Kiekviena karta sodybai įkvepia naują gyvenimą

Sodybą puoselėja jau trečia karta

Vos įžengus į kiemą, atsiveria tarsi žaliu gobelenu apgaubta želdynų scena. Jos pagrindą sudarantys medžiai ir krūmai sukomponuoti išmoningos vaizduotės: čia žaidžia augalų spalvos, atspalviai, medžių lajos formos. Ne visada šioje sodyboje buvo galima išvysti tokį kerintį vaizdą. Sodybos šeimininkė, užsiimanti ir dekoratyvinių augalų kolekcionavimu, į gimtinę Guodžių kaime (Biržų r.) grįžo prieš daugelį metų.

A. Bačiulienė prisipažįsta, kad visada širdyje jautė didžiulę trauką ir meilę gimtinei, viliojo namų kvapas, vienkiemio erdvė ir ramybė. 1937 m. šiame viensėdyje namą su ūkiniais pastatais pasistatė seneliai, čia užaugo mama, o vėliau ir ji, apgaubta senelių meilės žmogui, žemei ir augalams. Į gimtąją sodybą su šeima Alma sugrįžo 1986 m., kai mirė tėvelis ir mama liko viena, vadovavo kaimo vaikų darželiui, o kai 1992 m. grąžino senelių žemę, su šeima pradėjo ūkininkauti. Šiuo metu augina javus, 20 karvių bandą, patys pasiruošia gyvuliams pašarus.

Dabartinė sodybos šeimininkė džiaugiasi, kad padedama šeimos išsaugojo senosios sodybos medinius pastatus ir juos sėkmingai rekonstruoja. Pakeitė namo langus ir stogą, sienas apkalė specialiai paruoštais pusrąsčiais. Senąją klėtį ir tvartą apkalė lentelėmis, atnaujino stogus. Be to iškasė kūdrą, pastatė medinę pirtį ir lauko rūsio priestatą. Kad derėtų prie namo, šiuos pastatus taip pat apkalė pusrąsčiais.

„Buvo senas sodas, jį atnaujinome, tačiau sodinome tik tiek naujų vaismedžių ir vaiskrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams, užsiauginame savų daržovių, – pasakojo A. Bačiulienė. – Aplinką puoselėjame su dukrų šeimomis, atvykstančiomis savaitgaliais. Sodyba didelė, todėl nemažą plotą palikome vejai ir dekoratyvinių augalų želdiniams“.

Nuo vieškelio pusės vietoje tvoros sodybą juosia tujų ‘Smaragd’ gyvatvorė. Tarp visžalių koloninių krūmelių palikti tarpai, kad ne taip monotoniškai atrodytų. Įvažiavimą į kiemą puošia karpomų tujų ‘Brabant’ kupstai, o Tunbergo raugerškių juostos dera prie dekoratyvinių želdinių.

Biržų krašte šeimos surinkti lauko rieduliai traukia dėmesį natūraliu grožiu ir puikiai dera augalų kompozicijose prie išsaugotų senųjų girnų. Lauko akmenimis dekoruotas ir senasis šulinys.

Tėviškės sodyboje – visiems laisvė ir džiaugsmas. Vietoje seniau mėgtų daržovių lysvių dabar žaliuoja veja, kur anūkai mėgsta basi pabėgioti, atokiau nuo augalų – žaisti krepšinį ir futbolą. Jaukioje augalų užuovėjoje, dukrų parinktoje vietoje, gera prisėsti prie dailaus stalelio išgerti puodelį mėtų arbatos ir pasidžiaugti palaima, kurią skleidžia jau penkta šeimos karta.

Žaliame fone išryškėja spalvos ir augalų formos

„Tikra tiesa, mūsų sodyboje dominuoja žalia spalva. Žalumoje jaučiamės ramiai, bet pasigestume spalvų, todėl, norėdama jų įlieti nuolat ieškau įdomių augalų, tiek medžių ar krūmų, tiek gėlių, – sakė sodybos kūrėja. – Anksčiausiai pavasarį pražysta svogūninės, paskui jas seka raktažolės, pražysta sodai, po to kaip iš gausybės rago pasipila vasaros grožybės: spalvingos, kvapnios, išraiškingų formų.“

Jau ketvirtus metus Bačiulių sodybą puošia retai Lietuvoje auginamas, itin puošnus raudonžiedis kaštonas ‘Rosea Nana’. Tai lėtai augantis, apie dviejų metrų aukščio, skiepytas medelis su rutuliška laja. Pavasarį itin ryškūs, bronziniai lapai vasarą tampa šviesiai žaliais. Vis tik gražiausias – gegužę, kai pražysta įspūdingo grožio, iki 15 cm ilgio siekiančios žiedų kekės.

