Žmonės supranta, kad prieš galingą gamtos stichiją nepapūsi ir padarinių neišvengsi, tačiau ši audra atskleidė ir mūsų šalies pasirengimą kritinėms situacijoms ir dar labiau apnuogino Lietuvos elektros energetikos sistemos bėdas. Vieno iš labiausiai nuo audros nukentėjusių Anykščių r. meras K. Tubis atvirai kritikavo ne tik ESO darbų organizavimą ir komunikaciją, šalinant padarinius, bet ir ragino audituoti visą elektros energetikos sistemą.
Apie tai buvo kalbėta ir praėjusį ketvirtadienį prezidentūroje surengtame pasitarime dėl rugpjūčio 22 d. šalį nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, reikalingų energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad po krizės būtina įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo klausimus, įskaitant tai, ar pakankama dalis bendrovės finansinių išteklių skiriama elektros tinklo atsparumui didinti.
Pasitarime dalyvavęs K. Tubis pasiūlė atlikti visos elektros energijos sistemos auditą. „Ūkininko patarėjui“ Anykščių r. meras teigė, kad yra ne tik ESO, bet ir valstybės valdomos įmonės „Litgrid“, „Tetas“ ir kt., todėl reikia įvertinti ir „Ignitis“ privatizavimą, kurį inicijavo Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. „Reikia pasižiūrėti, kaip ten viskas vyko ir vyksta, žmonėms reikia žinoti, kas privatizavo, kiek išmokėta dividendų, kiek sumokėjo pirkdami akcijas, kiek įnešta į elektros tinklo patikimumą ir stabilumą ir t. t.“, – valdžią imtis atitinkamų veiksmų ragino K. Tubis.
Anykščių miestas ir rajonas buvo vieni iš tų, kur dėl nutrūkusio elektros tiekimo buvo paralyžiuota gyvybiškai svarbių paslaugų, infrastruktūros, socialinių įstaigų ir ūkininkų veikla. Dėl užsitęsusio padarinių šalinimo rajono meras rašė raštus ESO vadovui Renaldui Radvilai, premjerui Mindaugui Sinkevičiui bei energetikos ministrui Lukui Savickui. K. Tubis aiškino, kad audros padariniams šalinti buvo pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai, ugniagesiai gelbėtojai, savivaldybės administracijos darbuotojai, bet, nepaisant visos suteiktos pagalbos ir sudarytų sąlygų, ESO darbai nesuintensyvėjo, o elektros tiekimas daugelyje vietų iki šiol neatkurtas.
„Ketvirtadienio (rugsėjo 3 d.) rytą dar 760 abonentų elektra nebuvo atkurta“, – konstatavo Anykščių r. meras. Jo teigimu, ESO kasdien teikia duomenis apie atliktus darbus ir be elektros energijos likusius vartotojus, tačiau šie skaičiai akivaizdžiai neatitinka realios situacijos Anykščių krašte. „Yra kelių brigadų tipai – vieni atvažiuoja nustatyti, kad tikrai yra elektros tiekimo pažeidimas, kiti atjungia elektrą, dar kiti atvažiuoja nustatyti sutrikimo mastą, ketvirti pradeda remontuoti. O kitą dieną kiti atvažiuoja, kur suremontuota, ir sako, kad pradėsime remontuoti. Važinėja ESO brigados, bet elektros vis nėra. Vyksta toks, sakyčiau, apsimetinėjimas. Ir nereikia slėpti dramblio po antklode, nes jo nepaslėpsi, reikia sakyti tiesą ir tada šalinti trūkumus“, – tiesiai šviesiai krizinę situaciją vertino ŪP pašnekovas.
K. Tubis negailėjo kritikos visai elektros energijos sistemai. „Ji dabar veikia taip, kaip koks bankas ar draudimo kompanija, kai daug kas valdoma nuotoliu. O juk elektros energetikos ūkį sudaro stulpai, kabeliai, elektros laidai, kurių nuotoliu nepataisysi. Jie yra priėmę daug vadybininkų ir atleidę elektros technikus, inžinierius ir kitus specialistus, todėl nebėra kam dirbti realių darbų. Remonto brigadų pakankamai neturi, visam regionui gal tik kokias dvi. Todėl, manau, ir slepia savo neveiklumą ir neįgalumą po melo skraiste. Tai, kas buvo daryta elektros energetikos optimizavimo srityje, nėra joks optimizavimas, o minimizavimas, nes jie, manau, siekė tik pelno“, – be užuolankų redakcijai savo vertinimą dėstė Anykščių r. meras.
