Kvalifikuotas miškininkas susimąstė apie naujos profesijos įgijimą, kai po miškų reformos Lietuvoje didelė dalis darbuotojų susidūrė su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Nusprendęs, kad šioje srityje jis nebemato aiškių perspektyvų, 34 metų vyras pasuko IT kryptimi, kurioje profesionalų labai trūksta.
„IT sritis – itin plati, todėl kiekvienas turėtų pasidomėti apie ją dar prieš pradėdamas mokytis. Vieniems labiau patinka darbas su grafika ar vaizdiniais elementais, o kiti visą laiką praleidžia tarp duomenų, kodų ir loginių užduočių. Gal todėl nepritrūko motyvacijos, nes žinojau, ką renkuosi“, – apie profesijos pasirinkimą pasakojo I.Počiejus.
Labai svarbu, anot jo, ir suvokimas, kad aukšto lygio programuotoju netapsi per vienerius metus. Užimtumo tarnyba padeda įgyti bazines žinias, kurias reikės tobulinti visą gyvenimą. Pavyzdžiui, mokslų metu ne vienas jaunasis programuotojas gali išsiversti be anglų kalbos žinių, bet darbe jų prireiks ir kasdien vis daugiau.
Kaip vieną svarbiausių savybių programuotojui, Ignas įvardija gebėjimą greitai mokytis, nes šioje srityje tai – bene svarbiausia savybė. Jei sugebi darbdaviui įrodyti, jog gali ir kokybiškai atlikti užduotis, po kelerių metų jau galėsi vadinti save ekspertu.
I.Počiejus atkreipė dėmesį, kad jokie kursai negarantuos darbo vietos, jei iš jų išeisi tik pasiėmęs mokslų baigimo dokumentą. Žmogaus pastangos, užsispyrimas ir kitos darbdavių laukiamos asmeninės savybės dažnai įvertinamos tik nemokama kelių mėnesių stažuotės vieta. „Ir šioje srityje tai – normalu. Man labai pasisekė, kad galiu mokytis toliau, gaudamas ir atlyginimą“, – sakė jis.
Kiekvienam pasiryžusiam įgyti IT srities profesiją Ignas pataria susitaikyti su realybe, kad didelė dalis motyvacinių laiškų liks be atsakymų. Jei darbdavys suteiks galimybę atlikti užduotį ir įrodyti kompetenciją, dažniausiai vis tiek teks susitaikyti su neigiamu sprendimu.
Pašnekovas džiaugiasi, kad turi galimybę didžiąją dalį laiko dirbti iš namų. Vis dažniau IT sektoriaus įmonės investuoja į modernią ir darbuotojams draugišką aplinką biurų kompleksuose, susikoncentravusiuose didžiuosiuose miestuose. Kėdainiuose gyvenančiam vyrui kasdien važiuoti į darbą būtų buvę sudėtinga.
Be to, vyras maloniai stebisi darbo kultūra šiuolaikinėse organizacijose. „Dirbu po 8 valandas, neteko susidurti su viršvalandžiais. Darbdaviui svarbu, kad būtų užtikrintas darbo ir poilsio balansas. Todėl savaitgalį ar po darbo kompiuterinių žaidimų tikrai nežaidžiu“, – šmaikštauja pašnekovas.
I.Počiejus bene kasdien po darbo skuba į sporto salę, nes supranta, kad dirbant prie kompiuterio kūnui nepakanka fizinio krūvio. Savaitgalį traukia gamta, kelionės.
Užimtumo tarnybos informacija