Kelmiškiai ūkininkai išsirinko naują pirmininką

Aktyvus jaunas ūkininkas

KRŪS ataskaitinis rinkiminis susirinkimas muziejuje užtruko ilgiau nei dvi valandas. Vienas iš svarbiausių susirinkimo klausimų – naujojo KRŪS pirmininko rinkimai. Juo išrinktas Užvenčio seniūnijoje penkerius metus ūkininkaujantis 25 metų B. Širiakovas minėjo, kad labai vertina rajono ūkininkų, ankstesniojo pirmininko Mindaugo Puidoko pasitikėjimą jo jaunatvišku maksimalizmu, požiūriu į ūkininkavimą. „Tikrai nesu abejingas dėl to, kas vyksta tiek rajono, tiek ir visos Lietuvos žemės ūkio politikoje. Labiausiai pikta, kad yra ūkininkų, kurie skundžiasi, jog blogai, bet nieko nedaro situacijai pakeisti. Ūkininkaujant yra panašiai. Mes juk nežinome, kokio derliaus sulauksime, bet vis vien sėjame. Daryti reikia“, – tvirtino KRŪS pirmininkas.

M. Puidokas apie B. Širiakovą išsakė daug gražių žodžių. „Teko su Benu nemažai dirbti kartu Lietuvos ūkininkų sąjungoje (LŪS). B. Širiakovas yra vienas aktyviausių LŪS Jaunųjų ūkininkų darbo grupės narių, ne sykį atėjęs į pagalbą ir LŪS administratorei. Nors ir jaunas ūkininkas, Benas jau turi įvairios patirties, kurios dar daugiau, be abejonės, įgaus dirbdamas. Palaikykime Beną – kiek mes visi būsime aktyvūs, tiek ir pirmininkas bus „užsivedęs“, – teigė LŪS vicepirmininku neseniai išrinktas M. Puidokas.

Pats B. Širiakovas pasakojo turintis 100 ha pievų ir apie 50 ha dirbamosios žemės. Daugiau negu trečdalį pievų jis yra atnaujinęs. Gyvulių banda nuo ūkininkavimo pradžios pagausėjo iki 100 pieninių, mėsinių galvijų ir prieauglio. Jaunasis ūkininkas tikisi, kad šiemet pavyks bandą dar padidinti bent 20 galvijų.

Trejų metų laikotarpiui išrinkta ir naujoji KRŪS taryba, kurią sudaro 11 narių, įskaitant pirmininką.

Daug ir įvairių darbų

Susirinkimo darbotvarkėje buvo ir daugiau aktualių klausimų. Ataskaitą už praėjusius metus pateikė ankstesnysis pirmininkas M. Puidokas. Prisimintas sausio mėnesio kelmiškių žemdirbių dalyvavimas protesto akcijoje, kai traktoriais buvo važiuojama į Vilnių. Vasario mėn. KRŪS nariai Rolandas Sabaliauskas, Marius Žymantas, Edgaras Piniauskas, Paulius Maziliauskas ir Maridijus Puidokas Seime stebėjo aktualių teisės aktų priėmimą. Kovą susitikime su Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais aptartos parengtų pievų ir ganyklų žemėlapių problemos, jų derinimas su privačiais žemės savininkais, reikalavimai palikti paviršinių vandens telkinių apsaugines juostas.

Dėl Kelmėje įrengiamų saugumo salelių KRŪS kreipėsi ir į žiniasklaidos priemones. Ypač prie organizacinių reikalų prisidėjo KRŪS vicepirmininkas Ričardas Vaičiulis. Gegužės mėnesį visuotiniame LŪS suvažiavime M. Puidokas išrinktas vicepirmininku. Neįprastu laiku ir vietoje – vasaros pradžioje ūkininkų Raimondos ir Edmundo Baracevičių angare – surengta Kelmės r. žemdirbių šventė „Metų ūkis 2024“. Karšta kelmiškiams buvo praėjusioji liepa – KRŪS nariai aiškinosi vėjo jėgainių statybų keliamas problemas. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ūkininkams kilo nuogąstavimų dėl galimo apsunkinto ūkininkavimo, jei Kelmės r. savivaldybės teritorijos bendrajame plane atsirastų naujų įbraižytų zonų.

Spalis išsiskyrė žemdirbių švenčių maratonu. Lapkričio mėnesį KRŪS atstovai dalyvavo „Agroverslo forume“, o metų pabaigoje – didžiausios kalėdinės eglutės iš traktorių įžiebime.

2025 m. pradžioje krepšinio turnyre 3×3 Kėdainiuose Sausio 13-ajai atminti kelmiškiai tapo nugalėtojais. Vasario mėnesį M. Puidokas su B. Širiakovu dalyvavo Istorinėje prezidentūroje, renginyje A. Stulginskio gimimo 140-mečiui.

