Kaune nugaišusiai gulbei patvirtintas paukščių gripo virusas

„Labai patogeniško paukščių gripo situacija nepalanki visoje Europoje. Nors ES ligos atvejų laukiniams paukščiams šiais metais nustatoma palyginti nedaug, tačiau virusas intensyviai plinta Europos naminių paukščių ūkiuose. Nauji ligos atvejai fiksuojami Vokietijoje, Danijoje ir Lenkijoje – ir mažuose ūkiuose, ir didžiuosiuose komerciniuose paukštynuose. Visus paukščių laikytojus Lietuvoje raginame kuo labiau saugoti ūkius nuo šios užkrečiamos ligos, išlikti ypač budrius, kasdien atidžiai stebėti auginamus paukščius ir nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT apie pastebėtus jų sveikatos pakitimus. Greitas ligos aptikimas gali apsaugoti nuo ligų išplitimo į aplinkines teritorijas ar gretimus ūkius“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Paukščių gripu gali užsikrėsti paukščiai, žinduoliai ir žmonės. Jautriausi paukščių gripo virusui naminiai paukščiai yra: vištos, kalakutai, antys, žąsys ir kiti naminiai paukščiai. Dažniausiai paukščių gripu susirgę paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Vaistų šiai ligai gydyti nėra.

Pasak Pauliaus Bušausko, VMVT, stiprindama veterinarijos inspektorių kompetencijas, kasmet papildomai organizuoja „stalo“ pratybas, kad sustiprintų pasirengimą reaguoti į galimus paukščių gripo protrūkius šalyje. Šiais metais tokios pratybos numatomos gegužės mėnesį.

VMVT prašo gyventojų: nesilankyti nustatytose laukinių paukščių gripo protrūkio vietose ar laukinių paukščių būriavimosi teritorijose, ypač jei jos yra prie vandens telkinių.

Apsilankius užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė virusą pernešti į naminių paukščių laikymo vietą arba žinduoliams. Ypač svarbu griežtai laikytis šių biosaugos reikalavimų: 

• Ūkio teritorija turi būti apsaugota nuo pašalinių asmenų, gyvūnų ir transporto priemonių; 
• Teritorija turi būti tvarkoma, o žolė – šienaujama; 
• Užtikrinta transporto priemonių dezinfekcija prieš įvažiuojant į ūkį; 
• Pastatai ir patalpos, kuriuose laikomi lesalai turi būti apsaugoti nuo laukinių paukščių ir graužikų; 
• Ūkyje privaloma registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens ir pašarų suvartojimą; 
• Rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose ar aptvaruose; 
• Pašaras turi būti saugomas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų; 
• Nenaudoti atvirų vandens telkinių paukščiams girdyti; 
• Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų paukščių; 
• Vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais ir nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose. 

Ūkininkams labai svarbu būti budriems ir nuolat stebėti savo laikomų paukščių sveikatą: pastebėjus įtartinus požymius (staigus gaišimas, apetito praradimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujosruvos), būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų išvengta milžiniškų nuostolių ir viruso plitimo.

VMVT informacija