Kas šį pavasarį nutiko trešnėms?

Balandį staiga atšilęs oras išprovokavo staigų sodo augalų žydėjimą. Buvo tarsi pasakoje, kai keletą dienų išgyvenome tris metų laikus – vasarišką šilumą, pavasarinių žiedų skleidimąsi ir pusnis, kurios kai kuriuose šalies regionuose siekė net apie dešimt centimetrų. Nieko keista, kad pražydusiems sodams tokios permainos neišėjo į naudą, sako medelyno „Malinausko medelynas“ savininkas.

Matyt, ne vienas sodininkas šią vasarą sulauks mažesnio uogų derliaus. Vos prasiskleidusių trešnių žiedus, pasak K. Malinausko, galėjo pakąsti šalnos, nušaldyti gausiai iškritęs sniegas. „Kita vertus, žydint sodams, beveik dviem savaitėms stipriai atvėso oras ir mažai skraidė bitės. Didelė tikimybė, kad žiedai liko neapdulkinti ir neužmezgę vaisiaus nudžiūvo“, – dar vieną šio pavasario problemą pastebėjo sodininkas.

Pro specialisto akis neprasprūdo ir „Rasų“ skaitytojo atsiųstoje nuotraukoje matomos sutankėjusios trešnės šakos: „Medeliui sulapojus laja taps labai tanki ir oro cirkuliacija bus per menka. Vėliau tai gali paskatinti ir uogų puvimą. Be to, negenėti medžiai labiau linkę sirgti.“ Pasak jo, nors tinkamiausias laikas genėti jau baigėsi, bet ir dabar dar galima šiek tiek padėti trešnei. Pirmiausia reikėtų praretinti lajos vidų, išpjauti vertikaliai augančias šakas.

„Nėra gerai ir tada, kai greta kaulavaisio ar vaismedžio auga aukšta, tanki gyvatvorė. Nors spygliuočiai ligų neplatina, trešnė mažiau prapučiama, silpniau vėdinama“, – pastebėjo K. Malinauskas.

Trešnes mėgsta ir amarai

Sodininkus mėgėjus konsultuojantis specialistas priminė, kad dažnai trešnes užpuola amarai. Jos, kaip ir sodybų savininkų mėgstami šeivamedžiai, putinai ar bijūnai, labiausiai nukenčia nuo šių kolonijomis augalus apninkančių kenkėjų. Kodėl taip yra, pasak sodininko, sunku pasakyti, galbūt jų išskiriamos sultys saldesnės nei kitų augalų.

„Komerciniuose soduose vaismedžių ir kaulavaisių monitoringas atliekamas kasdien, todėl paprastai amarai ar kiti kenkėjai pastebimi, kol dar nespėja išsiristi iš kiaušinėlių ir stipriai išplisti. Mėgėjiškuose soduose žmonės pastebi jau kolonijomis paplitusius amarų suaugėlius. Visada naudinga kuo dažniau stebėti savo augalus, per padidinamąjį stiklą atidžiai apžiūrėti abi lapų puses. Pamačius įtartinų gumulėlių (tai greičiausiai bus kenkėjų kiaušinėliai) ar vieną kitą suaugėlį, reikėtų iškart augalą nupurkšti. Tada apsauginis efektas bus efektyvesnis“, – patirtimi dalijosi K. Malinauskas.

Amarams naikinti galima naudoti žaliąjį muilą. Tai ekologinė priemonė, galinti padėti, kol amarų kolonija dar neišplito. Vėliau ji nėra veiksminga, tad gali tekti imtis rimtesnės chemijos. Galėtų padėti insekticidas „Mavrik“, nors jis nėra skirtas būtent amarams. Kaip ir žaliasis muilas, jis gerokai veiksmingesnis, kai naudojamas pamačius pirmuosius kenkėjus.

Amarai dažniausiai veisiasi ant ūglių, šakelių viršūnėlėse, tad galima su jais kovoti ir mechaniniu būdu, sako sodininkas. Reikės nuskinti masiškai apniktus lapelius ir juos sunaikinti. Bet būdas sudėtingas, užtrunka ilgiau ir labiau tinkamas žemesniems augalams.

„Tiesa, amarai augalo nenumarina, bet sumažina fotosintezės procesą, nes ūgliai negali normaliai vystytis, susisuka, gerokai sumažėja lapo plotas, – paaiškino K. Malinauskas. – Augalas išlieka gyvybingas, bet jo imuninė sistema silpnėja ir jis tampa mažiau atsparus ligoms.“

Naudojant chemines apsaugos priemones, būtina atidžiai perskaityti instrukciją, atkreipti dėmesį į karencijos periodą. Gamintojai visada nurodo dienų skaičių, per kurį nuodingas preparatas pasišalina iš augalo. Šiuo periodu vaisius valgyti draudžiama, priminė specialistas. Šis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Svarbu, kad gamintojas būtų patikimas ir pateiktų teisingą informaciją.

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.