Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Kas, kaip ir kodėl mus pjauna

2023/11/07


Ekonomistai konstatuoja, kad silpnėjant ekonominei raidai pasaulyje, Lietuvos  gamybos augimo perspektyva prastėja. Prie jos smukdymo prisideda ir įvairūs aktyvistai – protestuotojai, ekstremistai, šalies visuomenei bei politikams „kabinantys makaronus ant ausų“ ir metodiškai žlugdantys vieną žemės ūkio šaką po kitos. Todėl kyla pagrįstas klausimas: kam dirba paslapties šydu apsigaubusios organizacijos? Ar jos veikia valstybės naudai, ar visuomenės nenaudai ir už kieno pinigus?

Gynėjų žodis svaresnis

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė pastebi, kad daugiau nei dešimt metų aktyviai veikusios ir akcijas prieš vilkų populiacijos reguliavimą vykdžiusios gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ veikla yra šiek tiek prigesusi. Kadangi pilkasermėgių banda tapo labai didelė, dabar protestuoti turėtų pradėti ūkininkai.

„Anksčiau „Baltijos vilkas“ labai reikšdavosi ir ūkininkai jausdavo nuoskaudą, kad klausoma plėšrūnų gynėjų, o ne avių augintojų. Aš negaliu teigti, kad vilkų nereikia, jie turi gyventi, bet būtina atsižvelgti ne tik į rėkiančius aktyvistus, bet ir į gyvulius auginančius“, –„Ūkininko patarėjui“ sakė G. Kisielienė.

LAAA vadovė atkreipė dėmesį, kad gyvulių augintojai dėl vilkų išpuolių kasmet patiria vis didesnę žalą, kuri nėra tiksli, nes neretai ūkininkai dėl didelės administracinės naštos šių įvykių nefiksuoja.

Pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro pateiktą statistiką matyti, kad 2021 m. buvo registruoti 628 įvykiai ir papjauti 1 949 ūkiniai gyvūnai, 2022 m. buvo registruoti 634 įvykiai, papjauti 2 149 ūkiniai gyvūnai. LR aplinkos ministerijos (AM) specialistų pateiktais duomenimis, atlyginta žala 2020 m. siekė 68 058 Eur, 2021 m. – 219 872 Eur, 2022 m. – 290 571 Eur. Kodėl ne ūkininkų, bet vilkų gynėjų žodis yra svaresnis? Ką šiais metais LAAA pasiūlė Aplinkos ministerijai?

„Vilkų sumedžiojimo limitą prašėme padidinti tris kartus. Taip pat prašėme organizuoti suinteresuotų organizacijų ir mokslininkų, dariusių vilkų genetinius tyrimus, pasitarimą dėl stringančios probleminių vilkų paėmimo iš gamtos tvarkos tobulinimo, nes įvykus įvykiui operatyvus probleminio vilko paėmimas iš gamtos nevyksta“, – teigė G. Kisielienė.

Šiais metais apie vilkų keliamą grėsmę gyvuliams ir žmonėms įvairiuose Europos regionuose pagaliau prabilo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji neatmeta galimybės, kad vilkų apsaugos statusas Europos Sąjungoje (ES) bus pakeistas.

Mažumos nuomonė

Asociacija „Baltijos vilkas“ pagalius į ratus kaišiojo ir medžiotojams – stabdė jų siekius dėl modernių medžioklės sprendimų, peikė apskritai vilkų medžioklę ir kt. Nors medžiotojai gamtą išmano geriau už miesto aplinkosauginių organizacijų atstovus, kurie apie ją žino tik iš knygų, tačiau ne medžiotojų žodžiai būna svaresni. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovo Laimono Daukšos, „Baltijos vilko“ nuomonę reikia priimti, tačiau ji dažniausiai niekuo nepagrįsta, tik pareiškimais. O kas dėl to nukenčia? Gyvulių augintojai, kurie patiria vienokių ar kitokių nuostolių. LMŽD vadovas ŪP sakė, kad žalieji kišasi ir į miškininkų veiklą. Jie moko, kaip miške ūkininkauti, kada derlių nuimti. Ar tie „specialistai“, kurie prisidengia visuomenės balsu, savo pamokymus grindžia moksliniu pagrindu, kad valstybė jų klauso, bijo ir atsižvelgia? „Koks yra visuomenės balsas? Pažiūrėkime, kiek žmonių ateina į jų organizuojamus protestus? Jų gal penkiolika. Jei sudaromas masės įvaizdis, tai kodėl nesurenkamos masės žmonių? Tai toks yra tas žaliųjų judėjimas. Be abejo, jų nuomonė turi būti gerbtina. Tačiau ar mažumos nuomonė turi būti aukščiau racionalių veiklos pasiūlymų ir sprendimų?“ – svarstė L. Daukša. Jis paminėjo ir „Tuščių narvų“ organizaciją, dėl kurios veiklos turi užsidaryti ir išnykti ištisi kaimo verslai. „Tai – kailinių žvėrelių fermos, į kurias buvo investuojamos milijoninės lėšos. Kaimo vietovėse yra ribota darbo galimybė, todėl tokiu būdu yra naikinamas kaimas“, – akcentavo L. Daukša.

