Kėdainiuose nuaidėjo žaliausias festivalis Lietuvoje

Tūkstantines žiūrovų minias talpinančiame senajame miesto parke netrūko nei agurkų, nei žalios spalvos – toks buvo šventės aprangos kodas, – nei geros nuotaikos ir linksmybių. O svarbiausia, iš ryto lietumis ir žaibais gąsdinę oras, vėliau „pasigailėjo“ – iki vidurnakčio buvo tarsi užsakytas, kaip vidurvasariui ir pridera – be menkiausio debesėlio.

Agurkai auginami nuo XVII amžiaus

Kaip agurkų sostinė Kėdainiai garsėja nuo seno. Daržovė šiame krašte auginta jau XVII a. karaliaus Jono Sobieskio laikais. Istorija byloja, kad agurkų ir kitų augalų sėklų dar viduramžiais keliaudami į Lietuvą atvežė karaimai. Vėliau agurkų auginimo tradicijas tobulino ir žydai. Kėdainiuose jų bendruomenė buvo labai gausi.

Įdomus faktas, kad 1920-aisiais Kėdainių milicijos viršininkas raportavo Vidaus reikalų ministrui, jog Kėdainiuose nebeliko nei vieno milicininko. Paklaustas, kur visi dingo, atsakė, kad išėjo pas žydus agurkų laistyti, nes ten trigubai daugiau moka...

Kėdainiai išsiskiria tuo, kad yra ne tik Radvilų miestas, bet ir Agurkų karalių miestas. Miestiečiai yra išsirinkę net 10 Agurkų karalių – dvi karalienes ir aštuonis karalius. Kiekvienos Agurkų šventės metu jie buvo renkami nuo 1997 metų.

Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė jau 25 metus yra Agurkų šventės, vėliau – festivalio režisierė. Paklausta, kuo išsiskiria šiųmetis festivalis, ji teigė: ,,Kiekvienais metais bandom atrasti kažkokią ,,razinką“. Realiai nieko tu kitaip nepadarysi, nes dominuoti turi agurkas. Mes labai džiaugiamės, kad žurnalistas, kulinarinių knygų rašytojas bei keliautojas Vytaras Radzevičius leido naudoti pavadinimą „Agurkas pasaulio puoduose“, todėl į festivalį buvo pakviestas ir pats Vytaras, skaitęs paskaitą, o vėliau visus vaišinęs savo gamybos guliašu. Nei vieno karto nebuvo, kad festivalį dėl nepalankaus oro būtų reikėję nukelti. Yra buvę lietaus, bet jis niekada neišgąsdina.“

Agurkas – pasaulio puoduose

Kulinarinio paveldo ir Agurkinių patiekalų ragautuvėse festivalio dalyviai lankėsi ir gomurį galėjo pamaloninti originaliai pavadintuose kiemeliuose: „Agurhauzas“, „Agurkynė“, „Agurbistras“.

Buvo atgabentas ypatingasis Radviliškio kugelis su specialiai festivaliui paruoštu agurkiniu padažu. Gamintojos atskleidė ir padažo sudėtį: su grietine sumaišyti smulkiai pjaustyti rauginti agurkai, česnakai ir krapai.

Lankytojų gausa stebino „Kėdainių konservų fabriko“ bei „Daržovijos“ kiemeliai, kuriuose vyko degustacijos ir pramogos. Gomurį lepino produktai iš agurkų „Gurkėje“ ir skaniausias Šušvės midus, tarp kurių ir „Agurkinis“.

Garsi bazilikų augintoja Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio prekiavo savo gaminiais iš bazilikų ir agurkų. Specialiai festivaliui pagamino pagardų, kurių sudėtyje: agurkai, bazilikas, svogūnai, čija sėklos bei kiti priedai.

Prancūziškos užtepėlės

Vilainių ir Tiskūnų skyriaus šeimininkės kvietė užsukti į kiemelį „Agurbistras“, kur buvo vaišinama prancūziškos virtuvės patiekalais. Tai vėrinukai „Bon appetit“ su agurkais, agurkų gira su priedais – apelsinu, mėta.

Prancūziškos užtepėlės, pagamintos iš varškės, pertrintos su česnaku, ir trupučiu druskos, pipirų, smulkiai pjaustytu paraugintu agurku, papuoštos alyvuogėmis.

Agurkinė sriuba

Pelėdnagių skyriaus „Agurkynėje“ buvo pristatoma lenkiška agurkų sriuba. Nuo lietuviškos ši skiriasi tuo, kad šalia patiekiama bandelė su lašinukais arba spirgučių įpilama į pačią sriubą.

Lenkiškai agurkinei sriubai reikės: svogūnų, morkų, bulvių, perlinių kruopų (per naktį pamirkytų), stipraus raugimo agurkų. Morkas su svogūnais būtina pakepinti. Išvirus kruopoms ir bulvėms, supilti pakepintas daržoves ir tik tada smulkiai pjaustytą raugintą agurką. Nepamiršti druskos, prieskonių, galima įmesti sultinio kubelį.

Gamintojos vaišino ir šviežiai paraugtais agurkais. Jiems reikės: 1,5 šaukšto druskos (1 l vandens), vyšnių lapų, krapų, česnako. Jei norite išlaikyti žiemai, laikykite šaltai.

