląsti kalavijų

Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas pabrėžė, kad dabartinis įstatymas yra griežtas, kitas dalykas, kaip jis yra taikomas. „Dabar keista girdėti, kad reikia griežtinti, žiūrėti akcijų, pajų... Čia turėtumėme visi būti atidūs, nes dabartinė valdžia pradeda skleisti žinią, kad ūkininkai turės keisti teisinį statusą. Mes kalbame apie stiprią valstybę, bet negalime tokios kurti, jeigu kažką pradedame griauti“, – pastebėjo ūkininkas.

Jis pateikė retorinį klausimą – kas Lietuvoje galėtų pirkti suformuotą 500 ha nuosavos žemės valdantį ūkį? Nuo nulio tokį ūkį sukūręs ir neturintis jo kam perleisti žmogus už viso gyvenimo įdirbį norėtų gauti padorią sumą. „Jaunasis ūkininkas jo neįpirks, o stambus ūkis jau turės maksimaliai leidžiamus 500 ha. Taip sukuriamos prielaidos kurtis investiciniams fondams, valdomiems ir užsieniečių, galbūt, pavyzdžiui, kinų. Pagalvokite apie tai, kai priimsite naujus teisės aktus ir suvaržymus“, – kvietė A. Bardauskas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis paragino labiau fokusuotis ne į žemės ūkio produkciją gaminančius ūkius, bet į žemės valdymo fondus ir fizinius asmenis, kurie per tuos fondus supirkinėja žemės sklypus, juos nuomoja, kelia žemdirbiams nuomos kainas ir t. t.

„Žemės ūkio gamyba užsiimančios įmonės nuo 2014 m. iki dabar dirba 13,7 proc. visos žemės, iš kurios 4 proc. yra nuosava, kita – nuomojama. Įdomu tai, kad kasmet juridinių asmenų, kurie nuosavybės teise valdo 500 ha, o turintys gyvulių – ir daugiau, skaičius išlieka panašus, bet fizinių asmenų tik daugėja. Tačiau to kažkaip nematome, o susitelkiame tik į gaminančius, laikančius gyvulius, kurių ir taip Lietuvoje katastrofiškai mažėja. Gal negaląskime kalavijų prieš juos?“ – kalbėjo J. Sviderskis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.