Visada reikės priešų

Pratęsdamas L. Daukšos išsakytas mintis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša ŪP sakė, kad taip, kaip jie gyvena augindami ir prižiūrėdami audines, kaip augalininkai gyvena augindami kviečius ir kt., taip organizacija „Tušti narvai“ gyvena iš kovos. „Jiems visada reikės priešų. Todėl įveikę vieną, pasirinks kitą. Aišku, jie eis lengviausiu keliu – rodys baisius vaizdus, filmuotus kažkur trečiosiose šalyse, o baisūs vaizdai žmogų paveikia, jie paveikia ir politikus, nes tai žiūrėti yra nemalonu. Todėl politikai priima sprendimus, pagrįstus emocijomis. Skaičiau straipsnį apie masės įtaką. Jie tą yra gerai įvaldę ir daro įtaką tiek politikams, tiek teisei“, – argumentus pateikė LŽAA pirmininkas. Jis pasakojo, kad paslaptingos organizacijos daro įtaką masėms, organizuoja mokymus, edukacijas, leidžia veikalus, jo manymu, pasinaudodamos ES pinigais. „Apie tai aš buvau girdėjęs labai seniai, kai Lietuvoje apie tai dar niekas nekalbėjo. Į Europą semtis žinių pradėjau važinėti nuo 1995 m. Jau tada apie tai buvo kalbama. Tuo metu galvojau, kokios paprastos jų problemos, nes mes turėjome rimtesnių. Tie patys mokymai atsirado Lietuvoje, kai įsisteigė „Tušti narvai“ ir pradėjo ieškoti finansavimo. Jie, pasinaudoję ES pinigais, sukūrė edukacinį projektą, išleido aktyvistų mokomąją priemonę ir daro įtaką žmonėms. Įtaką galima daryti renkant parašus, kai pasirašyti siūloma ne ant tuščio lapo, renkant pinigus, kai naudojamas permatomas indas, kuriame matosi prieš tai įdėtos stambesnės kupiūros, o norint atkreipti dėmesį, sutariama, kad savi žmonės sudarys šurmulį ir taip pritrauks kitus žmones ir kt. Šie šlykštūs metodai yra išdirbti labai seniai, organizacija tai pakartoja už mūsų pinigus pagal projektus iš fondų, darydama „copy paste“ („kopijuoti įklijuoti“) nuo to, kas padaryta jų bendraminčių prieš 15 metų. Taigi, mokoma, kaip pasiekti tikslo, kukliai kalbant, nesąžiningu būdu“, – pagrindinius mokymų akcentus ŪP įvardijo Č. Tallat-Kelpša.

Tai – problema

LŽAA pirmininkas nebenori prisiminti šių istorijų. Jam nemaloniausia yra tai, kad išvardytų metodų neišgirdo ir nesuvokė viena Seimo narė, kuri Č. Tallat-Kelpšai atsakė, kad tai yra normalu, kad kiekvienas savo interesą gina savo metodais ir tai yra priimtina. „Tada pagalvojau, kad prasti popieriai, jei politikas mano, kad taip elgtis normalu. Didelė problema, kad žmonės negeba objektyviai pasverti ir įvertinti situacijos, tai apgailėtina“, – piktinosi redakcijos pašnekovas.

