Kelininkų žabangos žemdirbius varo į neviltį

Stringa ties kelių blokadomis

Dėl automagistralės statybos, visi iki šiol magistralinį kelią kirtę keliai ties statybviete yra perkasti, užblokuoti. Prasidėjus javapjūtei, žemdirbių kombainai, traktoriai, sunkvežimiai priversti riedėti kelių dešimčių kilometrų lankstą, brautis gyvenviečių, laukų keliukais, kad per vargus atsidurtų kitapus tiesiamos automagistralės. Žemdirbiams buvo žadėta padaryti laikiną pravažiavimo kelią, tačiau persigalvota, argumentuojant, kad juo galbūt ims naudotis ir kiti eismo dalyviai. Ūkininkų pyktį bandoma slopinti pažadais, kad kitais metais šios problemos nebus, nes yra suprojektuoti viadukai, pervažiavimui skirti keliai. Tačiau ką daryti šiemet? 

Darbymečio dienomis tarp kelininkų ir žemdirbių įsiplieskė ne viena konfliktinė situacija. Į laukus kulti javų skubėję kombainai buvo stabdomi ir apgręžiami atgal. Ūkininkai, bendrovių vadovai bergždžiai liejo pyktį ir bandė susiderėti su automagistralės statybos rangovais, kad, kol kurioje nors atkarpos vietoje nevyksta kelio tiesimo darbai, leistų žemdirbiams nusiimti derlių, jų technikai nuvažiuoti į kitapus magistralinio kelio esančius laukus. Deja, jokių išlygų nebuvo daroma.

Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas prieš keletą dienų prie tiesiamos automagistralės buvo susitikęs su ūkininkais, kuriems kyla nemažų problemų dėl šiemečio derliaus nuėmimo. Ūkininkai piktinosi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), įgyvendindama tarptautinius projektus, esą visiškai nepaiso vietos gyventojų interesų, nematoma reikalo informuoti vietos valdžią, žemdirbių organizacijas, greta tiesiamos automagistralės esančių laukų savininkus apie tai, kokius darbus ir kada planuoja kelininkai, kad būsimą automagistralę kertantys keliai bus uždaryti. Esą niekam nerūpi, kad ne tik kelininkams, bet ir žemdirbiams yra terminai, per kuriuos jie turi atlikti savo darbus. Niekas nepaiso, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susidurs vietos gyventojai ir ūkininkai. Apie nuostolių ir papildomų išlaidų kompensavimą taip pat nėra jokių kalbų. Vienintelis argumentas – pakentėkit, palaukit kitų metų, kol bus baigtas automagistralės tiesimas. O ką daryti šiemet, kai reikia nukulti javus, kultivuoti laukus, nuimti cukrinius runkelius, arti, sėti?

„Buvome liudininkai konflikto, kai į Šunskus bandė patekti Tautkaičių žemės ūkio bendrovės kombainai ir kelininkai jų neleido. Pirmininkas vos nesprogo iš pasiutimo besiginčydamas su jais. Kas iš to? Neleido. Teko apgręžti kombainus ir ieškoti, kaip per kitur patekti į laukus. Esame priversti vietos gyventojų prašyti, kad leistų kombainais, traktoriais, sunkvežimiais važiuoti per jų kiemus, laukų keliukais. O juk grūdais ar runkeliais pakrauti sunkvežimiai sveria keliolika tonų, lieka gilios provėžos, suplūkiama žemė. Kol kas buvo sausa, o kas bus, kai subjuro orai? Žmonėms padaroma didelė žala. Gerai, kai pavyksta susitarti, o jeigu jie per savo privačią teritoriją neleis važiuoti? Kas tada?“ – svarstė didelio augalininkystės ūkio savininkė Dalia Pielikienė.

Pasak jos, anksčiau iki laukų tam tikras atkarpas su kombainais važiuodavo „Via Baltica“ trasa. Dabar to daryti jau nebegali – ant ją kertančių kelių dabar stovi draudžiamieji ženklai – „plytos“, taip pat sustatytos betoninės barikados, metalinės tvoros. Kaip alternatyva, buvo pažvyruotas ir pagreideriuotas vienas žvyrkelis, kurį žemdirbiai praminė „šūdkeliu“, vedantis nuo vienos gyvenvietės link automagistralės. Juo sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, o ką jau kalbėti apie sunkiąją techniką. Akivaizdu, kad prasidėjus lietums, šis kelias jau beveik suniokotas, tad nei gyventojai lengvaisiais automobiliais, nei maršrutiniai ar mokykliniai autobusai čia nepravažiuos.

