Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys.

Vitalija TOLVAIŠĖ
ŪP korespondentė 

Kas sugriovė elektros energijos sistemą?

2026/09/09


Padidink tekstą

Po praūžusios audros padarinių šalinimo, kai praėjus beveik dviem savaitėms dalis gyventojų vis dar neturėjo elektros, pasigirdo raginimai audituoti ne tik AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), bet ir visą elektros energetikos sistemą, taip pat išsiaiškinti „Ignitis“ privatizavimo pasekmes. „Tai, kas buvo padaryta elektros energetikos srityje, nėra joks optimizavimas, o minimizavimas, nes jie, manau, siekė tik pelno. Dabar srebiame pasekmes, kai rajonuose neliko remonto brigadų, technikos ir specialistų“, – konstatavo Anykščių r. meras Kęstutis Tubis.

Ragina atlikti auditą

Žmonės supranta, kad prieš galingą gamtos stichiją nepapūsi ir padarinių neišvengsi, tačiau ši audra atskleidė ir mūsų šalies pasirengimą kritinėms situacijoms ir dar labiau apnuogino Lietuvos elektros energetikos sistemos bėdas. Vieno iš labiausiai nuo audros nukentėjusių Anykščių r. meras K. Tubis atvirai kritikavo ne tik ESO darbų organizavimą ir komunikaciją, šalinant padarinius, bet ir ragino audituoti visą elektros energetikos sistemą.

Apie tai buvo kalbėta ir praėjusį ketvirtadienį prezidentūroje surengtame pasitarime dėl rugpjūčio 22 d. šalį nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, reikalingų energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad po krizės būtina įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo klausimus, įskaitant tai, ar pakankama dalis bendrovės finansinių išteklių skiriama elektros tinklo atsparumui didinti.

Pasitarime dalyvavęs K. Tubis pasiūlė atlikti visos elektros energijos sistemos auditą. „Ūkininko patarėjui“ Anykščių r. meras teigė, kad yra ne tik ESO, bet ir valstybės valdomos įmonės „Litgrid“, „Tetas“ ir kt., todėl reikia įvertinti ir „Ignitis“ privatizavimą, kurį inicijavo Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. „Reikia pasižiūrėti, kaip ten viskas vyko ir vyksta, žmonėms reikia žinoti, kas privatizavo, kiek išmokėta dividendų, kiek sumokėjo pirkdami akcijas, kiek įnešta į elektros tinklo patikimumą ir stabilumą ir t. t.“, – valdžią imtis atitinkamų veiksmų ragino K. Tubis.

Dramblys po antklode

Anykščių miestas ir rajonas buvo vieni iš tų, kur dėl nutrūkusio elektros tiekimo buvo paralyžiuota gyvybiškai svarbių paslaugų, infrastruktūros, socialinių įstaigų ir ūkininkų veikla. Dėl užsitęsusio padarinių šalinimo rajono meras rašė raštus ESO vadovui Renaldui Radvilai, premjerui Mindaugui Sinkevičiui bei energetikos ministrui Lukui Savickui. K. Tubis aiškino, kad audros padariniams šalinti buvo pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai, ugniagesiai gelbėtojai, savivaldybės administracijos darbuotojai, bet, nepaisant visos suteiktos pagalbos ir sudarytų sąlygų, ESO darbai nesuintensyvėjo, o elektros tiekimas daugelyje vietų iki šiol neatkurtas.

„Ketvirtadienio (rugsėjo 3 d.) rytą dar 760 abonentų elektra nebuvo atkurta“, – konstatavo Anykščių r. meras. Jo teigimu, ESO kasdien teikia duomenis apie atliktus darbus ir be elektros energijos likusius vartotojus, tačiau šie skaičiai akivaizdžiai neatitinka realios situacijos Anykščių krašte. „Yra kelių brigadų tipai – vieni atvažiuoja nustatyti, kad tikrai yra elektros tiekimo pažeidimas, kiti atjungia elektrą, dar kiti atvažiuoja nustatyti sutrikimo mastą, ketvirti pradeda remontuoti. O kitą dieną kiti atvažiuoja, kur suremontuota, ir sako, kad pradėsime remontuoti. Važinėja ESO brigados, bet elektros vis nėra. Vyksta toks, sakyčiau, apsimetinėjimas. Ir nereikia slėpti dramblio po antklode, nes jo nepaslėpsi, reikia sakyti tiesą ir tada šalinti trūkumus“, – tiesiai šviesiai krizinę situaciją vertino ŪP pašnekovas.

Minimizavimo pasekmės

K. Tubis negailėjo kritikos visai elektros energijos sistemai. „Ji dabar veikia taip, kaip koks bankas ar draudimo kompanija, kai daug kas valdoma nuotoliu. O juk elektros energetikos ūkį sudaro stulpai, kabeliai, elektros laidai, kurių nuotoliu nepataisysi. Jie yra priėmę daug vadybininkų ir atleidę elektros technikus, inžinierius ir kitus specialistus, todėl nebėra kam dirbti realių darbų. Remonto brigadų pakankamai neturi, visam regionui gal tik kokias dvi. Todėl, manau, ir slepia savo neveiklumą ir neįgalumą po melo skraiste. Tai, kas buvo daryta elektros energetikos optimizavimo srityje, nėra joks optimizavimas, o minimizavimas, nes jie, manau, siekė tik pelno“, – be užuolankų redakcijai savo vertinimą dėstė Anykščių r. meras.

