Kas suskubo prie subsidijų žemės ūkiui dalybų?

Kai kurios Europos Sąjungos šalys ne tik parengė paramos programas, bet ir gavo Europos Komisijos pritarimą jas pradėti. Ispanijoje tikimasi, kad pagalba ūkininkams viršys pusę milijardo eurų, o Prancūzijoje pradedama vykdyti brangaus kuro kompensavimo programa.

Kaimynai lenkai taip pat kalba apie panašią paramą, tačiau juda šia kryptimi gerokai lėčiau. Kaip rašo portalas tygodnik-rolniczy.pl, dar gegužės 26 d. Briuselyje vykusiame ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis patikino, kad „Europos Komisija davė žalią šviesą naudoti nacionalines lėšas pagalbai, ir mes tai darysime...“

Nuo šių deklaracijų praėjo beveik dvi savaitės, tačiau pranešama, jog iki šiol Žemės ūkio ministerija nepristatė jokios trąšų paramos programos, nepaskelbė paramos sąlygų ar jos pradžios termino.

Suveikė greitai

Tuo tarpu Ispanija suveikė greitai. Europos Komisija jau patvirtino daugiau nei pusės milijardo eurų vertės Ispanijos valstybės pagalbos programą, skirtą kompensuoti kylančias trąšų kainas. Tiesa, parama bus taikoma su tam tikrai apribojimais: pagalba teikiama ne daugiau kaip 300 hektarų plotui, o vienas ūkis gali gauti iki 16 500 eurų. Paramos gavėjai yra ūkiai, atitinkantys tiesioginių išmokų gavimo reikalavimus arba įtraukti į ūkių registrus ir atitinkantys tam tikrus pajamų kriterijus.

Kaip skelbia portalas „Farmer“, Komisija sutiko su Ispanijos argumentu, kad kylančios trąšų kainos kelia grėsmę ūkių likvidumui. Galutiniame sprendime teigiama, kad priemonės tikslas – padėti žemės ūkio įmonėms įveikti finansinius sunkumus, kilusius dėl ženkliai išaugusių trąšų kainų. Tad birželio 2 d. Komisija patvirtino ir antrąją Ispanijos programą, kuri apima kompensacijas ir žemės ūkio kurui.

Vietos ūkininkai gaus 0,20 euro už kiekvieną litrą dyzelino, įsigyto nuo 2026 m. kovo 22 d. iki birželio 30 d. Programos vertė yra 54 mln. eurų, ji taip pat bus finansuojama iš Ispanijos valstybės biudžeto. Iš viso Ispanija skyrė 554 mln. eurų žemės ūkio paramos.

Prancūzija taip pat gavo panašų Briuselio pritarimą. Prancūzų programos biudžetas siekia 98 mln. eurų. Kitaip nei Ispanija, prancūzai nepasirinko trąšų paramos.

Pagalba teikiama tik GNR („Gazole Non Routier“) degalų, t. y. dyzelinių degalų, naudojamų žemės ūkio, miškų ūkio ir statybos mašinoms, įsigijimui.

Komisija sutiko su 0,0386 EUR priemoka už litrą GNR, įsigyto nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 30 d. Savo sprendime Briuselis dar kartą akcentavo, kad ūkiai negali perkelti kylančių degalų kainų į savo produktų kainas.

Remiantis Komisijos duomenimis, degalų kaina Prancūzijoje nuo vasario iki balandžio mėnesio padidėjo nuo 0,70 iki 1,22 euro už litrą – 74 proc.

Įdomu tai, kad Komisija apskaičiavo, jog Prancūzijos pagalba sudaro tik apie 7,15 proc. ūkių papildomų išlaidų kurui. Tai yra maždaug dešimt kartų mažiau nei maksimali METSAF leidžiama paramos suma.

Nauji reglamentai

Abi schemos buvo patvirtintos pagal naująją Laikinąją valstybės pagalbos Artimųjų Rytų krizei sistemą (METSAF), kurią Europos Komisija priėmė 2026 m. balandžio 29 d.

Naujieji reglamentai leidžia valstybėms narėms greičiau pradėti teikti pagalbą labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams, įskaitant žemės ūkį. Parama, be kita ko, gali apimti trąšų, degalų ir energijos išlaidas.

ES laikinai sušvelnino valstybės pagalbos taisykles, kad vyriausybės galėtų kompensuoti žemės ūkio, žuvininkystės, geležinkelių ir kelių transporto bei laivybos įmonėms Europoje iki 70 proc. degalų ir trąšų kainų.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, Komisija teigė, jog pagal laikinąsias taisykles, kurios galios iki metų pabaigos, šios įmonės gali gauti iki 50 000 eurų.

ES konkurencijos vadovė Teresa Ribera teigė, kad pakeitimai skirti „tiems sektoriams, kuriuos tiesiogiai ir labiausiai paveikia degalų kainų šuoliai ir kurie yra ypač jautrūs degalų kainų svyravimams“.

Vyriausybės taip pat galės kompensuoti sunkiosios pramonės įmonėms iki 70 proc. jų elektros energijos sąnaudų, o ne 50 proc., kaip šiuo metu leidžiama pagal ES taisykles.

Nelygybės pavojus

Pasirinkus tam tikrus sektorius, taisyklėmis siekiama išvengti didžiulių, netikslinių subsidijų, kurios apkrautų viešuosius biudžetus, – kaip nutiko 2022 m., kai energijos kainos smarkiai išaugo po to, kai Rusija po invazijos į Ukrainą nutraukė dujų tiekimą.

Be to, ES yra sudarytas 200 mln. eurų vertės krizių rezervas, tačiau manoma, kad tokios sumos visiems norintiems tikrai nepakaks.

Dauguma ES vyriausybių ėmėsi subsidijų praktikos ir jau išleido daugiau nei 13 milijardų eurų degalų mokesčių mažinimui bei kitoms priemonėms, kurių dauguma nebuvo skirtos labiausiai nukentėjusioms įmonėms ar bendruomenėms.

ES planai taip pat sukėlė kai kurių vyriausybių susirūpinimą, kad jie gali padidinti susiskaldymą tarp turtingų ir skurdesnių šalių, nes naujieji reglamentai esą labiausiai naudingi didesnėms šalims.

Beje, Lietuvoje apie trąšų bei kuro kainų kompensacijas iki šiol nieko negirdėti, nors EK tai leidžia daryti. Kai baigsis nauja politinių postų dėlionė, greičiausiai išgirsime tradicinį paaiškinimą: „biudžete lėšų tam nenumatyta...“

Parengė Ričardas Čekutis