Č. Tallat-Kelpša teigė nežinantis, kokie nauji projektėliai šiuo metu finansuojami ES lėšomis. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad projektai neišvengiamai vyks, nes tai – organizacijos duona, iš kurios daug uždirbama. Oficialiame organizacijos „Tušti narvai“ tinklalapyje rašoma, kad praėjusiais metais jų biudžetas siekė beveik 300 tūkst. Eur. Didžioji dalis šių pinigų išmokama darbo užmokesčiui ir kitoms su darbuotojais susijusiomis išlaidomis. „Jie turi daug pinigų. Tačiau viešojoje erdvėje sklando kalbos, kad va, tie turčiai augintojai gali Veterinarijos tarnybą nupirkti, kad nematytų pažeidimų. Tačiau pinigai – anoje pusėje. Mes tokių pinigų iš 50 ūkių nesurenkame. O jei ir surinktume, ką už tuos pinigus padarytume? Jūs paskambinote, jei jūs parašysite, tai vargu ar tai bus kažkam įdomu skaityti, nes nieko baisaus jūs neparašysite. Juk gera žinia neparduodama. Pas mus į ūkius su ta pačia intencija buvo atvažiavęs BBC tiriamosios žurnalistikos korespondentas. Jis norėjo pasižiūrėti, ar Lietuvoje viskas gerai su žvėrininkyste, nes Vakaruose sklandė gandai, kad Lietuvoje negalioja jokios taisyklės. Korespondentas, pabuvęs dvi dienas, parašė puikų straipsnį apie vizitą, buvo ir radijo laida sukurta. Pagrindinė sentencija buvo ta, kad tai, ką pamatė kailinių žvėrelių fermose, neturi nieko bendro su tuo, kas rodoma viešojoje erdvėje, ką skelbia aktyvistai. Aš abejoju, ar daug Lietuvos įmonių galėtų pasigirti, kad jie buvo teigiamai atspindėti BBC. Tačiau faktas yra tas, kad Lietuvoje tai niekam neįdomu, nes tai gera žinia. Tačiau jei būtų radę pažeidimų, apie juos kalbėtų ir dabar“, – situaciją išdėstė LŽAA vadovas.

Asmeninė patirtis

Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, kalbėdamas apie „Tuščius narvus“, ŪP sakė, kad apie šią organizaciją žino daugiau nei 10 metų. „Kai dirbau Europos ekonomikos, socialinių reikalų komitete, paklausimų iš tos organizacijos gaudavome daug. Susidariau įspūdį, kad tai – rinkos dalis, tam tikra prasme marketinginis triukas, turintis aiškią sertifikavimo sistemą. Tai yra didelė industrija. Visuomenei pateikiama, kad natūralūs kailiai – turčių prekė, tačiau dabartinių turčių užgaida yra kita, kad kailių nebūtų. Ir tai yra didžiulis verslas, dėl kurio sertifikuojami pagrindiniai visos Europos ir pasaulio siuvėjai, turintys brangiausius prekės ženklus ir nenaudojantys natūralių kailių savo gamyboje. Tuomet man kilo klausimas: „Kokia čia pridėtinė vertė visuomenei?“ Juk viena ūkio šaka kovoja prieš kitą, vienas marketinginis planas prieš kitą. Ar viso to reikia? Ar turi EK, ar turi Lietuvos valdžia kištis į dviejų nepriklausomų ūkio subjektų marketinginį ginčą?“ – asmeninę nuomonę išsakė M. Maciulevičius. Jis tvirtino, kad šioje sferoje visuomenei yra daromas didžiulis spaudimas, kyšo alternatyvos, kas žalesnis. Kaip žalumą būtų galima kvestionuoti? Ar iš sintetikos padarytas kailis iš tiesų yra žalesnis, ar tvarumo prasme yra geresnis? „Tai, kas įvyko Lietuvoje, mane šiek tiek neramina, nes tai buvo akivaizdus vienos pusės dominavimas. Akvilė Jurevičiūtė iš „Tuščių narvų“ buvo įdarbinta LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkės Aistės Gedvilienės biure patarėja ir tiesiogiai galėjo daryti įtaką, formuoti politikų nuomonę, siūlyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto pataisas. Mano nuomone, A. Gedvilienė nesilaikė politinės etikos. Kilo nemenkas pasipiktinimas, kodėl „Tuščių narvų“ tekstas tiesiogiai atspindi įstatymo siūlomų pataisų tekstą. Priėmus įstatymą, ši patarėja buvo atleista. Kodėl, siekiant dialogo, nebuvo priimtas žmogus iš kailinių žvėrelių augintojų aplinkos? Tokie dalykai yra netoleruotini demokratinėje visuomenėje. Turėtų būti neutralūs įstatymų priėmėjai, kurie įsiklauso į visas puses ir pasiūlo kompromisinį sprendimą. Šiuo atveju jo nepavyko pasiekti“, – apgailestavo M. Maciulevičius.

