Kelti kainas ar užsidaryti?

Kosminės elektros energijos kainos žiauriai smogia duonos kepėjams, kurie bando visais įmanomais būdais mažinti elektros sąskaitas. Vieni skuba įsirengti dyzelinius generatorius, kiti viliasi, kad išaugusias gamybos sąnaudas bent kiek padengs duonos pirkėjai. Nedidelės kepyklos tikina neturinčios prikauptų „lašinių“, apie kuriuos kalba Vyriausybės atstovai, todėl gali atsitikti taip, kad energetinė krizė kai ką privers pakabinti spynas ant durų.  

Už tradicinę naminę duoną ES pripažinimą pelniusios kepyklos „Saimeta“ vadovė Vita Stankevičienė: „Elektros kainos kelia šoką.“

Pasigenda Vyriausybės veiksmų

Duonos kepėjai teigė laukiantys gerų žinių iš Vyriausybės, tačiau realiai apčiuopiamų sprendimų kol kas nejaučia – girdimi tik pažadai. „Žiauru ir baisu, kai šitaip pabrango energijos ištekliai, elektros sąskaitos išaugo keleriopai. Išgyvename, tik ar ilgai taip trauksime. 2–3 mėnesius laikysimės, o paskui nežinia, kas dėsis, jeigu Vyriausybė nesiims kokių nors veiksmų elektros rinkoje susitvarkyti“, – be nutylėjimų „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Panevėžio r. Radviliškių kaimo kepyklos vadovė ir savininkė Audronė Kisielienė.

Įmonė ieško galimybių, kaip atpiginti elektros energiją, nori įsigyti dyzelinį generatorių, bet jį žada įrengti tik kitąmet, o išgyventi reikia dabar. „Vyriausybė kalba apie lengvatines paskolas, bet kas gi dabar ims, nes jas vis tiek reikės grąžinti. O kaip tai padaryti, jeigu tokios energijos kainos? Mokesčių atidėjimas irgi nieko nesprendžia, nes juos anksčiau ar vėliau reikės sumokėti. Reikia ką nors daryti energetikos sektoriuje“, – samprotavo įmonės vadovė.

Skaudina politikų kalbos

Metas sudėtingas, tačiau mažintis duonos kepėjai nenori. „Nė vieno žmogaus neatleidome. Jeigu žmogus neteks darbo, visa šeima badaus. Iš paskutiniųjų laikomės, bet po Naujųjų metų reikės kelti atlyginimus. Ar išgalėsime? Dabar reikia žiūrėti, kaip išsilaikyti, kad nereikėtų uždėti spynos ant kepyklos durų“, – nerimo dėl ateities neslėpė redakcijos pašnekovė.

Per pandemiją ir karantiną buvo smukusios gamybos apimtys, tačiau duonos kepėjai neverkšleno, ieškojo įvairių būdų, kaip pasiekti valgytojus. Atsigauti leido laimėti viešųjų pirkimų konkursai ir galimybė duoną tiekti ligoninėms, socialinėms įstaigoms. Ilgalaikiai įsipareigojimai užtikrina tam tikrą stabilumą įmonei, tačiau dabar, kai išaugo elektrai imlaus duonos kepimo kaštai, tokie pardavimai pajamų nedidina. „Kainų nepakelsi, o kepimo sąnaudos išaugo“, – tarstelėjo įmonės vadovė.

Ne vienerius metus tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“, kuri vyksta Berlyne, Lietuvai atstovavusi duonos kepimo įmonės savininkė Audronė Kisielienė dabar viliasi, kad valdžia pagaliau imsis valdyti energetinę krizę.

Ji prisipažino, kad skaudu girdėti, kai Vyriausybės nariai baksnoja, esą verslas turi prisikaupęs „lašinių“, tad gali ištverti neregėtai išaugusias energijos kainas. „Gal pati Vyriausybė ir turi tų „lašinių“, bet šeimos verslams, nedidelėms ar vidutinėms įmonėms blogai, visi apimti baimės dėl ateities. Net stambieji verslininkai kalba apie gamybos perkėlimą į kitas šalis“, – apie mažesnių ir didesnių bendrovių išgyvenimą kalbėjo verslininkė.

Radviliškių kaimo kepykla gyvuoja jau kone trisdešimt metų, sutuoktiniai Albinas ir Audronė Kisieliai į šeimos verslą įdėjo daug lėšų ir meilės. Pedagoginį darbą į tradicinės kaimiškos duonos kepimą iškeitusi Audronė mena, kaip griuvėsių vietoje iškilo moderni kepykla ir erdvi sodyba, kur kasmet šurmuliuoja duonos kepimo šventė, vyksta edukacinės programos. Įmonėje įdarbinta kone pusšimtis darbuotojų. Kisieliams duonos kepimas – daugiau nei verslas, tai – tradicijų puoselėjimas ir prasmingas darbas. „Užsidaryti būtų labai skaudu“, – atsiduso duonos kepyklos vadovė.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

Autorės ir „Saimetos“ nuotraukos

Vida TAVORIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: energijos kainos, duonos kepėjai, nedidelės kepyklos, Audronė Kisielienė