Kastytis Žuromskas: „Miškų įstatymą bandoma sabotuoti“

– Kokios priežastys lėmė viceministro Edmundo Mačiežos atleidimą iš pareigų?

– Trečiadienį Seimo Aplinkos komiteto posėdis tapo įdomus, nes man išvykus į neformalią Europos Sąjungos Aplinkos tarybą Kipre, du vyrai surengė pasirodymą, kuris, panašu, kad buvo surežisuotas iš anksto. Tie du vyrai – tai dabar jau buvęs aplinkos viceministras Edmundas Mačieža ir Seimo narys Audrius Radvilavičius. Panašu, kad uždari pokalbiai tarp Aplinkos komiteto nario Audriaus Radvilavičiaus ir buvusio viceministro Edmundo Mačiežos vyko jau gerokai anksčiau. Asmenų, kurie mūru stoja už medienos pramonės lobistus, yra ir daugiau. Kai šie žmonės kalba apie miškų politiką, turiu jiems labai daug klausimų. Matyt, čia bus ką išsiaiškinti ir tarnyboms.

Kas lėmė E. Mačiežos atleidimą iš pareigų? Pirmiausia, buvęs viceministras nenorėjo vykdyti jam pavestų funkcijų, sąmoningai norėjo stabdyti Miškų įstatymo procesą. Be to, buvęs viceministras, turėjęs visą kompetenciją ir visus įgaliojimus, dieną prieš tai susitiko su miško pramonės ir privačių miškų savininkų lobistais. Po susitikimo plokštelė netikėtai pasikeitė: buvęs viceministras informaciją apie kirtimų normų mažinimą ir tam tikrų miškų regioniniuose parkuose perkėlimą į kitas teritorijas išnešė tretiesiems asmenims.

Man tapo aišku, kad ne visi politinio pasitikėjimo komandos nariai verti mano pasitikėjimo. E. Mačieža pristatydamas Miškų įstatymo projektą pademonstravo savo nekompetenciją ir negebėjimą tinkamai suvaldyti teisėkūros procesų. Todėl su viceministru buvo atsisveikinta. Deja, bet buvusio viceministro atsakomybės neprisiėmimas yra nepriimtinas. Akivaizdu, kad už kalbų apie izoliaciją ir sprendimus „už nugaros“ slypi pasiteisinimai dėl nesugebėjimo tinkamai atlikti savo darbo ir atsakomybės vengimas. Seimo Aplinkos komiteto posėdžio metu Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas pasakė, kad dabar jau buvęs viceministras viską žinojo ir visur dalyvavo. Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto koordinavimas buvo perduotas ministerijos Miškų politikos grupės ekspertams.

– Kokie Aplinkos ministerijos santykiai su Seimo Aplinkos komitetu? Ar jaučiate iš ten kokį nors spaudimą, formuojant miškų politiką?

– Mano, kaip Aplinkos ministro, santykiai su Seimo Aplinkos komitetu yra puikūs. Kartais būna pavienių nesutarimų dėl tam tikrų klausimų ar nesusikalbėjimų su kai kuriais komiteto nariais, tačiau tokiame darbe tai yra normalu. Per 2025 metus buvo priimta 216 aplinkos ministro įsakymų, priimti 76 Vyriausybės nutarimai, kuriuos rengė Aplinkos ministerija, ir 12 ministerijos rengtų įstatymų paketų. Aplinkos ministerijos ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų pokytis 2025 metais buvo: -11 592 034 eurų.

Keista, kad Seimo narys A. Radvilavičius, pasitelkdamas E. Mačiežą, bando organizuoti kažkokį spektaklį, nenori diskutuoti, pasitelkiama pramonė, lobistai... Man, kaip ir visai Aplinkos ministerijai, yra svarbu apsaugoti gamtą ir medžius.

– Vis dėlto, kokią įtaką miškų politikai daro Jūsų minimi lobistai? Ką konkrečiai jie nori matyti Miškų įstatyme?

– Esame gavę šimtus puslapių pastabų Miškų įstatymo pakeitimams, ir tos pastabos tiesiogiai prieštarauja vienos kitoms, trumpai tariant, privačių miškų savininkai siekia veiklos apribojimų miške mažinimo, kuo didesnių kompensacijų už ribojimus, medienos pramonė ir medienos prekyba užsiimančios organizacijos siekia išlaikyti stabilų arba didinti medienos tiekimą rinkai, bendruomenės ir aplinkosauginės NVO siekia didesnės miškų apsaugos, kirtimų mažinimo.

