Kelių būklė – jau dramatiška

Byra magistralės

Dėl prastėjančios kelių ir tiltų būklės jau galima būtų skelbti pagalbos šauksmą, tik niekas nepadės – tvarkytis reikės patiems. „Turime didžiausią kelių tinklą Baltijos šalyse – valstybinės reikšmės keliai pas mus siekia daugiau nei 21 tūkst. km. Tinklas didelis, bet jo būkle ir kokybe pasigirti negalime – metai iš metų akis bado statistika, kad kas ketvirtas kelias yra labai prastos būklės, daugiau nei 130 tiltų ir viadukų – avarinės būklės“, – Seimo Ekonomikos komitete (EK) teigė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Bene labiausiai į akis krenta tai, kad darosi pavojinga važiuoti jau ir pagrindinėmis automagistralėmis – šią žiemą jose kai kur prasivėrė vos ne smegduobės. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad daug metų nebuvo investuojama į automagistrales, todėl padėtis darosi įtempta. „Turime nūnai labai sudėtingą situaciją pagrindinėje Lietuvos magistralėje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), po šios ypač šaltos žiemos pavasarį čia bus dar daugiau iššūkių, nes šios magistralės dangos būklė yra labai prasta. Priėjome iki to, kad žiemos metu magistralė ima kilnotis“, – EK pastebėjo susisiekimo ministras.

SM daug vilčių deda į Valstybinį kelių fondą, kuris veikti pradėjo nuo šių metų sausio 1 d. Tikimasi, kad tai padės spręsti besitęsiantį lėšų trūkumą valstybinės reikšmės keliams ir stabdyti valstybinių kelių degradaciją. 2026 m. fonde yra 178,8 mln. Eur. Teigiama, kad šios lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių kapitaliniam ir paprastajam remontui, rekonstrukcijai, aplinkkelių statybai, taip pat bus tvarkomi krašto keliai, tvarkomi tiltai.

Pasak valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Martyno Gedaminsko, šiemet pagrindinis dėmesys bus skiriamas automagistralėms, kuriose yra didžiausias greitis, o jomis važiuoja daugiau kaip pusė visų visais Lietuvos keliais važiuojančių automobilių. Prioritetas bus skiriamas ir kritinės ar blogos būklės tiltams, tokių yra 142, o 50-yje jų jau yra taikomi eismo apribojimai.

Artimiausiu metu numatyta tvarkyti automagistrales Vilnius–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2), rekonstruoti magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą, prisidėti prie Utenos plento rekonstrukcijos. Skaičiuojama, kad iki 2028 m. bendras finansavimas keliams, įskaitant Valstybinio kelių fondo lėšas, galėtų perkopti 1 mlrd. Eur. Reikšmingo indėlio į fondą tikimasi iš nuo kitų metų pradžios diegti žadamos sunkiojo transporto kelių rinkliavos skaitmeninės sistemos – e. tollingo.

Nežino ar nenori?

Kodėl nusirista iki tokio lygio, kad jau ir pagrindinės magistralės yra duobėtos, nekalbant apie kitus lopomus arba nelopomus asfaltuotus kelius ir dulkančius žvyrkelius? Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas Lietuvos kelių nuolatinio prastėjimo priežastis, pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad valdžios žmonėms, kurie sprendžia dėl kelių infrastruktūros, trūksta kompetencijos. „Kelių infrastruktūrą reikia nuolat palaikyti ir tam didinti skiriamas lėšas, juolab kad Lietuva yra tranzito šalis. Anksčiau buvo sutarta didinti iš degalų akcizų surenkamų lėšų dalį į Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP). Pastaraisiais laikais iš degalų akcizo surenkama daugiau, bet tai neatsispindi KPPP“, – aiškino parlamentaras.

Politikas priminė, kad jam būnant premjeru buvo priimta trimetė kelių finansavimo programa, kur buvo numatyta jai kasmet skirti vis didesnę iš degalų akcizų surinktų lėšų dalį – 70–75 proc. Dabar ši dalis yra sumažėjusi. Anot jo, kitas svarbus dalykas, kad nuo 20021–2022 m., kai Lietuvoje aukštyn pradėjo šuoliuoti infliacija, labai išaugo kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo kainos. „Pavyzdžiui, 1 km žvyrkelio asfaltavimui reikia du kartus daugiau pinigų, palyginti su 2014–2015 m. Kai projektų kainos auga, turėtų būti numatyta ir papildomų lėšų, tačiau tai nebuvo padaryta“, – konstatavo A. Butkevičius.

