Kibernetinių nusikaltėlių taikinyje – jau ir išmanieji ūkiai

Praėjusį lapkritį savo kailiu programišiaus ataką patyrė melžiamas karves auginantis šveicarų ūkininkas Vitalas Bircheris. Nusikaltėlis nerastas iki šiol, o ūkininko patirti nuostoliai beveik prilygsta pareikalautos išpirkos sumai.

Iš pradžių jis gavo pranešimą, kad kompiuteris negali priimti melžimo roboto siunčiamų duomenų, tada pamatė, kad šis neveikia. Vėliau gavo įsilaužėlio laišką su reikalavimu sumokėti 10 tūkst. USD, jei nori atgauti ūkio duomenis.

Toks robotas atsakingas ne tik už melžimą. Fiksuojami ir saugomi visi svarbūs duomenys apie kiekvieną karvę, o juos ūkininkas bet kada gali peržiūrėti mobiliajame telefone, melžimo roboto ekrane arba kompiuteryje.

Nusikaltėlis prašytų pinigų negavo, tačiau V. Bircheriui teko pakloti beveik 7 tūkst. USD IT specialistams už iš naujo įdiegtą sistemą, ir veterinarui. Bandoje yra 70 karvių, tad vien už tai, kad veterinarijos gydytojas iš naujo apžiūrėjo visas piendaves ir nustatė sėklinimo datą, teko sumokėti 2300 USD.

Papildomų nuostolių ūkininkas patyrė, kai prarado vieną besiveršiuojančią karvę. Sėklinimo duomenys buvo prarasti, negimęs veršeslis nugaišo įsčiose, o karvę teko užmigdyti. V. Bircheris įsitikinęs, kad, jei ne programišių ataka, būtų galėjęs išsaugoti karvės gyvybę.

Panašių istorijų yra pasitaikę ir anksčiau. Nors jos nedažnos, neabejojama, kad jų tik daugės, o lengvais taikiniais gali tapti automatiniai šėrimo aparatai, bandos valdymo, vėdinimo, šėrimo sistemos, internetinėms parduotuvės, atsiskaitymo sistemos.

Rekomenduoja kurti atsargines duomenų kopijas

Portalo „NZZ“ kalbintas V. Bircheris teigė, kad kompiuteris buvo techniškai modernus: įrenginys įsigytas vos prieš metus, įdiegta „Windows 11“ ir antivirusinė programa.

Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto skaitmeninės transformacijos profesorius Marcas K. Peteris teigia, kad viena iš dešimties Šveicarijos mažųjų ir vidutinių įmonių jau yra nukentėjusios nuo kibernetinių nusikaltėlių. Tai jis nustatė pernai atliktame tyrime, kuriame nagrinėjo tokias atakas.

Ypač nukenčia tokie sektoriai kaip žemės ūkis, kuriuose vis dar vyksta skaitmeninė transformacija. Kibernetiniai įsilaužėliai taikosi į organizacijas, kuriose kibernetinio saugumo lygis, pasak specialisto „yra ten, kur bankai ir draudimo bendrovės buvo prieš penkiolika metų“.

Ūkininkai paprastai savo duomenų reguliariai neišsaugo išoriniuose įrenginiuose, todėl M. K. Peteris rekomenduoja pirmiausia reguliariai daryti šifruotas atsargines kopijas išoriniuose standžiuosiuose diskuose.

Kuriamos naujos paslaugos ūkininkams

Diskusijoje su ūkininkais kibernetinio saugumo ekspertai yra pastebėję, kad žemdirbiai kol kas per mažai žino apie tokias problemas. Nors tema aktuali ir svarbi, ji visiškai neįvertinta. Kibernetinė ataka ar įsilaužimas į veikiančias programas ir sistemas gali lengvai sukelti didelę sumaištį, laikinai paralyžiuoti veiklą ir pareikalauti papildomo laiko bei finansinių išlaidų.

Todėl jau dabar Šveicarijoje rengiami specialūs kursai ūkininkams. Nors taisyklės iš tikrųjų žinomos, kasdieniame darbe dažnai pamirštamos, pastebi kibernetinio saugumo ekspertai.

Jie primena, kad svarbu naudoti skirtingus ir sudėtingus slaptažodžius, reguliariai juos keisti ir nesaugoti failuose bei neskelbti viešai. Rekomenduojama nuolat atnaujinti programinę įrangą, neskubėti atidaryti nuorodų įtartinuose elektroniniuose laiškuose, kuriuos greičiausiai siunčia programišiai, atidžiau stebėti prie interneto prijungtus įrenginius.

Savo paslaugas ūkininkams jau siūlo ir draudikai. Pavyzdžiui, ūkininkams paslaugas teikianti bendrovė „Mobiliar“ apsiima padengti duomenų praradimo, sugadinimo ir vagystės atveju patirtus nuostolius, apmokėti IT specialistų, kurie pašalina kenkėjišką programą ir atkuria paveiktą sistemą, paslaugas.

Kibernetinio šantažo atveju bendrovė samdo ekspertą derėtis su šantažuotoju. O jei dėl paralyžiuotų sistemų prarandamos pajamos, ji padengia ūkininko išlaidas.

Draudikas apsiima kompensuoti ir per kibernetinę ataką skaitmeninėse mokėjimo sistemose prarastus pinigus.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.