Kėdainių rajone drastiškai sutrumpėjo pastatų-vaiduoklių sąrašas

Daugiausia apleistų pastatų – Josvainiuose

Į oficialų apleistų pastatų sąrašą šiemet įtraukti 26 objektai. Tai gerokai mažiau nei 2024 metais, kai sąraše buvo net 51 pastatas. Užpernai buvo suskaičiuoti 38 apleisti pastatai.

Analizuojant naujausią sąrašą, akivaizdu, kad didžiausia apleistų pastatų koncentracija išlieka Josvainių seniūnijoje. Čia užfiksuota net 19 objektų – daugiausia tai buvusios karvidės, garažai, angarai ir sandėliai, esantys Šingalių, Skaisgirių, Svilių ir Maleikonių kaimuose.

Kitos seniūnijos atrodo gerokai tvarkingiau. Štai Šėtos seniūnijoje sąraše liko 4 pastatai, tarp jų – buvęs bendrabutis Pagiriuose bei mokykla Šėtoje. Dotnuvos seniūnijoje skaičiuojami 2 apleisti objektai – tai buvusi pirtis ir kepykla Dotnuvos miestelyje.

Kėdainių miesto seniūnijoje nustatytas tik 1 apleistas objektas – katilinė Šiaurinėje gatvėje.

Kodėl sąrašas drastiškai sumažėjo?

Daugeliui gyventojų kyla klausimas: ar pastatai iš tiesų buvo sutvarkyti, ar jie tiesiog „dingo“ iš sąrašų dėl biurokratinių priežasčių? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Aurelija Piepalienė paaiškino, kad pokyčiai vyksta dėl kelių priežasčių.

Pasak A. Piepalienės, sąrašas kasmet peržiūrimas iš esmės, o išbraukimo priežastys kartais yra biurokratinės, o kartais ir rodo realų faktą, kad neprižiūrimus pastatus imtasi tvarkyti.

„Sąrašas kasmet sudaromas pagal patvirtintą tvarką. Sąraše esančių statinių kompleksai įtraukiami suteikiant kiekvienam statiniui atskirą eilės numerį, todėl jei pasikeičia viso statinių komplekso statusas, iš sąrašo išbraukiama visa grupė statinių. O iš jo išbraukiama, jei pasikeičia savininkas (kai turtas įsigytas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius), pagerinama statinių būklė arba pradedama oficiali statyba, apie tai pranešant teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė savivaldybės atstovė.

Tai reiškia, kad dalis savininkų, nenorėdami mokėti maksimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, ėmėsi realių veiksmų – vieni apleistą turtą pardavė naujiems šeimininkams, kiti pradėjo rekonstrukcijos ar griovimo darbus.

Mokestinis spaudimas – ne visada veiksmingas

Įtraukimas į šį „juodąjį sąrašą“ nėra tik simbolinis – tokių pastatų savininkams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Tačiau savivaldybės vadovai pripažįsta, kad ši finansinė drausminimo priemonė veikia ne visada sklandžiai.

Administracijos direktorius Gintautas Muznikas jau anksčiau neslėpė kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dėl mokesčių išieškojimo efektyvumo. Anot jo, savivaldybė mato tik juridinių asmenų mokėjimus, o informaciją apie fizinių asmenų skolas gauti sudėtinga dėl duomenų apsaugos.

„Moka iš to sąrašo daugių daugiausiai 4 mokėtojai. VMI yra praktiškai neįgali išieškoti tą mokestį, jei asmenys patys jo nedeklaruoja. Dažnai savininkai būna išvykę į užsienį, dingę ar tiesiog nereaguoja į pranešimus“, – situaciją komentavo G. Muznikas.

Praėjusiais metais už visą rajono apleistą turtą į biudžetą pavyko surinkti tik apie 6 tūkst. eurų, nors bendras deklaruotas nekilnojamojo turto mokestis rajone siekia milijonines sumas.

Tuo tarpu Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė aiškino, kad kai mokesčių mokėtojas laiku nesumoka savo deklaruotos ar patikrinimo metu priskaičiuotos mokesčio sumos į biudžetą, įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių imtis išieškojimo veiksmų.

„VMI gali pradėti išieškojimą jau kitą dieną po mokėjimo termino, tačiau vadovaudamasi protingumo kriterijais, po skolos susidarymo VMI savo iniciatyva informuoja mokesčių mokėtojus ir siūlo skolininkui nedelsti susimokėti, nes už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos skaičiuojami 0,29 proc. dydžio delspinigiai.

Pranešimai siunčiami po kiekvieno mokėjimo termino pabaigos per Mano VMI“, – sakė J. Stankienė. 

Tuomet, kai mokesčių mokėtojas nekreipia dėmesio į VMI pranešimus apie jo turimą skolą, nesikreipia ir nepasinaudoja skolos sumokėjimo išdėstymo galimybėmis ir savo prievolių nevykdo, VMI turi pareigą pradėti išieškojimo veiksmus – skola nurašoma iš bankuose esančių įmonės sąskaitų.

Nepavykus išieškoti iš sąskaitų, VMI perduoda išieškoti skolą turto antstoliui.

Tikslas – saugumas

Savivaldybė pabrėžia, kad šio sąrašo tikslas nėra vien tik mokesčių surinkimas. Svarbiausia – užtikrinti gyventojų saugumą. Į sąrašą patenka tik tie objektai, kurių būklė yra avarinė arba apgriauta ir kelia realų pavojų praeiviams ar aplinkiniams gyventojams.

Tikimasi, kad drastiškas sąrašo mažėjimas rodo, jog rajone lieka vis mažiau „piktžaizdžių“, o savininkai pagaliau pradeda prisiimti atsakomybę už savo turtą.

Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