Kertant Generalinę miškų urėdiją skiedros laksto

Po mėnesio nebeliks pagrindinio senojo valstybinių miškų ūkio simbolio – Generalinės urėdijos. Valdantieji urėdijų pertvarką laiko vienu iš svarbiausių savo kadencijos pirmosios pusės laimėjimų. Ar ši reforma buvo pribrendusi būtinybė, ar urėdijos tiesiog buvo paaukotos dėl Lietuvos siekio tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare? Opozicija reformatoriams ne­šykšti kritikos: po pertvarkos Valstybinių miškų urėdijos vadovybės atlyginimai šoktelėjo net kelis kartus, o eilinių, miškuose dirbančių girininkų algos dažnai nesiekia nė tūkstančio eurų.

Neteisybė bado akis Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija dar kovo pabaigoje paprašė aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsamiau papasakoti, kaip sekasi reformuoti valstybinį miškų ūkį, pirmiausia – tesėti pažadą, kad bus išlyginti urėdijų darbo užmokesčio skirtumai. „Įsibėgėjus pertvarkai, tas atotrūkis dar labiau bado akis. Štai Zarasų urėdijos darbuotojų vidutinė alga – 765 Eur, o naujosios Valstybinių miškų urėdijos direktoriui mokama 6318,59 Eur. Iki reformos generalinis miškų urėdas gaudavo 2679,20 Eur atlyginimą, o šį žmogų (Rimantą Prūsaitį – red. past.) paskyrus Valstybinių miškų urėdijos vyriausiuoju patarėju, jam mokama dvigubai daugiau – 5370,80 Eur. Kiek papildomai reikės iškirsti miško medžių, kad valstybė šiems ir kitiems šiltas naujosios miškų ūkio valdymo struktūros vieteles gavusiems veikėjams galėtų mokėti tokius pinigus?“ – „Ūkininko patarėjo“ retoriškai klausė Seimo LSDP frakcijos ir Kaimo reikalų komiteto narys Algimantas Salamakinas.

Medienos pardavė daugiau Ministras K. Navickas aiškina, kad Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus ir vyriausiojo patarėjo pareiginius mėnesio atlyginimus sudaro nuolatinė bei kintamoji dalys, o 2018 m. pirmąjį ketvirtį šiems pareigūnams nustatytas 25 proc. kintamasis priedas. K. Navickas žadėjo, kad dėl sunkesnės darbo naštos per reformą girininkijų darbuotojai šiemet gaus 10–20 proc. didesnius atlyginimus. Ministras Seimo nariams pasigyrė, kad reforma netrukdo miškininkams dirbti – šiemet vasario mėnesį gauta 13,5 mln. Eur pajamų už parduotą medieną, 100 tūkst. eurų daugiau negu sausio mėnesį, kuris buvo trimis dienomis ilgesnis. Tik kažin ar šis rodiklis geriausiai rodo, kaip prižiūrimi ir tvarkomi miškai?

Sugriauti nereikalavo Parlamentaro neįtikino ministro optimizmas. „Jeigu „valstiečiai“ norėjo sugriauti valstybines miškų įmones, tai jiems pavyko. Tik nereikia dangstytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos baubu – ji nereikalavo sunaikinti Generalinės miškų urėdijos ir jos regioninių padalinių, suteikusių net 4 tūkst. darbo vietų. Tai, ką valdantieji iškilmingai pavadino „valstybinių miškų įmonių konsolidacija“, normalus žmogus įvertintų pasukiodamas pirštą prie smilkinio“, – tvirtino buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas (2012–2016 m.) A. Salamakinas. Net ir pertvarkius Lietuvos valstybinių miškų valdymo sistemą pagal tikrus ar tariamus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reikalavimus, Lietuva dar negali tikėtis kvietimo į šį išsivysčiusių, laisvosios rinkos ir atstovaujamosios demokratijos taisyklių šventai besilaikančių šalių klubą. Esą EBPO narės švietimo reikalams vidutiniškai skiria 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto lėšų, o Lietuva – 4,4–4,7 proc. Negi įkandin urėdijų ir kaimo mokyklos bus sparčiau „konsoliduojamos“, kol jų beveik neliks?

Reformos siekė perdirbėjai „Reformos sumanytojų interesai buvo visai kitokie, negu skelbiama. Panašu, kad jos pageidavo didieji medienos perdirbėjai. Taip jiems patogiau – su vienu pardavėju greičiau galima susitarti dėl naudingos kainos. Nors pats aplinkos ministras žadėjo, kad bus atleisti vien urėdijų vadovai, ir daug darbuotojų neteks darbo. Jau sklinda kalbos, kad bus didinamos kirtimų apimtys, kertami jaunesni, brandos nesulaukę miškai. Buvo 42 urėdijos, planuojama palikti 26. Jas sujungus, sustambintuose Valstybinių miškų urėdijos filialuose negalės dirbti po kelis miškotvarkos, miško apsaugos, želdinimo, medienos ruošos inžinierius. Jų tiek nereikės. Neaiškus eiguvų ir girininkijų likimas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė buvęs Zarasų miškų urėdas Rimantas Jurevičius. Prieš dvi savaites Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad Zarasų r. savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantį R. Jurevičių „valstiečių“ aplinkos ministras K. Navickas sausio viduryje iš urėdo pareigų atleido teisėtai.

