Kelionė prasideda renkantis sėklas

Jau dvidešimt metų panevėžietė Andželina Gromyškovienė augina paprikas šiltnamyje ir lauke. Visi tie metai buvo dosnūs derliaus spalvų ir įvairovės, o tai pareikalavo ne tik atkaklumo ir žinių, nesibaigiančių naujovių paieškų, bet ir atlaidumo šio įnoringo augalo kaprizams…

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Mėgsta ankstyvas veisles

„Negaliu teigti, kad viską žinau apie paprikas, tenka nuolat gilintis ir semtis naujų idėjų, – prisipažino A. Gromyškovienė. – Kelionė iki norimo rezultato prasideda nuo teisingo sėklos pasirinkimo.“ O šias ji renkasi iš interneto parduotuvių ir pavienių augintojų, besidominčių naujovėmis.

„Nenorėdama nusivilti paprikų derliumi, stengiuosi rinktis ankstyvąsias veisles, nes ši daržovė yra šilumamėgė, o mūsų vasaros trumpos“, – pataria Andželina pradedantiems augintojams.

Žinoma, tai nereiškia, kad ankstyvąsias paprikas valgysite jau birželį. Kada ir koks bus derlius, priklauso nuo daugelio veiksnių: oro sąlygų, dirvožemio, saulės spindulių. Ir, be abejo, nuo to, kur auginate paprikas – šiltnamyje ar atvirame grunte.

Per žiemą „susimedžiojusi“ norimų paprikų veislių, jų sėją Andželina pradeda jau vasario antroje pusėje. Kai kurie tai daro iškart po Naujųjų metų, bet

A. Gromyškovienė sėja savo reikmėms, tad augintojos nustatytas optimaliausias sėjos laikas – maždaug vasario 15–20 d. Taigi kovo pradžioje jau sulaukia daigelių.

Daigai lyg vaikai

Svarbu iš anksto nusiteikti, kad paprikų daiginimas ilgesnis negu pomidorų. Nereikia išsigąsti, jeigu daigai neišlenda visą savaitę. Sunerimti verta tada, kai po dviejų savaičių nepasirodo joks gyvybės ženklas. O taip iš tiesų gali nutikti, jei pirkote sėklas, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Klaida būtų nepaisyti informacijos, parašytos ant sėklų pakelių: derlius ne tik gali būti negausus, bet ir „išeiti į lapus“.

Panevėžietė sėjai renkasi paprikoms ir pomidorams skirtą substratą. Jį truputį sudrėkina, pasėjusi lengvai užberia žemėmis ir gausiai palaisto augimo aktyvatoriumi. Mėgstamiausias – „Baltijos auksas“. Dar prieš sėją tame pačiame aktyvatoriuje galima pamirkyti sėklytes.

„Pasėtas į dėžutes sėklas tarsi savo vaikus uždengiu plėvele, kad būtų šilta ir neišgaruotų drėgmė, padedu ant radiatoriaus, nors tam tiktų ir vonios kambarys“, – tik meile ir rūpesčiu apgaubtos sėklytės nudžiugins daigeliais, įsitikinusi moteris.

Tarsi malda kiekvieną rytą – dėžučių peržiūra: ar nesikala daigeliai, ar nereikia keletui minučių pradengti plėvelę, kad nesusidarytų kondensatas.

Prasikalus daigeliams, Andželina nu­ima plėvelę ir dėžutes stato ant palangės, kad augalams tektų daugiau šviesos. Ant gyvatuko padeda kartono lakštų, taip sumažindama nuo jo iš apačios sklindančią šilumą ir neleisdama daigeliams džiūti. Jiems ypač naudinga rytinė saulė.

Kai daigeliai ūgteli ir sustiprėja, juos Andželina pradeda grūdinti. Tinka nors trumpam išnešti į balkoną ar terasą. Taip puoselėjant daigelius, netrukus ateina metas juos pikuoti: augintoja tai daro, kai augalai turi du tikruosius lapelius.

„Paprika – augalas, nelabai mėgstantis persodinimą, – perspėja A. Gromyškovienė. – Todėl atsargiai, nenupurtydama žemių nuo šaknelių, perkeliu į didesnį indelį, kuriame augs tol, kol bus perneštos į nuolatinę augimo vietą. Pikuodama paprikas, apatinį žemės sluoksnį sumaišau su puse arbatinio šaukštelio superfosfato. Taip jos gauna labai reikalingo fosforo.“

Galima iš karto imti didesnius indelius ir sėti į juos po vieną sėklytę: taip augalai patirs mažiau streso.

Trąšų alkis, ligų pavojus

Į nuolatinę vietą pasodintus daigus Andželina dar porą kartų palaisto superfosfatu (5 l vandens ir vienas valgomasis šaukštas superfosfato). Kol išsodina į nuolatinę vietą, nenaudoja jokių trąšų.

Šylant orui, skaisčiau šviečiant saulei, ateina laikas daigams keliauti į nuolatinę augimvietę. A. Gromyškovienė į šiltnamį juos perkelia gegužės viduryje. O lauke paprikas sodina gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, įvertindama šalnų pavojų.