Nauji pokyčiai

LŽAA pirmininkas Č. Tallat-Kelpša redakcijai pasakojo, kad „Tušti narvai“, išsireikalavę, jog Lietuvoje būtų uždraustos audinių fermos, tuo neapsiribos, „smaugs“ kitas silpnesnes žemės ūkio šakas, negalinčias apsiginti. Ir jis neklydo. Socialiniame tinkle ir savo tinklalapyje organizacija jau ragina į darbą jungtis naujus narius, motyvuodama, kad ateityje gyvūnų laukia dar didesni pokyčiai.

„Neabejoju, jog kartu galime užtikrinti, kad ir kiti gyvūnai Lietuvoje būtų apsaugoti. Akcija „Parodyk politikui veršiuką“ turi baigtis“, – naujus postulatus pradėjo rašyti organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika socialiniame tinkle oponuodamas G. Vaitkevičiūtei rašė, kad vištos, kiaulės, jaučiai, kurie auginami Lietuvos ūkiuose, užtikrina tik apie 50 proc. gyventojų apsirūpinimo maistu poreikio šalyje. Kiti 50 proc. yra importuojama, t. y. atvežama iš kitų šalių ir net iš labai toli. „Todėl kyla klausimas, ar tokie „pasirūpinimai gyvūnais“ bei draudimai juos laikyti yra tvaru, saugu ir sveika? Ar tai tiesiog rašyti apsimoka, nes projektai remiami ES lėšomis?..“ – retorinius klausimus iškėlė Seimo narys.

KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius teigė, kad susidorojimas su kailiniais žvėreliais – pradžių pradžia. Ateityje klius ir triušiams, ir arkliams, ir kitiems. „Kur bandau visa tai nukreipti? Čia turi būti ne emocijos, o mokslas. Nejaugi mes pasiduosime gražiam idealizmui? Nejaugi paneigsime mokslo įdirbį? Nejaugi pasakysime, kad bus tik taip, o ne kitaip? Manau, kad reikia diskutuoti, kalbėti apie gyvūnų gerovės sąlygas, reikia ieškoti optimalių, gyvūnams labiausiai artimų erdvių. Kalbant apie kailinius žvėrelius, kuo geresnėje aplinkoje jie auga, tuo geresnės kokybės yra kailis, jei apie mėsinius – geresnės kokybės mėsa ir t. t. Ir visa tai daroma, kad mūsų visuomenė gautų patį sveikiausią, natūraliausią produktą. Tačiau tai nereiškia, kad dėl jaunimo idealizmo imsime ir nustosime vartoti mėsą, atsisakysime gyvūninės kilmės produktų“, – dėstė
M. Maciulevičius. Kas atsitinka tokiomis sąlygomis, kai kažkas uždraudžiama? Anot redakcijos pašnekovo, tuščios vietos nebūna, visa tai atsiras trečiosiose šalyse. Ten augins, gamins ir veš pas mus. Jų ekonomika klestės, o mūsiškė trauksis.