ESO darbą jis palygino su Latvijos valstybine energetikos bendrove „Latvenergo“: „Kaimynų įmonė puikiai susitvarkė, nors pas juos buvo dar sunkesnės audros pasekmės. Jų trys komandos rugsėjo 1 d. jau dirbo Anykščiuose.“

Išpardavė ir atleido

Elektros energijos sistemą iš peties taršė ir Seimo narys Valius Ąžuolas: „Pagrindinė bėda, kad buvo sugriautas visas ESO priežiūros ir remonto ūkis. Rajonuose buvo išparduoti ESO pastatai, technika, atleisti elektrikai, inžinieriai – viskas ištaškyta. Vilniuje atėjo nauji labai protingi vadybininkai, tapo vadovais ir nusprendė, kad ESO išsinuomos keltuvus, gal taksi principu pakvies kokį privatininką, kuris ką nors paremontuos, ir tai bus išmanu ir gražu. O dabar vis labiau matome, kas išėjo realybėje.“

Parlamentaras tikino mėgstantis bendrauti su žmonėmis, teirautis, kaip jie gyvena, su kokiomis problemomis susiduria, bet pastebėjo, kad ESO darbuotojai vengia kalbų. „Jie bijo, kad bus atleisti iš darbo, jeigu ką nors pasakys. Kai patikinau, kad jų neišduosiu, tada atsivėrė. Jų nuomone, ESO ūkis yra sugriautas. Jeigu anksčiau turėjo ir specialiąją techniką, kuri galėjo išgręžti duobę, pakeisti nulūžusį stulpą, pastatyti naują, dabar to nebeturi. Bokštelį liepa išsinuomoti iš nuomos punkto“, – atsiliepimais su ŪP dalijosi V. Ąžuolas.

Kita vertus, ir pats politikas iš Akmenės r. atsimena, kad Naujojoje Akmenėje buvo pagrindinis ESO pastatas, kur buvo atsarginių elektros stulpų, laidų, transformatorių, jungčių, taip pat dirbtuvės, technikos ir specialistų. „Dabar viskas išparduota, nieko nebėra. Klausiau, kur Akmenėje yra jų bazė, kur laiko stulpus ir kitką, tai aiškino, kad tokios neturi. Darbuotojus sukišo į mažą patalpėlę prie transformatorinės“, – stebėjosi politikas.

Kur politinė atsakomybė?

V. Ąžuolas užsiminė, kad į „valstiečių“ frakciją Seime buvo pakviestas energetikos ministro patarėjas, kurio buvo paprašyta pateikti visą informaciją, kiek ESO liko brigadų, specialios technikos kiekviename rajone. „Tada jis pripažino, kad daug ESO remonto padalinių praktiškai išnaikinta. Todėl dabar ir yra tokia situacija, kuri atsisuko prieš mus“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.

Parlamentaro nuomone, politinė valdžia turi griežtai pasakyti, jog turi būti atkurtos ESO remonto brigados, nupirkta visa reikalinga technika, kad nereikėtų jos vežiotis iš nuomos punkto, kai reikia veikti greitai. „Panašu, kad energetiką visada valdė prezidentūra, buvo įvairių konservatorių ministrų – tai yra ir politinė atsakomybė“, – įsitikinęs Seimo narys.

V. Ąžuolas tikras – jeigu būtų išlikusi buvusi ESO infrastruktūra, nebūtų tokių situacijų, kai po didesnės ar mažesnės audros ilgiau nelieka elektros. „ESO darbuotojai patys pastebėjo, kad prieš 15 m. tokių bėdų nebuvo, nors buvo ir audrų, ir nuvirtusių medžių. Nes rajonuose buvo remonto brigados, kurios veikė greitai ir skubiai šalino padarinius. Dabar sako, kad gali nuvažiuoti į vietą tik nufotografuoti pažeidimą ir nusiųsti į Vilnių, tada iš nuomos punkto tau ką nors atsiųs“, – nuostabos neslėpė parlamentaras.

Politikas užsiminė, kad žemdirbiai puikiai žino, kaip dirba ESO, nes ne vienas su tuo susidūrė. „Pavyzdžiui, jeigu su sėjamąja ūkininkas užkabina elektros stulpą ir jį nuverčia, pakeitimas kainuoja apie 2 000–3 000 Eur. Pasirodo, kad ESO patys čia pat negali pakeisti elektros stulpo, jį atveža kokia nors firma iš už 100 km, skaičiuojamos kelionės ir kitos išlaidos, todėl ir susidaro tokie kosminiai pinigai“, – konstatavo Seimo narys.

Atsakingas – vartotojas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 8 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.