Pernai lapkritį Lietuvoje įsigaliojus minėto Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms ir priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, pluoštinių kanapių produktų gamintojams turėjo būti atvertas platesnis kelias eksportui. Siekta sudaryti sąlygas didinti eksportą į tas šalis, kurios perka didesnės nei Europos Sąjungos (ES) rinkoje leidžiamos maksimalios tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracijos produktus. Bet iškilo problema dėl skirtingo reikalavimų pluoštinių kanapių gaminiams ir produktams traktavimo.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), inovatyvių kanapių produktų gamintojai, ministerijos, Seimo Teisės departamento atstovai teisinį reglamentavimą supranta taip, kad maksimalaus THC kiekio ribojimas (0,2 proc. ir 0,3 proc.) taikomas tik Lietuvos rinkai tiekiamiems produktams, o eksportui gali būti gaminami ir didesnės koncentracijos produktai, laikantis importuojančių šalių nustatytų reikalavimų ir leistinų THC normų. Tokie produktai turi būti atskirai apskaitomi ir kontroliuojami. Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) laikosi nuomonės, kad Lietuvoje gaminti galima tik nurodytos maksimalios THC koncentracijos produktus, nepriklausomai nuo to, kur jie bus parduodami.
„Tai yra institucinė pozicija, kuri, mūsų požiūriu, nesutampa su galiojančiomis teisės normomis. Ši institucija turi didelę kontrolės galią, bet verslo lūkesčiai yra teisėti – kol buvo priimamas įstatymas, jie ieškojo partnerių, gavo leidimus eksportui į Australiją. Įmonė „Biosyyd“ yra tarp 3 ES gamintojų, kurių žaliava yra įtraukta į ES vaistinių žaliavų katalogą. Taigi mes turime labai didelį konkurencinį pranašumą, bet jau 8 mėn. trypčiojame vietoje“, – konstatavo KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas.
Jis akcentavo, kad, nesant aiškaus vienodo teisės aktų interpretavimo, gamintojai negali veikti tarptautinėje rinkoje, ir tai jau yra platesnio masto problema. Norint įveikti reguliacinę blokadą, reikalingi Vyriausybės lygmens sprendimai, kad būtų leidžiama eksportuoti pagal importuojančių šalių reikalavimus.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pastebėjo, kad susiklostė tikrai įdomi situacija: „Buvo daug tarpinstitucinių diskusijų, buvo derinami teisės aktai, bet tokių kardinalių NTAKD pastabų, kurios išlindo šiemet sausį, nebuvo. Kyla klausimas, kas yra aukščiau – Vyriausybė, Seimas ar NTAKD?“
NTAKD Licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis tikino, kad departamentas nesiima saviveiklos ir vadovaujasi įstatyme nustatytais reikalavimais. „Girdžiu, koks buvo įstatymo pakeitimo siekis, bet jis nebuvo pasiektas, nes įstatymas leidžia gaminti produktus, kuriuose THC neviršija 0,2 proc., ir tarpinius produktus, kuriuose THC neviršija 0,3 proc. Norint išspręsti iškilusią problemą, reikia grįžti ir peržiūrėti įstatymą, kad nebūtų dviprasmiškumo“, – siūlė NTAKD atstovas.
R. Čiūtas atkreipė dėmesį, kad tiek Seimo Teisės departamento, tiek Teisingumo ministerijos, tiek ir kiti teisininkai siūlo įstatymą skaityti kompleksiškai – kartu su Vyriausybės nutarimu, kur numatyta, kad eksportui maksimali THC riba nėra nustatyta, tik tokius produktus reikia deklaruoti ir vykdyti atskirą jų apskaitą.
KRK pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad yra du keliai iškilusiai dilemai spręsti – kreiptis į teismą arba vėl keisti įstatymą. KAPVIA atstovai aiškino, kad teisminio kelio galimybė buvo svarstyta, tačiau atmesta, nes tai ilgas procesas ir per tą laiką mūsų gamintojai gali iškristi iš labai sparčiai besivystančios kanapių produktų rinkos.
Verslo atstovai sutiko, kad dėl šventos ramybės būtų tobulinamas įstatymas, bet prašo, jog teisės aktų tobulinimo metu jiems būtų leidžiama dirbti ir neprarasti sutarčių.
B. Ropė paragino visas suinteresuotas puses dar kartą susitikti, rasti sprendimą, kad nenutruktų gamintojų darbas, ir pasiūlyti įstatymo pataisų projektą.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.