Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša teigė manąs, kad tokios iniciatyvos prieštarauja ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų ES šalių interesams, todėl draugija atviru laišku kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, premjerą Gintautą Palucką, Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, Seimo narius ir jų atstovaujamų partijų vadovus. Laiške „Dėl grėsmės Europos Bendrijos narių saugumui, kylančios iš manipuliatyvaus švininių šaudmenų draudimo įteisinimo EP ir galimos specialiosios Rusijos operacijos, silpninant Europą“ rašoma, kad tai – ne melas. „Šiuo metu EP narius, komitetus ir kitus atsakingus organus pasiekė pati keisčiausia įmanoma iniciatyva, kuria siekiama uždrausti švininių šaudmenų naudojimą. Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečių kritiniu atveju neteks galimybės efektyviai prisidėti prie valstybės gynybos, nes bus apribotos jų teisės naudotis teisėtai turimais, tinkama įranga aprūpintais ir itin taikliais ginklais tik dėl to, kad jie neturės galimybės įsigyt jiems būtinų šaudmenų. LMŽD narių vardu prašome nedelsiant padaryti viską, kad tokia iniciatyva EP būtų kuo skubiau sustabdyta, užkardyta, o atitinkamos teisėsaugos institucijos imtųsi visų privalomų veiksmų tokių iniciatyvų autoriams nustatyti ir tinkamai į tai reaguoti“, – rašome laiške.
LMŽD nuomone, šiuo ypatingu laiku tokie teisiniai aktai iš viso neturėtų išvysti dienos šviesos, o jų atsiradimo aplinkybės, kaip ir juos inicijavusios įvairios vadinamosios žaliosios organizacijos, turėtų būti įvertintos atitinkamų institucijų.
L. Daukša „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad visos Europos lygiu švino naudojimo mažinimo reglamentas yra orientuotas į sveikatą, nes švinas yra kenksmingas. Tačiau kaip greitai prie to bus pereinama? Juk reikia pereinamojo laikotarpio. Pozicijos, kad pereinamasis laikotarpis yra būtinas, laikosi ir Europos medžioklės ir gamtosaugos federacija (FACE), ir mūsų šalies LMŽD. „Nors ginkluotųjų amunicijos šaudmenų linijos yra kitos, užtikrinti civilinės pramonės tiekimą – bismuto, varinių kulkų ir medžioklinių šaudmenų gamybą – tikrai neužteks turimų pajėgumų. Tuomet ir karinės pramonės gamybos grandis turės sulėtėti arba bus prisistabdyta. Todėl, esant dabartinei geopolitinei situacijai, Lietuva neturėtų būti pirmūnė ir visur skubėti. Reikia 5–10 metų pereinamojo laikotarpio. Kitas dalykas – medžiokliniai ginklai, ypač senesnės kartos lygiavamzdžiai, nėra pritaikyti variniams šaudmenims. Tad natūralu, kad ir medžiotojai turi adaptuotis, ir šaudyklos turi turėti pereinamąjį laikotarpį ir galimybę tam pasirengti“, – dėstė L. Daukša.
LMŽD direktorius teigė, kad medžiotojai net ir pereinamuoju laikotarpiu sąmoningai gali pasirinkti, kokius šaudmenis naudoti. Jis pateikė pavyzdžių, kad jau ir šiuo metu yra medžiotojų, naudojančių ne švininius šaudmenis. „Kitas klausimas –
kalbama apie švino panaudojimą šaudmenyse, mėgėjiškoje žūklėje, bet niekas nevertina jo panaudojimo pramonėje. Ar nevertėtų to įvertinti ir atlikti išsamų mokslinį tyrimą? Ar tikrai medžioklė ir žūklė kelia tokį didžiulį švino taršos efektą? Kartais kalbama lozungais ir labai padrikai, bet neįžvelgiamas tikrasis mastas, kad už musės slypi dramblys“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša atkreipė dėmesį, kad jų laboratorija tokių tyrimų nėra atlikusi, todėl negalėjo pateikti mokslinių išvadų dėl švino šaudmenų poveikio aplinkai ar jų alternatyvų efektyvumo. „Tačiau šis klausimas išties svarbus ir vertas išsamaus, argumentuoto svarstymo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu“, – ŪP tvirtino dr. A. Kibiša.
Medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas, išgirdęs idėją apie švino naudojimo šaudmenyse draudimą, tai pavadino nesąmone. „Su tokiais pasiūlymais apriboti švino naudojimą šaudmenyse jau visai nusiritama. Didelė revoliucija būtų ne vien medžioklėje, bet ir sportiniame šaudyme. Juk dėl taiklumo, atstumo rezultatai būtų visai kiti“, – stebėjosi V. Ribikauskas.
Medžioklės žinovas ŪP sakė neįsivaizduojantis, kaip plieninės kulkos būtų pritaikytos dabartiniams šautuvams. „Gal kažkas iš proto kraustosi. Neįsivaizduoju, iš ko gamins kulkas. Jei iš sunkiųjų metalų, pvz., volframo ir kt., tai jos bus brangios. Netikiu, kad švininės kulkos kažkam kenkia. Kam bus nauda iš to draudimo? Kieno iniciatyva? Man yra sudėtinga atsakyti. Juk visą laiką kalbama be jokių įrodymų, be mokslinių tyrimų. Kodėl reikia kelti problemą, jei įrodymų nėra“, – svarstė ŪP pašnekovas.
VšĮ „VOLLIT šaudymo centras“ direktorius Gintautas Rimša ŪP teigė, kad šaudmenų gamintojai jau ruošėsi tam, todėl jie keičia švinines kulkas ekologiškomis, kurios neterštų gamtos. Kokia bus nauda gamtai, kai bus pradėti naudoti tokie šaudmenys, kas ir kaip visa tai vertino, G. Rimša aiškino nežinantis, tačiau nauda gamtai turėtų būti minimali ir sunkiai paaiškinama. „Taip nebus, kad medžiotojai liks be šaudmenų. Tik tiek, kad šaudmenys bus brangesni. Tad medžiotojams bus nuostolis, galbūt nebus ir tokios kulkų įvairovės, kokia yra dabar“, – kalbėjo ŪP pašnekovas ir pridūrė, kad pasiūlymą vertina neigiamai, nes žmonės jau išbandė savo ginklus ir pasirinko atitinkamus šaudmenis, o dabar jiems ir vėl reikės kažką keisti.
Šia tema su ŪP bendravęs UAB „Vilniaus ginklai“ direktorius Raimondas Toločka tvirtino, kad žmonėms, turintiems ginklus, pabrangs šoviniai. „Visi renkasi tai, kas yra pigiau, o kai šoviniai pabrangs, sumažės jų naudojimas, medžiotojai nekaups jų rezervo“, – argumentavo R. Toločka.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 14 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.