ESO darbą jis palygino su Latvijos valstybine energetikos bendrove „Latvenergo“: „Kaimynų įmonė puikiai susitvarkė, nors pas juos buvo dar sunkesnės audros pasekmės. Jų trys komandos rugsėjo 1 d. jau dirbo Anykščiuose.“
Elektros energijos sistemą iš peties taršė ir Seimo narys Valius Ąžuolas: „Pagrindinė bėda, kad buvo sugriautas visas ESO priežiūros ir remonto ūkis. Rajonuose buvo išparduoti ESO pastatai, technika, atleisti elektrikai, inžinieriai – viskas ištaškyta. Vilniuje atėjo nauji labai protingi vadybininkai, tapo vadovais ir nusprendė, kad ESO išsinuomos keltuvus, gal taksi principu pakvies kokį privatininką, kuris ką nors paremontuos, ir tai bus išmanu ir gražu. O dabar vis labiau matome, kas išėjo realybėje.“
Parlamentaras tikino mėgstantis bendrauti su žmonėmis, teirautis, kaip jie gyvena, su kokiomis problemomis susiduria, bet pastebėjo, kad ESO darbuotojai vengia kalbų. „Jie bijo, kad bus atleisti iš darbo, jeigu ką nors pasakys. Kai patikinau, kad jų neišduosiu, tada atsivėrė. Jų nuomone, ESO ūkis yra sugriautas. Jeigu anksčiau turėjo ir specialiąją techniką, kuri galėjo išgręžti duobę, pakeisti nulūžusį stulpą, pastatyti naują, dabar to nebeturi. Bokštelį liepa išsinuomoti iš nuomos punkto“, – atsiliepimais su ŪP dalijosi V. Ąžuolas.
Kita vertus, ir pats politikas iš Akmenės r. atsimena, kad Naujojoje Akmenėje buvo pagrindinis ESO pastatas, kur buvo atsarginių elektros stulpų, laidų, transformatorių, jungčių, taip pat dirbtuvės, technikos ir specialistų. „Dabar viskas išparduota, nieko nebėra. Klausiau, kur Akmenėje yra jų bazė, kur laiko stulpus ir kitką, tai aiškino, kad tokios neturi. Darbuotojus sukišo į mažą patalpėlę prie transformatorinės“, – stebėjosi politikas.
V. Ąžuolas užsiminė, kad į „valstiečių“ frakciją Seime buvo pakviestas energetikos ministro patarėjas, kurio buvo paprašyta pateikti visą informaciją, kiek ESO liko brigadų, specialios technikos kiekviename rajone. „Tada jis pripažino, kad daug ESO remonto padalinių praktiškai išnaikinta. Todėl dabar ir yra tokia situacija, kuri atsisuko prieš mus“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.
Parlamentaro nuomone, politinė valdžia turi griežtai pasakyti, jog turi būti atkurtos ESO remonto brigados, nupirkta visa reikalinga technika, kad nereikėtų jos vežiotis iš nuomos punkto, kai reikia veikti greitai. „Panašu, kad energetiką visada valdė prezidentūra, buvo įvairių konservatorių ministrų – tai yra ir politinė atsakomybė“, – įsitikinęs Seimo narys.
V. Ąžuolas tikras – jeigu būtų išlikusi buvusi ESO infrastruktūra, nebūtų tokių situacijų, kai po didesnės ar mažesnės audros ilgiau nelieka elektros. „ESO darbuotojai patys pastebėjo, kad prieš 15 m. tokių bėdų nebuvo, nors buvo ir audrų, ir nuvirtusių medžių. Nes rajonuose buvo remonto brigados, kurios veikė greitai ir skubiai šalino padarinius. Dabar sako, kad gali nuvažiuoti į vietą tik nufotografuoti pažeidimą ir nusiųsti į Vilnių, tada iš nuomos punkto tau ką nors atsiųs“, – nuostabos neslėpė parlamentaras.
Politikas užsiminė, kad žemdirbiai puikiai žino, kaip dirba ESO, nes ne vienas su tuo susidūrė. „Pavyzdžiui, jeigu su sėjamąja ūkininkas užkabina elektros stulpą ir jį nuverčia, pakeitimas kainuoja apie 2 000–3 000 Eur. Pasirodo, kad ESO patys čia pat negali pakeisti elektros stulpo, jį atveža kokia nors firma iš už 100 km, skaičiuojamos kelionės ir kitos išlaidos, todėl ir susidaro tokie kosminiai pinigai“, – konstatavo Seimo narys.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 8 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.