Kas beldžiasi į Kinijos vartus?

Žvilgsniai krypsta į Rytus

„Jie neperka mūsų automobilių, jie neperka mūsų žemės ūkio produkcijos – jie neperka beveik nieko iš mūsų, o mes iš jų perkame beveik viską – milijonus automobilių, daugybę maisto ir žemės ūkio produktų“, – kalbėjo D. Trumpas.

„Wall Street Journal“, kuris paprastai yra gana palankus respublikonams, jau pareiškė nepasitenkinimą, kad D. Trumpas esą pradėjo „kvailiausią prekybos karą istorijoje“, nes JAV prezidentas jau paskelbė muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai, o dabar tą patį žada ir Europos Sąjungai (ES). Tiesa, Kanadai ir Meksikai tarifų įvedimą atidėjo mėnesiui, gavęs pastarųjų pažadą tvarkytis su migrantų srautais ir narkotikų kontrabanda. O štai amerikietiškų muitų tarifų išsigandusios šalys vis labiau artėja prie Kinijos...

Vienas pirmųjų lietuviškoje erdvėje D. Trumpo „nuskausmintų“ šalių artėjimo Kinijos link tendencijas pastebėjo tinklaraštininkas Giedrius Alasevičius. „D. Trumpas nusitaikė sunaikinti atvirą prekybą, kuri yra pagrindinis Vakarų ir ypač Europos gerovės šaltinis. Bus labai įdomu stebėti, kas vyks toliau, nes esminis D. Trumpo ėjimo rezultatas – didžiulis postūmis Vakarų valstybėms kurti glaudesnius santykius su Kinija. O tai, švelniai tariant, nėra idealu“, – konstatuoja tinklaraštininkas.

„Kaip Lietuva buvo nepasiruošusi Vakarų reakcijai į Ukrainos karą, taip yra nepasiruošusi ir tam, kas laukia dabar. Lietuvos tradicinių partijų politinė propaganda, vis dar remdamasi Šaltojo karo laikų pasaulio modeliu, nesugebės žmonėms paaiškinti nieko, ir toliau matysime legendas apie laisvojo, demokratiškojo Vakarų pasaulio grumtynes su totalitarizmu, taip bandant pasinaudoti mūsų istorija apie skaudžią sovietų priespaudą ir emociniu lygmeniu apeliuoti į „lietuvišką rinkėją“, nors tai tampa pajuokos objektu net mūsų kaimyninėje Lenkijoje, o tai nėra blogai, nes skatina Lenkiją aktyviau pačią rūpintis savo saugumu, tačiau Baltijos šalys ir vėl siekia išlikti paskutiniais pagonimis“, – apgailestauja G. Alasevičius.

Tačiau iškart pastebi, kad „ne viskas yra blogai“: „Nei vadinamoji „blogio ašis“ (Iranas, Rusija, Kinija etc.), nei visokie ten Bricsai, nei Lotynų Amerika su merkosūrais, nei naujausias popterminas – „Globalieji Pietūs“ – nėra kažkoks vieningai ir kryptingai veikiantis monolitas. Kaip de facto toks nebėra ir transatlantinis aljansas. Žvelgiant į ateitį, demagogus ir populistus atpažinsite ne tik iš kalbų apie liberalias diktatūras, tačiau ir iš viešų raginimų ginti „Vakarų liberalią demokratiją“, ne tik iš raginimų pragmatiškai draugauti su visokiais kaimynais bulbašenkynuose ar Vengrijoje, tačiau ir iš bandymo dengtis mitologiniais universaliais Vakarais. Tačiau JAV užsidarant į savo vidų ir perimant Kinijos bei Rusijos metodus, yra ir gerų žinių. Faktiškai ES tampa didžiausiu pasauliniu žaidėju, siekiančiu apsaugoti ir plėtoti pagarba ir diskusija grįstą tarptautinę tvarką. Pasaulio išgelbėti Europa nei pajėgi, nei mums to reikia – užteks, jei pavyks išlaikyti santykinį stabilumą tik mūsų žemyne.“

Sutramdė narkotikų verslą

Labai įdomi šiame kontekste ir Šveicarijoje veikiančios konsultacijų ir investicijų kompanijos „Agus Fiduciaire SA“ vicedirektoriaus Gitano Kancerevyčiaus nuomonė, paskelbta šio mėnesio pradžioje, tačiau aktuali iki šiol:

„Kalbant apie ką tik paskelbtus D. Trumpo tarifus ir ignoruojant rankų laužymą apie „išdavystę, izoliacionizmą draugams daugiau nei priešams, taigi nieko čia nebus, priešinsimės, taigi dabar salotos po 12 dolerių, proto daug nereikia“ ir etc., pakrapštom klausimą iš anos pusės.