„Amerikietiški“ patiekalai

Surviliškio seniūnijos kiemelis ,,Agurhauzas“ viliojo amerikietiškais patiekalais. „Agurdogų“ valgyti kvietė tuos, kurie nori būti gražiai nuaugę. Balta „hot dog“ bandelė pakeista rugine duona, dešrelė – vytintu kumpiu, šalia – kėdainietiškas agurkas. Agurkinį gėrimą „Agurkolą“ kiemelio šeimininkai pagamino iš agurkų sulčių, mėtų ir medaus.

Bulgariški šaltibarščiai

UAB „Daržovija“, Kėdainių rajone valdanti šiltnamių verslą, festivalio dalyvius kvietė paragauti šviežių agurkų, taip pat aštuonias ir dvi dienas paraugtų. Geriausias priedas prie agurkų buvo sūdyti lašinukai su juoda duona. Šį kartą „Daržovijos“ agurkai atsidūrė Bulgarijos virtuvėje ir pateko į bulgariškus šaltibarščius. Pasak gamintojų, jiems reikės: krapų, raugintų agurkų (smulkiai supjaustytų), kefyro, česnako, graikinių riešutų (smulkintų).

Buvo ir agurkinių ledų bei agurkinio limonado

Dovilė ir Gytis, atstovavę „DG kupolui“, prekiavo savo gamybos agurkiniais ledais ir agurkiniu limonadu. Pasakojo, kad ledų gamyba trunka 3 val.

Ledams pagaminti reikės 13 proc. riebumo grietinėlės, kondensuoto pieno ir ilgavaisio agurko. Būtina nuskusti agurko odelę ir sutrinti elektriniu trintuvu. Viską sumaišius, supili į lovelį ir užšaldžius, masė kristalizuojasi ir gausis šerbetas. Todėl pastingusią masę reikia pertrinti elektriniu plakikliu keletą kartų, tada sustingusi masė tampa panaši į ledus.

Agurkinis limonadas buvo pagamintas iš meliono ir agurkų sulčių, pagardintas mėtomis.

Protų mūšis apie agurkus

Ant scenos vyko ir protų mūšis, kurio tema, žinoma, agurkas. Reikėjo atspėti, kuris iš trijų faktų teisingas. Ar atradę agurkus žmonės galvojo, kad jie nuodingi, ar agurkai iš tikrųjų laikomi uogomis, ar agurko skonis priklauso nuo žievės?

Teisūs buvo atsakę, kad pradžioje žmonės galvojo, jog agurkai nuodingi ir bijojo valgyti.

Kiek milijonų tonų agurkų per metus užaugina Kinija, didžiausia pasaulyje agurkų augintoja: 7 mln. t, 77 mln. t ar 700 mln. t? Jeigu nežinote, pasufleruosime teisingą atsakymą – 77 mln. t.

Kokia šalis, 2022 metų duomenimis (2023 m. duomenų dar nėra), pasaulyje užėmė 70 vietą pagal užauginamų agurkų kiekį: Lietuva, Latvija ar Estija? Tikriausiai nuspėti nesunku – žinoma, Lietuva.

Jeigu Kinija yra pirmoje vietoje, Rusija – antrojoje, tai pasakykite šalį, kuri pasaulyje pagal užauginamų agurkų kiekį yra trečia: Azerbaidžianas, Turkija ar Amerika? Padėsime ir dar kartą – lyderiu trejetuką baigia Turkijai, užauginanti 2 mln. t agurkų per metus.

Na o į klausimą, kas yra agurkas: vaisius, uoga ar daržovė, – leisime atsakyti Jums patiems!

Festivalio aprangos kodas – žalia spalva

Festivalyje netrūko žaliai apsirengusių dalyvių, mat festivalio kvietime buvo akcentuojamas aprangos kodas – žalia spalva.

Išskirtinai apsirengusi buvo kėdainietė Vida Jablonskienė. Moteris pasakojo, kad šį kartą festivalis suviliojo gera koncertinė programa ir puikiu oru. Specialiai žalių rūbų neieškojo, anksčiau turėjusi.

„Anksčiau turėjau net du šiltnamius, neseniai juos nugrioviau. Dabar agurkus auginu lauke, – pasakojo Vida, paklausta, kas ją sieja su agurkais. – Šiemet auginu lenkiškos veislės agurkus ‘Uniwersalny ogorek‘. Tai lauko agurkai, sakė, kad labai gerai dera. Vėlokai pasodinau, bet jau pradeda atsirasti agurkėlių. Svarbiausia, kad jie tamsūs, traškūs, kieti, labai tinka rauginti.

Raugdama paprastai naudoju šulinio vandenį, pridedu daug česnako, serbentų lapų, vyšnių lapų reikia nedaug, nes dėl jų agurkai keičia spalvą. Kad būtų traškesni dedu keletą ąžuolo lapų. Būtinai nupjaustau agurkų galiukus. 3 l stiklainiui įberiu 2 šaukštus (nubrauktus) druskos. Užpylusi vandeniu, uždarau plastikiniu dangteliu ir pastatau šaltai. Kai vaikai daugiau išsiveždavo, raugdavau apie 20 trijų litrų stiklainių, o dabar – iki 10. Anksčiau gamindavau ir įvairių mišrainių su agurkais – su kariu, medumi, svogūnais. Konservuodavau agurkus kartu su pomidorais.

Smagu, kad yra tokia Agurkų šventė, manau, kad agurkai niekada neišeis iš mados. Man asmeniškai – agurkas skaniausia daržovė, nors jis laikomas vaisiumi“, – šypsojosi V. Jablonskienė.

Astos RAICEVIČIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.