Per 2024 m. KRŪS išsiuntė 8 raštus, užklausas ir prašymus Kelmės r. savivaldybės administracijai, Seimo nariams ir Žemės ūkio ministerijai. Nuo praėjusių metų pradžios iki šių metų gegužės sąjungą papildė 8 nariai. Kovo 25 d. duomenimis, KRŪS iš viso yra 213 narių ne tik iš Kelmės, bet ir iš Šiaulių, Radviliškio, Raseinių, o vienas – net iš Vilniaus. Nuo 2021 m. iki dabar KRŪS finansinė situacija kardinaliai pasikeitusi į teigiamą pusę.

Apie kitokį signatarą ir Užvenčio dvarą

Susirinkime, vykusiame Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus buvusio ūkio teritorijoje, prisiminta ir ši iškili asmenybė.

Užvenčio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Milda Knyzelienė susirinkime dalyvavusiems ūkininkams papasakojo apie Užvenčio dvarą, kuris, valdant Nepriklausomybės akto signatarui J. Smilgevičiui, prieš šimtmetį buvo didžiausias Šiaulių apskrityje.

Užvenčio dvaras minimas nuo XV a. Ilgą laiką šį dvarą valdė Gorskių giminės atstovai. XVII a. pradžioje dvaras perėjo didikų Vainų žinion, jie pastatė ir Užvenčio bažnyčią. Dar vėliau Užvenčio dvaras priklausė Gardino kunigaikščiui Vladislovui Druckiui-Liubeckiui, iš kurio dvarą ir nupirko J. Smilgevičius.

Jis buvo išsilavinęs – Berlyne studijavo ekonomiką, agronomiją, Varšuvoje dirbo Nobelio įmonėse, o vėliau su visa patirtimi ir energija grįžo į Lietuvą.

Užvenčio dvare signataras pradėjo taikyti daug naujovių, dvarą pavertė pavyzdiniu ūkiu su sūrine, pienine, kalve, plytine, džiovykla ir pirmąja Lietuvoje tabako plantacija, spirito varykla ir net elektros jėgaine. Be to, iškasė tvenkinius, kuriuose augino karpius, o iš Šveicarijos parsigabeno „garsaus gyvulių auklėtojo Burgio“ karvių ir jaučių. Skirtingais metais J. Smilgevičius valdė nuo 800 ha iki 1 200 ha žemės.

J. Smilgevičius, pasak jo gyvenimą ir veiklą tyrinėjusio istoriko Algirdo Grigaravičiaus, buvo ne rašto ar žodžio, bet veiksmo žmogus ir kitoks signataras. Pasirašęs Nepriklausomybės aktą, J. Smilgevičius iš politikos visiškai pasitraukė, bet kūrė akcines bendroves, užsiėmė švietėjiška veikla. Mirė iškili asmenybė 1942 m., palaidotas Užventyje.

Prie A. Stulginskio skrynios

Užvenčio krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama iš Kelmės krašto muziejaus atvežta Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio kelioninė skrynia. Apie šią asmenybę, kuriai šiemet sukanka 140 metų, plačiau papasakojo M. Puidokas. LŪS prezidentas A. Stulginskis labai reikšmingas pirmiausia todėl, kad jis buvo šios organizacijos įkūrėjas, svariai prisidėjęs prie žemės reformos. Nors buvo labai tikintis, bet pasidavė žemės ūkio traukai ir baigė agronomijos mokslus. Buvo labai aktyvus, kuriant Lietuvos valstybę.

„Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad A. Stulginskis buvo antrasis Lietuvos prezidentas, bet pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Gal mums ir pasisekė, kad jį traukė prie agronomijos, nes su išskirtinėmis savybėmis A. Stulginskis būtų labai daug pasiekęs bet kurioje pasirinktoje srityje“, – įsitikinęs M. Puidokas. Prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras į ateitį žvelgė toliaregiškai. Jo prezidentavimo metu buvo įvestas litas, prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas, daug dėmesio skirta švietimo sistemai.

Prasidėjus neramumams, kai buvo aišku, kad netrukus valdžią perims sovietai, didžioji dalis aukštų valdininkų pasitraukė į Vakarus. Bet A. Stulginskis, turėjęs puikias galimybes išvykti į Vokietiją, nes jo ūkis buvo įsikūręs Jokūbave – pasienyje su šia šalimi, to nepadarė. 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą, atskirtas nuo žmonos. 1956 m. grįžo į Lietuvą, kartu su žmona apsigyveno Kaune, ten ir mirė 1962-aisiais.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.