Snarskio piešinys

Nesigilina į situaciją

Triušių augintojų draugijos (TAD) vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. dr. Artūras Stimbirys pastarosiomis dienomis buvo užklydęs į kailių parduotuvę, kurioje – platus pasirinkimas šiaurinių lapių kailių. „Aš pasiteiravau, iš kur tie kailiai? Man atsakė, kad iš Suomijos. O kaip suomiai? Man atsakė, kad jie augina. Kaip augina, juk suomiai ES šalis, juk turi būti uždrausta? Parduotuvės šeimininkas tvirtino, kad ES nedraudžia kailinių žvėrelių auginti, kad tai – kiekvienos šalies sprendimas. Akivaizdu, kad uždaryti šį verslą nusprendė mūsų šalies politikai ir biurokratai. Jie tą ir padarė“, – priešistorę redakcijai pateikė mokslininkas. ŪP pasiteiravo prof. dr. A. Stimbirio, kokią jis mato triušininkystės ateitį? TAD vadovas mano, kad aktyvistai kol kas triušių nelies, nes triušių kailiai nėra vertingi. „Dėl bandymo ateityje naikinti triušininkystę gali būti visko, nes šią situaciją valdo bepročiai. Jie neįsigilina į situaciją. Dabar yra komunikatas, bandoma rinkti parašus EK, kad gyvūnai būtų išlaisvinti iš narvų. Kuo išlaisvinimas gali baigtis? Turbūt gerai visi žino, kuo visa tai baigėsi Australijoje, kai žmogus bandė būti gudresnis už gamtą. Tai baigėsi didžiule katastrofa, didžiuliais nuostoliais ir didžiule žala gamtai ir visam pasauliui“, – pavyzdį pateikė prof. dr. A. Stimbirys. Mokslininkas paaiškino, kad kartais politiką vykdo žmonės, neišmanantys savo srities, jie ir priima absurdiškus sprendimus. Todėl galimai ateityje bus numatyta iš narvų paleisti ir triušius. „Jei perlenkiama lazda, išeina atvirkštinis procesas. Dabar Europoje vyko konferencija „Apginkite mus nuo gyvūnų mylėtojų“. Juk pagaliau turi nugalėti ir sveikas protas, ne tik emocijos“, – sakė redakcijos pašnekovas.

ŪP pasiteiravo AAK pirmininkės A. Gedvilienės, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų iniciatorės, ar tai nėra Pandoros skrynios atidarymas visiems gyvuliams ir gyvūnams, laikomiems ūkiuose, aptvaruose ar pririštiems? „Nenorėčiau, kad kailinių žvėrelių fermų klausimas būtų gretinamas su gyvulininkyste ir apsirūpinimu maistu. Kailinių žvėrelių ūkių uždarymas nuo pat pradžių yra labiau vertybinis klausimas – ar mes dar turime auginti ir žudyti gyvūnus vien tam, kad pasisiūtume kailinius ir jais pasipuoštume? Mano įsitikinimu ir vertinimu, jau laikas atsisakyti tokių produktų, nes rinkoje turime pakankamai daug pasiūlos. Kitas svarbus momentas – gyvūnų gerovė. Sudėtinga laukiniams gyvūnams užtikrinti tinkamas sąlygas augti narvuose, gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų. Taip pat nemažiau svarbus aspektas – kailiniai žvėreliai auginami tik dėl kailio, audinių mėsos mes nevartojam, todėl nematau sąsajos tarp šių fermų uždarymo ir apsirūpinimo maistu. Taigi, mėsos atsisakyti nėra siūloma“, – nuomonę išsakė A. Gedvilienė.

Nauji postulatai

Kai vieni mitinguotojai šiek tiek prityla, iš pogrindžio pradeda lįsti kiti. Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle aplinkos apsaugos organizacija „Fridays For Future Lietuva“ („Penktadieniai ateičiai“), kuri galimai neegzistuoja, nes aktyvistų pavardės ir telefono numeriai nėra viešai skelbiami, paskelbė postulatą, kviečiantį į ES finansuojamus mokymus „Į(si)žiebk: Planuojame protestą kartu su Gabriele Vaitkevičiūte“. Jame rašoma, kad buvo nuspręsta protestuoti ir planuoti protestą dėl tvarios produkcijos subsidijavimo ir subsidijų iškastinio kuro sektoriui panaikinimo. Apie tai, kokia protesto forma tinkamiausiai atliepia protesto temą, kokia yra „Tušti narvai“ sėkmės paslaptis ir kokių klaidų geriau nekartoti, mokyti buvo pakviesta G. Vaitkevičiūtė, organizacijos, kovojančios už Lietuvoje kenčiančių gyvūnų likimus, „Tušti narvai“ įkūrėja.

Šiuos mokymus parėmė „22 bendra būtis“ ir didžiausią elektromobilių parką turinti „Spark“.

„22 bendra būtis“ centro vadovė Brigita Baškevičiūtė ŪP teigė, kad mokymų finansiškai nerėmė, o tik suteikė patalpas. Tuo tarpu „Spark“, paprašiusi ŪP atsiųsti klausimus ir padiktavusi savo elektroninį paštą, į juos neatsakė. Ko bijo?