Reikėjo skubėti lėtai Sunerimę dėl naikinamų urėdijų visuomenininkai pernai įkūrė sąjūdį „Už Lietuvos miškus“. Vienas iš sąjūdžio iniciatorių buvo pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos miškų ūkio ministras prof. Vaidotas Antanaitis. „Valdantieji ėmėsi valstybinių miškų ūkio pertvarkos neįsiklausę į miškininkų, mokslininkų, savivaldybių merų, pagaliau, visuomenės pastabas ir pasiūlymus. Urėdijos buvo tarsi švyturiai, rodę Lietuvai kelią iš praeities į ateitį. 2019 m. būtume šventę lietuviškų miško urėdijų šimtmetį. Dauguma 1918 m. atkurtos valstybės urėdijų įsteigtos 1919–1920 metais. Tarpukariu užsieniečiai noriai ir drąsiai skolindavo Lietuvos Vyriausybei – mūsų miškai geri, mediena, miško medžiaga grąžinsime kreditus su palūkanomis. Reformuoti urėdijas reikėjo, bet ne vienu mostu, o per 3–4 metus. Pirmiausia pasirinkti kelias bandomąsias urėdijas, pasižiūrėti, kaip sekasi, pasimokyti iš klaidų, tada tęsti“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas, agronomas, teisininkas, buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas (2001–2004 m.) Gintautas Kniukšta.

Siūlo atkurti ministeriją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovas irgi abejoja oficialiai valdžios skelbiamais urėdijų reformos tikslais – didinti miškininkų atlyginimus ir stiprinti miškų gamtosaugines funkcijas. „Naujosios Valstybinių miškų urėdijos vadovu tapo buvęs akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius. Verslininkas iš visai kitų sferų. Atleista apie 400 urėdijų darbuotojų. Išeitinės išmokos jiems siekia apytikriai 4 mln. eurų. Aplinkos ministerija nesijaudina – pinigų užteks. 20 urėdų pasitraukė patys, 22 buvo atleisti. Kur link suka valstybinis miškų ūkis? Šimtai žmonių be darbo, tikriausiai įsilies į emigrantų gretas, o Švedijos baldų pramonės ir prekybos bendrovė „Ikea“ per pastaruosius metus savo valdomus Lietuvos miškų plotus padidino 50 proc., iki 15 tūkst. hektarų. Švedų valdos prilygsta Kauno miesto teritorijai. Lietuva tapo kažkokia antrarūše šalimi. Skandinavai masiškai perka tik Lietuvos, Rumunijos, bet ne Vokietijos, Prancūzijos miškus“, – stebėjosi ir piktinosi G. Kniukšta. Aktyvaus visuomenininko ir buvusio politiko G. Kniukštos manymu, Lietuvoje, kurioje 2017 m. 250 tūkst. savininkų valdė 883 tūkst. ha miškų, o valstybinių miškų plotai siekė 1,1 mln. ha, reikėjo ne Generalinę urėdiją naikinti, o atkurti atskirą Miškų ūkio ministeriją.

Derins ekonomiką su aplinkosauga

Martynas NORBUTAS Aplinkos viceministras

Generalinė miškų urėdija bus panaikinta gegužės 31 dieną, bet tai dar ne pabaiga. Visi 2018-ieji yra valstybinio miškų ūkio vidinės pertvarkos metai. Patvirtinta nauja Valstybinių miškų urėdijos struktūra su 26 regioniniais padaliniais, kurių vadovai kaip tik dabar atrenkami. Gautos 106 paraiškos. Konkursas yra nemažas, maždaug keturi žmonės į vieną vietą. Iš septynių narių sudaryta Valstybinių miškų urėdijos valdyba: keturi – nepriklausomi, atrinkti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, du darbuotojų atstovai ir vieną delegavo įmonės steigėja – Aplinkos ministerija. Naują įmonę visuomenė pamatys 2019 m. Turėkime kantrybės. Mažiausi darbuotojų atlyginimai jau padidinti. Darbo užmokesčių skirtumai bus išlyginti Valstybinių miškų urėdijai patvirtinus bendras darbuotojų algų ir skatinimo taisykles, kad tas pačias pareigas einantys girininkai ir eiguliai gautų vienodą bazinį atlyginimą. Atrenkant darbuotojus pirmenybė – jauniems specialistams, nusprendusiems dirbti ekonomiškai silpnuose regionuose. Miškų tikrai nekertama daugiau, nes kirtimo normos nepakeistos, jų principus nustato Seimas, o apimtis – Vyriausybė. Paskirtas nepriklausomas prekybos mediena sistemos administratorius UAB „Baltpool“. Pagrindinis mūsų uždavinys – skaidri, nepakanti bet kokioms žaliavinės medienos prekybos, viešųjų pirkimų, personalo atrankos korupcinėms apraiškoms, pažangi valstybinių miškų įmonė, harmoningai derinanti ekonominius ir gamtosauginius tikslus. Centralizavus medienos ruošą bus lengviau spręsti ir aplinkos taršos klausimus. Sulaukėme vertingų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pasiūlymų – juk kai kurios urėdijos įsiterpia į saugomas teritorijas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas