Kauno HE, 2021 metų duomenimis, generavo daugiau nei dešimtadalį visos Lietuvoje pagaminamos žaliosios elektros energijos. Naudodama vandenį, elektrinė yra palankesnė klimatui dėl mažesnės taršos. Elektrą gaminant Kauno hidroelektrinėje, į aplinką išleidžiama net 15 kartų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) lyginant su anglies kurą naudojančiomis elektrinėmis. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojanti elektrinė prie poveikio aplinkai mažinimo prisideda sumontuotomis saugos sistemomis ir įrengimuose naudodama tik ekologišką alyvą. Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti atplaukiančias Nemunu šiukšles ir jas utilizuoti, o nuskendusios atliekos susilaiko prie apsauginių grotų ir yra išvalomos.
Per daugiau nei 60 metų elektrinės istoriją pagamintos elektros energijos užtektų metams aprūpinti daugiau nei 9 mln. namų ūkių. Iškart po starto, 1960 m., Kauno HE tiekė net apie 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Šalyje išaugus elektros suvartojimui, dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki kelių procentų, tačiau elektrinė atlieka ir kitą itin svarbią funkciją – garantuoja Lietuvos energetikos sistemos stabilumą . Elektrinė padeda subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, išlygina energetikos sistemos netolygumus. Tai – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.
Instaliuota žaliosios elektrinės galia yra 100,8 MW, o per metus ji pagamina 370 GWh elektros. Pro kiekvieną iš keturių elektrinės turbinų per sekundę prateka iki 160 m3 vandens. Iš viso pro visas keturias turbinas vienu metu per sekundę gali pratekėti net 640 m3 Nemuno vandens. Palyginimui, viena šeima per mėnesį sunaudoja iki 10 m3 vandens.
Šiandien net nesusimąstome, kad kauniečių pamėgta poilsio vieta – Kauno marios yra ne gamtos kūrinys, o žmogaus darbo rezultatas. 1955 m. pradėjus elektrinės statybą buvo iškasta net 5 mln. m3 grunto, supilta – 3,5 mln. m3 žemių. Užtvenkus Nemuną, susiformavo marios, kurios šiandien užima 64 km2 plotą. Norint jas apeiti, tektų įveikti net 200 km atstumą.
Šiandien sunku patikėti, tačiau anksčiau miestą reguliariai vargindavo potvyniai, kurie semdavo senamiesčio pirmo aukšto patalpas. Stichija atnešdavo daug nuostolių, pavyzdžiui, 1926 m. potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus. Dabar elektrinės užtvankos pagalba galima reguliuoti pratekančio vandens lygį ir apsaugoti Kauną nuo stichinių nelaimių. Be to, užtvanka sulaiko Nemunu nešamas ledo lytis.
Šis faktas yra kiek mažiau žinomas. Nors elektrinė yra griežtai saugoma, į ją gali patekti visi norintieji. Tereikia užsiregistruoti ekskursijai. Sužinosite, kodėl elektrinės aukštai skaičiuojami kitaip nei įprasta, kokioje elektrinės patalpoje visus metus yra 8 laipsniai šilumos bei ką reiškia ant jos išorės sienos nupiešta keista raudona linija (ne, ji nerodo vandens lygio).
„Ignitis“ informacija