„Išdūrė“

„Kai „Via Baltica“ antrajam ruožui tiesti reikėjo paimti žemes, už pusdykę iš mūsų jas sugrobė, į sąskaitas permetė pinigėlius, kardinaliai sparčiai buvo parengti dokumentai. Pernai rudenį patikino, kad galime dar sėti, pasirašyti ateinantiems metams nuomos sutartis, nes automagistralės tiesimas greitai dar neprasidės. Vos tik pasėjome, iš karto prasidėjo darbai. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, savivaldybės administraciją, Ūkininkų sąjungą – niekas neturėjo jokios informacijos. Nesuprantama, kodėl vykdant tokius valstybinės reikšmės projektus tarpusavyje institucijos neturi ryšio ir vienos kitų neinformuoja, kodėl neįspėjamos vietos savivaldybių administracijos, žemių savininkai? Niekas nieko nežino. Dalis ūkininkų šiemet buvo priversti skubiai nusikulti dar nesubrendusius javus, kitur kelininkų buldozeriai išstumdė pasėtus rapsų, cukrinių runkelių laukus. Šiomis dienomis dar bandysiu pasivogti dalį savo javų derliaus iš ten, kur kelininkai jau įsisukę, tik nežinau, kaip reikės į tuos laukus patekti“, – liejo redakcijai savo apmaudą ūkininkė.

Anot D. Pielikienės, ateityje ties Meškučiais planuojama įrengti milžinišką viaduką su įvažiavimais, išvažiavimais į automagistralę, jungiamaisiais keliais, tam paimtas apie 20 ha plotas. Bet kol kas visa, kas ten buvo pasėta, dabar buldozerių nustumdyta, knisama, rausiama, o kada čia bus viadukas, kol kas sunku įsivaizduoti.

Žemdirbių problemos kelininkų nejaudina

„Kai buvo rengiamas šio ruožo projektas, vyko jo pristatymas, kuriame dalyvavo aplinkinių sklypų savininkai. Į mūsų pastabas buvo sakoma: „spręsime, žiūrėsime, rasime sprendimą“. Ir ką? Ir nieko! Uždarė visus kelius, sustatė draudžiamus ženklus, ir nors pasiusk. Policija mus įspėjo, kad jei mėginsime nepaisyti šių ženklų, kaipmat bus atimami vairuotojų pažymėjimai.

Bet ką daryti? Žadėtos automagistralę kirtimo vietos neįrengė ir kada tai padarys – nežinia. O juk mūsų darbai taip pat negali laukti, javapjūtės rudeniui neatidėsi. Vyksta nesuprantami dalykai. Jau ir taip dalį apsėtų laukų teko šiemet sulėkščiuoti dėl naujų pasėlių deklaravimo reikalavimų, dabar dalį pasėlių prarasime dėl padarytos šunybės, kai buvo leista pasėti, bet neleidžiama nusikulti. Širdis plyšta, kai matau vidury kviečių lauko stovintį kelininkų buldozerį ir sukrautus kalnus statybinių medžiagų. Juk dar galėtų ūkininkas juos nusikulti. Bet ne. Neleidžia“, – piktinosi D. Pielikienė.

Kita Suvalkijos krašto ūkininkė – Gintarė Butkienė, taip pat ŪP tikino, kad prie būsimos automagistralės ūkininkaujantys žemdirbiai, taip pat ir ji, palikti be galimybės patekti į savus laukus.

„Yra paliktas vienintelis keliukas, kur gali važiuoti tik technika iki 10 t. Bet kombainams reikės kulti, sunkvežimiams gabenti grūdus, cukrinius runkelius. Pakrauta sunkiasvorė technika gerokai viršys šį apribojimą. Be to, vos tik palis, mes su technika neišvažiuosim, o ką darys gyventojai, važinėjantys lengvaisiais automobiliais ar maršrutiniai autobusiukai? Buvo žadama įrengti laikiną kelią, įvažiavimą, bet jau žinome, kad to nebus. Liepia laukti, metus pakentėti. Yra kelias nuo Skardupių link Vidgirių, kertantis „Via Baltica“, ties kuriuo šiuo metu dar nevyksta darbai, ir būtų galima juo važiuoti. Bet ir tas kelias perkastas, sustatyti draudžiamieji ženklai. Kitoje magistralinio kelio pusėje turiu apie 200 ha, ten auga javai, rapsai, cukriniai runkeliai. Reikia važiuoti iki Kalvarijos, kad galėčiau patekti į tuos laukus“, – apgailestavo G. Butkienė.

Schemos neatitinka tikrovės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 89, 2023 m. rugpjūčio 10 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija tiesiant tarptautinę „Via Baltica“ automagistralę vietiniai keliai buvo užbarikaduoti.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.