Bendrai pasakius, yra dvi stiprios lobistų grupės: privačių miškų savininkai ir medienos pramonės atstovai. Dažnai jie dirba kartu, bet jų interesai šiek tiek skiriasi. Privačių miškų savininkai norėtų, kad sistema būtų kuo laisvesnė ir kuo mažiau reguliuojama. Taigi, iš esmės, kad galėtų savo miškais naudotis kaip panorėję, be jokių apribojimų. Jie nenori jokių apribojimų dėl saugomų rūšių, norėtų kuo daugiau gauti vertės iš nukirsto miško. Taigi, bet koks reguliavimas šioje srityje jiems kelia kaštus ir yra nepalankus.

Medienos pramonė siekia kuo daugiau ir kuo pigesnės žaliavos iš miškų. Čia jiems aktuali Valstybinė miškų urėdija, kaip didžiausias šios žaliavos tiekėjas. Jie siekia, kad kirtimas būtų vykdomas stabiliai ir dideliais mastais.

Surasti balansą šioje srityje tikrai nėra lengva, nes tiesa yra ta, kad medienos pramonė sukuria ekonominės vertės, įdarbina žmones, ir visiškai neatsižvelgti į jų poreikius neišeina. Kaip ir su privačiais miškais, tai yra žmonių turtas, kurį jie turėtų turėti galimybę skaidriai panaudoti.

Šiose grupėse taip pat daug susiskaldymo, garsiausiai kalbantys privačių miškų lobistai neatstovauja privatiems miškams, o medienos pramonės atstovai dažnai tiesiog meluoja apie kuriamą vertę. Pavyzdžiui, vykusiame pasitarime Vyriausybėje medienos pramonės atstovas R. Beinortas paminėjo, kad Lietuvos medienos pramonė sukuria per 3 mlrd. eurų vertę, tačiau vėliau nesugebėjo šių skaičių niekaip pagrįsti.

– Ministre, esate teigęs, jog naujai rengiamas Miškų įstatymas kažkam yra „labai nepatogus“ ir dėl to norima jį sustabdyti. Kas to siekia ir kam jis nepatogus?

– Miškininkai, medienos pramonė, savininkai sako, kad nieko nereikia keisti. Tai aišku, bandoma daryti poveikį, bandoma procesą sabotuoti. Kiša pagalius į ratus, velia į ilgas procedūras.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo konstatavusi, kad Miško darbų rangovų asociacija, Lietuvos miškų ūkio rūmų asociacija ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, teikdamos valstybės vadovams teisėkūros siūlymus. Dokumente asociacijos siūlė stabdyti Miškų įstatymo pataisas, peržiūrėti saugomų teritorijų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą. Taip pat ragino nedelsiant parengti ir teikti Seimui tvirtinti miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją. Šios asociacijos ar joms oficialiai atstovaujantys asmenys tuo metu nebuvo registruoti lobistai. Todėl teikdamos siūlymus dėl teisės aktų asociacijos pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą.

Seimo narys A. Radvilavičius iki tapdamas Seimo nariu vadovavo Miško rangovų asociacijai. Jis su kitais Miško ūkio rūmų nariais susitikinėjo su politikais ir teikė pasiūlymus teisės aktams, tačiau jie nebuvo registruoti lobistai sistemoje SKAIDRIS. Tai reiškia, kad vykdė lobistinę veiklą, bet nebuvo registruoti. 2024 m. tapęs Seimo nariu paliko asociaciją ir tapo aktyviu politiku, akivaizdžiai atstovaujančiu medienos verslo interesams.

Taip, VTEK apie neteisėtą lobistinę veiklą pranešė, kai Miško darbų rangovų asociacijos vadovas jau buvo kitas, bet kartu tai yra ir pripažinimas, kad ir anksčiau ši asociacija buvo lobistė, nors oficialiai nebuvo užsiregistravusi SKAIDRIS. Aplinkos ministerija kreipsis į VTEK ir Seimo komisiją, jog gautų išaiškinimą, ar A. Radvilavičius gali objektyviai priiminėti sprendimus dėl miškų politikos. Beje, A. Radvilavičius jau nuo pirmųjų savo pasisakymų siūlo valstybinius miškus perkelti į Žemės ūkio ministerijos pavaldumą.  

Kalbėjosi Ričardas Čekutis