Redakcijos kalbinta G. Vaitkevičiūtė patvirtino vedusi mokymus. „Tai buvo mokymai, kaip planuoti renginius. Tačiau tai gali būti ir protestai. Patys organizatoriai nuspręs, ką daryti. Mane dalyvauti pakvietė kita organizacija, tų žmonių net nepažįstu. Kas organizuoja tuos mokymus? VšĮ „Žiedinė ekonomika“, – atsakė G. Vaitkevičiūtė. Savo tinklalapyje VšĮ „Žiedinė ekonomika“ rašo buvusi įkurta, kad padėtų Lietuvoje skatinti beatliekę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. Šios įstaigos steigėjas Domantas Tracevičius, kuris yra ir Žiedinės ekonomikos iniciatyvos, labdaros ir paramos fondo direktorius, ŪP tvirtino negalintis pasakyti, kiek ES lėšų yra skirta mokymams. „Mokymai rengiami pagal projekto „Spark – climact“ dalį „Dear“ programą. Su tuo projektu ir dirbame. Čia – jaunimo įgalinimo projektas, leidžiantis sužinoti apie tai, kaip galima išreikšti savo pilietinę poziciją. Protestai nėra remiami ES lėšomis, o mokymai – tai galimybės. Kiekvienas tam turi teisę. Manau, kad yra džiaugsmas, kai žmonės netyli, kai yra daug teršiančių, pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkis yra taršus. Tai yra, kaip sakant, puiki galimybė pasisakyti. Mes matome žemės ūkio lobistus, kurie yra „apsėdę“ Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir neleidžia jai išsivaduoti iš to. Tai yra keli esminiai dalykai. Sakyčiau, kad ŽŪM nėra progresyvi. Yra išsikeltas žaliojo kurso tikslas dėl ekologinių ūkių. Tačiau jų mažėja, tai nėra sprendžiama“, – savo mintis redakcijai atvirai išdėstė D. Tracevičius.

EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė, paprašyta pakomentuoti šių mokymų projekto finansavimą, ŪP atsakė, kad ne visus finansavimus skiria EK. Daug finansavimų yra administruojama vadinamųjų decentralizuotų agentūrų. „Su lėšų paskirstymu ir išmokėjimu nieko bendro neturime“, – teigė A. Kazlauskaitė.

Ar tai nesusipratimas?

Į klausimą, ar gerai, kad ES lėšos yra skiriamos mokymams, skatinantiems protestuoti, kurių tikslas – atskirų žemės ūkio šakų žlugdymas, AAK pirmininkė redakcijai A. Gedvilienė atsakė negalinti plačiai komentuoti, kokiomis lėšomis finansuojamos straipsnyje minimos veiklos. „Nežinau apie kokius projektus kalbama, bet nenustebčiau, kad tokių programų yra, nes ES irgi yra plačiai diskutuojama apie gyvūnų gerovę, apie tų pačių kailinių žvėrelių fermų uždarymą. Kadangi esu AAK pirmininkė, teigiamai vertinu ir subsidijų panaikinimą iškastinio kuro sektoriui, nes turime daugiau investuoti į atsinaujinančios energijos gamybą, jos infrastruktūrą, aplinkos taršos mažinimą. Subsidijos yra naikinamos taršiausiam iškastiniam kurui, tačiau, jei gerai pamenu, lengvatiniai tarifai lieka žemės ūkio mašinose naudojamam žaliajam dyzelinui, šildymui naudojamoms dujoms ir kitiems“, – ŪP tvirtino AAK pirmininkė.