„Daug literatūros prirašyta, kad paprikos turi augti vienos, kad netinka pomidorų ar aitriųjų paprikų draugija, – atkreipia dėmesį panevėžietė. – Mano šiltnamyje paprikos dvidešimt metų auga kartu su pomidorais. Dar nė karto nepastebėjau, kad dėl to nukentėtų derlius.“

Kadangi gegužės viduryje orai dar būna permainingi, išsodinusi daigus šiltnamyje, pridengia juos daržo plėvele. Tą patį daro ir pasodinusi paprikas į atvirą gruntą. Praėjus šalnų pavojui, agroplėvelę nuima.

Sodindama paprikas į nuolatinę vietą, į duobutes A. Gromyškovienė deda svogūnų ar česnakų lukštų, kuriais pasirūpina žiemą, ir pusę valgomojo šaukšto superfosfato. Ką duoda toks mišinys? Tai žemės dezinfekcija: lėtai pūdami lukštai išskiria kalį, kalcį ir magnį. Šiltnamyje augančias paprikas panevėžietė mulčiuoja nupjauta žole, apsaugančia nuo žemės perdžiūvimo.

„Visą vasarą mano šiltnamis būna atidarytas iš abiejų galų, – ypatingą dėmesį Andželina skiria vėdinimui. – Tai apsaugo nuo grybinių ligų. Šiltnamio nepuolu darinėti net tada, kai pasitaiko vėsesnių naktų. Šitaip augdamos šios daržovės geriau adaptuojasi.“

Tiek augančias lauke, tiek šiltnamio paprikas per sezoną panevėžietė bent 2–3 kartus pamaitina ekologiškomis trąšomis. Renkasi sukurtas humuso pagrindu, aplinkai draugiškas.

Kai prasideda žydėjimas, pataria pap­rikas nupurkšti silpnu boro tirpalu. Jis garantuoja geresnį vaisių mezgimą ir mažesnį žiedų mėtymą. Nuo žiedų metimo gali apsaugoti ir pačių pagamintas tirpalas: į 10 l vandens reikėtų įlašinti 10 lašų jodo ir tokiu tirpalu nupurkšti paprikas anksti ryte arba vėlai vakare.

Ar daug tenka laistyti? Tai priklauso nuo oro sąlygų. Anot panevėžietės, jei vasara vėsesnė, šiltnamyje augančias paprikas užtenka palaistyti kartą per savaitę, jeigu karšta – du kartus (vienam augalui reikia 1,5 l vandens). Rudeniop laistoma mažiau, kad paprikų neužpultų puvinys.

Derliaus grožis ir skonis

„Neapsakomas jausmas, kai antroje vasaros pusėje paprikos atsidėkoja už rūpestį ir priežiūrą, dovanodamos gražuolius įvairiaspalvius vaisius, – džiaugiasi A. Gromyškovienė. – Mano šeima, kurioje dabar tik aš ir vyras, o vaikai užaugo ir paliko namus, jas vertiname.“

Mėgstamiausias šeimos patiekalas – faršu ir sūriu įdarytos paprikos. Žiemai daržoves moteris konservuoja su aliejumi ir medumi. Be to, jų visada galima rasti šaldiklyje – taip laikomos išsaugo visus vitaminus. Vyras Genadijus būtent tokias supjaustytas paprikas mėgsta pasikepti alyvuogių aliejuje su prieskoniais.

Tad kokios gi jos – tos įdomiosios paprikų veislės, nuspalvinusios ir papuošusios panevėžiečių šeimos daržą pastaraisiais metais?

‘Gannibal’ – ankstyva, labai įspūdinga rudoji paprika. Storasienė, sultinga, vaisiai užauga iki 140 g svorio.

‘Žūpskyj’ – labai ankstyva paprika pailgais, stambiais, raudonais vaisiais. Ypač derlinga. Krūmelis siekia 50–60 cm aukštį. Tai baltarusiška veislė.

‘Marconi’ – vidutinio ankstyvumo veislė. Krūmelio aukštis – 80 cm. Vaisiai stambūs, skaisčiai raudoni, skonis kiek salstelėjęs. Gerai auga šiltnamyje ir lauke.

‘Bugay’ – ankstyva paprika, vaisiai geltoni, labai stambūs, storasieniai, saldūs, sultingi.

‘Vengrian Chocolate Sweet Pepper’ – tamsiai rudi, tarsi šokoladu aplieti vaisiai. Jie saldūs ir sultingi. Tai vidutinio ankstyvumo veislė. Krūmelio aukštis 60–70 cm.

‘Oda’ – žemaūgis, vos 30 cm aukščio krūmelis. Ankstyva paprika su labai gražios violetinės spalvos, išraiškingo skonio vaisiais.

‘Žoltyje Rybki’ – ankstyva slovėniška veislė. Labai derlinga ir ilgai, iki pat rudens, deranti, tinka auginti lauke ir šiltnamyje. Žuvytes primenančiomis mažomis geltonomis paprikutėmis aplipęs krūmelis išauga iki 70–80 cm.

‘Dulce De Espana’ – vidutinio ankstyvumo, šviesiai vyšninės spalvos paprika. Augalas siekia 70–80 cm aukštį. Vaisiai labai sultingi, raudoni, storasieniai, jų plotis siekia 6–7 cm.

Andželinos Gromyškovienės nuotraukos

2021-05-26