Paskelbti trys muitų didinimo tarifai – Kinijai (10 proc.) ir Meksikai su Kanada (25 proc.). Kinijos tarifas atrodo kaip darbinis. „Economist Intelligence Unit“ vertina tarifų įtaką Kinijos BVP augimui maždaug taip: 10 proc. padidinimas (ne 10 proc. tarifas, o padidinimas) lemia Kinijos BVP augimo sumažėjimą apie 0,6 proc. per metus, kai tarifo 1 proc. sumažina prekių eksportą maždaug 4 proc. Kinijos ekonomika balansuoja ant krizės ribos, todėl šis smūgis, jeigu pasiliks ilgiau, bus gan žymus. Kinijai gali tekti stimuliuoti vidaus ekonomiką papildomais pinigais ir devalvuoti juanį. Žinant, kad Rusija savo užsienio atsargas laiko daugiausia auksu ir juaniais, tai devalvacija duotų papildomą efektą.

Tarifai Meksikai ir Kanadai atrodo kaip spaudimo įrankis, kuriuos greičiausiai nuims vos tik kaimynai ims elgtis tinkamai. Tik ką reiškia tinkamai? D. Trumpas cituoja fentanilio epidemiją ir nelegalią migraciją. Apie migraciją prikalbėta daug, apie fentanilį – nedaug. Fentanilis yra sintetinis opioidas, iki 100 kartų stipresnis už morfiną ir iki 50 kartų stipresnis už heroiną. 2 mg yra mirtina dozė. Seniau Kinija buvo „numeris vienas“ tiekėjas į JAV tiek fentanilio, tiek jo gamybos prekursorių. Bet pirmoje kadencijoje D. Trumpas įvedė tarifus Kinijos fentaniliui ir Xi Jinpingas ėmė tvarkytis.

Tačiau Kinijos vieton stojo Meksika ir Kanada. Kanados atveju problema yra požiūris, Meksikos – kiekiai. Nors pernai sulaikyta kiek daugiau nei 4 kg iš Kanados gabenamo fentanilio, vis tiek tai atitinka maždaug 2 mln. mirtinų dozių. Bet liberali Kanada ėmėsi dekriminalizuoti kvaišalus, daugiausia dėmesio skyrė saugaus vartojimo ir pagalbos vartojantiems klausimams, o nusikaltėlių gaudymui – ne. Prokurorai negalėjo dviejų platinimo atvejų jungti į vieną, už 1 kg turėjimą grėsė nuo vienų metų kalėjimo ir pan. O Meksikos pusėje – tiesiog patogesnis būdas narkotikų prekybai negu kokainas.

Ar galima kalbėti apie fentanilio epidemiją? Galima, nes tiek dinamika, tiek pasekmės yra rimtos. Fentanilio perdozavimo kreivė šovė aukštyn ir nelabai stoja. Jeigu per pandemiją mirtingumas iki 40 m. amžiaus žmonių siekė 39/100 tūkst. gyventojų ir mažiau, tai fentanilio perdozavimo atvejų skaičius jau 2022 m. viršijo 52–63/100 tūkst. gyventojų.

Spaudimui Trumpas naudoja tarifus. Ar veikia? Prieš porą dienų Kanada paskelbė 1,3 mlrd. USD paketą kovai su fentaniliu ir sienų stiprinimui, netyčia pagavo 8 kg fentanilio transportuojant. Sutapo ar ne, bet reakcija yra.

Meksikos atsakymas seks netrukus, bet jau girdėti siūlymai „bendradarbiauti“.

Ar pabrangs prekės? Tarifai mokami importuojant. Vadinasi, arba eksportuotojas mažins kainas, kad išliktų rinkoje, arba neeksportuoja, arba vietiniai / kiti gamintojai palaipsniui užima rinką. Paklausa nepatenkinta nebūna. Laikinas padidėjimas – gali būti. Bet ilgainiui persitvarko ir ūkio struktūra.“

Prognozės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.