Kaštonus apniko keršakandė – medžiams išsaugoti reikia bendrų pastangų

Cameraria ohridella – taip kaštoninė keršakandė vadinama mokslinėje literatūroje. Kilęs  vabzdys iš Makedonijos ir pirmą kartą aprašytas 1985 metais. Jis priskiriamas keršųjų kandelių šeimai, vienai iš drugių rūšių.  Drąsiai galima teikti, kad nėra Europoje valstybės, kurioje auga kaštonai ir kurioje šie vabzdžiai nebūtų paplitę.

Kuo šis vabzdys yra pavojingas?

Pradėkim nuo to, kad šios kandžių lervos minta kaštonų lapais, todėl medžių lapai ne tik praranda savo spalvą, bet ir gyvybingumą. Keršakandžių lervos kaip fantastiniame filme „Svetimas“ įsigraužia į kaštonų lapus ir pradeda maitintis jais iš vidaus. Dėl to medžio lapai ima ruduoti ir džiūti, anksčiau laiko krenta. Tai silpnina medį, mažina jo atsparumą ligoms, ką jau kalbėti apie medžio dekoratyvumą.

Kaip su šia keršakande yra kovojama?

Lietuvoje skraidančias keršakandes galima pamatyti nuo balandžio pabaigos net iki spalio pradžios. Būtent šiuo laikotarpiu yra tinkamiausias laikas statyti feromonų gaudykles ir jas keisti naujomis kas 6 savaites.  

Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2022 metų iki šiol pastatyti 5425 vnt. feromonų gaudyklių (žmonėms, mėgstantiems statistiką: 2022 m. –1671 vnt., 2023 m. – 1873 vnt., 2024 m. – 1881 vnt.).

Feromoninio gaudyklių  masalo principas yra labai paprastas. Kuomet vabzdžiai pradeda skraidyti, feromoninės gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius. Patekę į gaudyklę jie niekaip nebegali ištrūkti, tad gamtoje likusios patelės lieka neapvaisintos ir taip mažinama jų populiacija.

Kitas mechaninis kovos būdas – rudenį surinkti nukritusius lapus. Taip yra mažinamas keršakandžių kiaušinėlių kiekis ir sumažinama jų populiaciją kitais metais.

Brangiausias ir aplinkai kenksmingiausias būdas yra pasitelkti chemines kovos priemones insekticidus (lot. insectum – vabzdys  + caedo – žudau), kurių būna granulių, tablečių, miltelių, koncentruotų emulsijų pavidalo. Jų naudojimas gali būti kenksmingas ir žmogui ar miesto gyvūnams, patekus į organizmą.

Tik bendromis pastangomis, pritaikę tinkamus kontrolės metodus, galime apsaugoti kaštonus nuo įkyrių kenkėjų ir išsaugoti šiuos medžius mūsų miestų kraštovaizdyje.

Vytautas RAČKAUSKAS, Gamtos tyrimų centro darbuotojas