Seimo narys akcentavo dar vieną priežastį, prisidėjusią prie kelių degradacijos. Jo nuomone, pastaraisiais metais buvo galima daugiau lėšų surinkti iš degalų akcizų ir daugiau jų skirti keliams tvarkyti, jeigu Lietuvoje būtų buvusi panaši akcizų politika, kaip ir kaimyninėse šalyse. „Bet Lietuva padidino akcizų tarifus, degalų kainos išaugo. Lyg yra pajamų iš degalų akcizo augimas, bet tai lėmė padidėjusios kainos, o ne didesnė degalų suvartojimo apyvarta. Tranzitinis transportas gadina mūsų kelius, o degalus pilasi Lenkijoje ar Latvijoje“, – pastebėjo Seimo narys.

Atspindi politinį požiūrį

A. Butkevičiaus nuomone, kelių būklė Lietuvoje tik blogės, ypač problemų bus po šaltos šių metų žiemos. „Jeigu duobės nebus sutvarkytos, galime neišvengti nelaimingų atsitikimų. Ar neteks pagrindinėmis magistralėmis važiuoti tik viena eismo juosta? Jau nekalbu apie tai, kad savivaldybėms paliktas toks pats finansavimas, kaip ir pernai. Man visiškai nesuprantama, kaip mūsų tranzito šalis priėjo iki tokios blogos kelių kokybės“, – stebėjosi ŪP pašnekovas. Jis skeptiškai vertino šiemetį džiūgavimą dėl įsteigto Valstybinio kelių fondo, pastebėjęs, kad fondas savaime pinigų nesukuria. „Juk esmė ne pavadinime, tai tėra tik KPPP pinigų perskirstymas. Aišku, kai bus įdiegtas e. tollingas, tada į fondą pateks daugiau lėšų“, – pastebėjo politikas.

A. Butkevičiaus įsitikinimu, Lietuvos kelių degradacija atspindi kai kurių politinių jėgų požiūrį į kelių infrastruktūrą. „Požiūris buvo toks, kad investavimas į kelius tėra lėšų „kišimas į betoną“. O, pavyzdžiui, japonai, kai pas juos buvo didelė ekonomikos krizė, skolinosi ir pirmiausia lėšas skyrė kelių infrastruktūrai, ir tai jie vadino investicija į ateitį. Visi žino, kad kelių ar kitos statybos grąžina daugiau pinigų į biudžetą, sukuria darbo vietų ir t. t. Nežinau, kodėl Lietuvoje yra kitaip, gal stinga analitinio mąstymo, gal, kaip minėjau, kompetencijos ar dar ko kito“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Ant tiksinčios bombos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojo Valiaus Ąžuolo nuomone, dabartinė kai kur jau tragiška kelių būklė yra politinės nemeilės keliams rezultatas. Jis akcentavo, kad 2020 m. bendrai keliams – tiek valstybiniams, tiek savivaldybių ir kt. – buvo skirta apie 800 mln. Eur, panaši suma tenka ir dabar, praėjus penkeriems metams, kai gerokai išaugo Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

„Per tuos metus infliacija išaugo apie 40 proc., bet keliams tenka tiek pat pinigų. Vadinasi, dabar galime padaryti 40 proc. mažiau darbų. Įdomiausia, kad ekonomika nuo 2020 m. iki dabar paaugo maždaug nuo 50 mlrd. iki 80 mlrd. Eur, bet kelių infrastruktūra tokio reikšmingo BVP augimo nejaučia. Tiek „Via Lietuva“, tiek savivaldybės pastebi, kad gyvename ant tiksinčios bombos. Jeigu nepradėsime daugiau finansuoti kelių tvarkymo, bus didžiulė bėda. Dabar jau baisu važiuoti pagrindinėmis magistralėmis, kur pilna duobių. Tai jau tragiška situacija“, – ŪP konstatavo politikas.

V. Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad anksčiau į kelių finansavimo fondą patekdavo 80–85 proc. akcizų ir kitų mokesčių, susijusių su keliais, o vėliau ši dalis sutirpo iki maždaug 45 proc. „Dabar įkūrėme Valstybinį kelių fondą, padidinome mokamų kelių skaičių, mokesčius už kelius, bet problemų tai nesprendžia. Nesvarbu, kokioje „eilutėje“ atsiduria pinigai, svarbu, kad jie pasiektų kelius. Ar vadinsime Valstybiniu kelių fondu, ar KPPP – esmė nesikeis, jeigu lėšų kelių infrastruktūrai nepadaugės“, – įsitikinęs Seimo narys.

Mato lėšų šaltinį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.