KRK narys K. Mažeika, kalbėdamas apie projektus, skirtus mokymams ir skatinančius protestuoti prieš gamybą, kurie finansuojami ES lėšomis, mano, kad tai – nesusipratimas. „ES skatinimas žmonių saviraiškos formoms: diskusijoms, mokymams, bendruomenėms ir kt. – geras dalykas. Bet būtent kokiais būdais naikinti vieną ar kitą, šiuo atveju, žemės ūkio šaką ir tais pavyzdžiais dalytis bei planuoti kitų šakų žlugdymą, manau, kad tai yra nesusipratimas. Galbūt reikėtų pasižiūrėti patį projektą, pačią priemonę, ar ji atitinka numatytus tikslus. Galbūt ten parašyta visiškai kitaip ir tie žmonės bando pasinaudoti ES lėšomis, daryti tokį chaosą, kuris naudos nei valstybei, nei bendruomenėms, nei visai ES neturi“, – ŪP sakė K. Mažeika. Vertindamas dabartinę situaciją, Seimo narys neabejoja, kad rinkos yra išsibalansavusios. Šiuo metu žemdirbiams už jų pagamintą produkciją mokama mažiau dėl atsiradusios didelės konkurencijos ir mažo eksporto lygio. „Subsidijų iškastinio kuro sektoriui panaikinimas iš tiesų pakenktų žemės ūkiui. Todėl reikėtų kalbėti ne apie ūkių išlikimą, o apie bankrotą. Dabartinė situacija yra pakankamai sudėtinga. Didžiausias smūgis būtų smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Ekologiniai ūkiai jau dabar nepakelia konkurencinės aplinkos ir nyksta, jiems būtų didžiulis smūgis ir, manau, kad daugeliui tai būtų veiklos pabaiga“, – atviravo KRK narys.

Civilizacijos nenuprotestuosi

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis tokio pobūdžio projektus įvardijo kaip organizuotus, valstybės lėšomis (nesvarbu, kad jos iš ES biudžeto) finansuojamus, vienus iš šalies ekonomikos griovimo sistemos dalių. „Tai daroma subtiliai, prisidengiant „kilniais“ interesais ir argumentais: gamtos, bioįvairovės išsaugojimo, taršos, klimato kaitos ir pan. Labai keista, kad tai vykdoma iš valstybės pinigų, o valstybės tarnybos nesupranta, kad šis destrukcinis darbas, ardomoji veikla vykdoma prieš šalies ekonomiką. Kitaip tariant, kenkia. Šie veiklos procesai įgauna pagreitį ir jais kai kam būtina susirūpinti. Tai yra tipiškų kenkėjų grupė, vadovaujama iš kažkur. Nė viename ES ar šalies dokumente nerasite nuostatos, kad priimant bet kokius aplinkosaugos, klimato kaitos ar panašius sprendimus būtų aukojama gamyba, nes tai absoliučiai susiję su žmonių gerove, švietimu, medicinine ir krašto sauga ir kt. Apie tai kalbėta ir Kaimo sueigoje, vykusioje spalio 20 d. Seime“, – aiškino J. Sviderskis. Anot LŽŪBA generalinio direktoriaus, tuos protestus prieš žemės ūkį organizuoja žmonės, pavalgę žemės ūkyje užauginto maisto, žemdirbių dėka apsirengę drabužiais, važinėjantys automobiliais ir gyvenantys šiltuose namuose, nes ten taip pat yra iš žemės ūkyje užaugintos žaliavos pagamintų detalių ar medžiagų ir t. t.

„Suprasčiau tuos žmones, jei jie nesimaitintų žemdirbio užauginta duona ir kitu maistu, nesinaudotų kitomis civilizacijos sukurtomis gėrybėmis, o lakstytų nuogi, prisidengę klevo lapu ar kurmio kailiuku, gyventų urvuose ar medžiuose. Tačiau taip nėra ir nebus, o tokia protestų kultūra nuvestų į visuomenės degradaciją ir žlugimą. Susireikšmina tik asmeniškai protestuotojai, bet ne pažangi visuomenė. Civilizacijos nenuprotestuosi“, – rėžė J. Sviderskis.

 

Algimanto SNARSKIO piešiniai

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/23

Tarptautinei bendrovei „Mondelēz“ EK skyrė 337,5 mln. eurų baudą

Europos Komisija (EK) tarptautinei bendrovei „Mondelēz International, Inc.“ („Mondelēz“)skyrė 337,5 milijono eurų baudą už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus: trukdymą tarpvalstybinei prekybai šokoladu, sausainiai...
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Patikrinome žievėgraužio tipografo gaudykles. Skaičiuojame laimikį

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai patikrino žievėgraužio tipografo gaudykles.
2024/05/23

„Elektrum“ ir „Enefit“ gaminantiems vartotojams kompensuos 2,5 mln. eurų

Didžiausiai Lietuvos elektros tiekėjai „Ignitis“ paskelbus apie 5 mln. eurų kompensacijas gaminantiems vartotojams už jų nesuvartotą elektrą, kiti du rinkos dalyviai pranešė klientams skyrę iš viso 2,5 mln. eurų.
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.