Nuo paprastojo kaštono šis skiriasi žemesniu ūgiu, raudonais žiedais ir pavasarį ryškia lapų spalva. Bet ne tik dėl grožio A. Bačiulienė jį pasirinko. Niekam ne naujiena, kad Lietuvoje ir Europoje dėl kaštoninės keršakandės daromos žalos pagelto, pradėjo nykti paprastieji kaštonai. Bet štai raudonžiedžiai jai yra atsparūs.

Sodybos šeimininkė džiaugiasi, kad jautresnį šalčiui gražuolį kaštoną pasodino nuo šaltų vėjų apsaugotoje, saulėtoje vietoje, todėl kasmet apie tris savaites jis džiugina gausiais žiedais. Gerai jaučiasi derlingoje, vidutiniškai drėgnoje dirvoje.

Kai ramiai raibuliuoja vanduo ir trykšta žiedų fontanai...

„Pavasarį, baigiant žydėti vyšnioms, trešnėms, slyvoms, kriaušėms, obelims ir paprastosioms alyvoms, ateina metas – veigelėms, deucijoms ir vėlyvosioms alyvoms – pasakojo sodybos šeimininkė. – Neaukštas, vos metrą siekiantis gražiažiedės veigelės ‘Purpurea’ krūmas paperka rudai raudona lapija ir tamsiai rožinių žiedų girliandomis. Per žiedų gausą lapų nė nematyti. Visai kitokia gražiažiedė veigelė ‘Nana Variegata’ – ji spinduliuoja ramybe, baltai margų lapų fone ryškėja rausvi žiedai. O rugpjūtį, nors ir ne taip gausiai, jos vėl pražysta.“

Pasak A. Bačiulienės, prie tvenkinio žydintis hibridinės deucijos ‘Strawberry Fields’ krūmas birželį primena ryškiai rožinį žiedų fontaną. Žiedai skleidžiasi ne iš karto, palaipsniui, žydi visą mėnesį.

Tvenkinio įrengimu rūpinosi vyras, ji padėjo akmenukus išdėlioti krantuose, dukros pasodino vandens lelijas ir pakrantę apsodino augalais. Sodybos šeimininkė mėgsta pasigrožėti, o jaunimas ir maudytis, ir prižiūrėti, ir lapus įkritusius išgrėbti.

Birželį, kai paprastosios alyvos seniausiai peržydėjusios, kvapniais žiedais apsipila vėlyvoji kanadinė alyva ‘Royalty’. Šis kompaktiškas, apie 2 m galintis išaugti krūmas išsiskiria tamsesne lajos spalva ir vėlyvesniu žydėjimu. Žiedai rausvai violetiniai, sutelkti šluotelės formos žiedynuose.

Vėliau, birželio antroje pusėje, gausiu žydėjimu džiugina europiniai pūkeniai: ‘Young Lady’ – rausvais lengvais žiedų debesėliais ir ‘Royal Purple’ – kiek ryškesniais rožiniais žiedais puriose, plaukuotuose šluotelėse, atsispindinčiose purpurinių lapų fone. Jų krūmai netaisyklingos, rutuliškos formos, gali išaugti iki 2–3 m. Po žydėjimo dar ilgai džiugina purūs žiedų kamuolėliai, krūmus padengiantys rausvu rūku.

Augalai puikiai jaučiasi saulėtoje vietoje, derlingoje, nerūgščioje, laidžioje vandeniui dirvoje. Atsparus ligoms, kenkėjams ir sausroms.

Šeivamedžių purpuras

A. Bačiulienės teigimu, želdynuose, kur dominuoja žalia, itin tinka kontrastinga raudona ir purpurinė – stiprios spalvos. Keletas tokių raudonlapių augalų sodybos pagrindui suteikia papildomos energijos ir gyvybės. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad dekoratyvinių medžių ir krūmų lapų ryškumas priklauso nuo augalo gyvybingumo, augimo sąlygų, amžiaus. Raudonlapiai augalai sodriausios spalvos būna tada, kai auginami atviroje saulėtoje vietoje.

Pasak kolekcininkės, juoduogis šeivamedis ‘Black Beauty Gerda’ – itin dekoratyvus ir didingas krūmas (1–2 m), iš kitų giminaičių išsiskiria tamsiai purpuriniais, violetiškai juodais lapais. Lapai sudaryti iš 5–7 mažesnių lapelių. Žydi gegužę–birželį itin puošniais, rausvos spalvos, žiedynais, vėliau virstančiais juodomis sultingomis uogomis.

Gerų žodžių A. Bačiulienė negaili ir kitam ryškiaspalviam juodauogiam šeivamedžiui ‘Black Lace’. Šis grakštus (apie 2 m aukščio) ir itin puošnus krūmas akį traukia plunksniškais, giliai karpytais, tamsiai purpuriniais lapais. Nuostabūs rožiniai žiedynai birželio pradžioje išryškėja tamsių lapų fone.

Šie gražuoliai šeivamedžiai atsparūs sausrai ir oro taršai, pakantūs genėjimui, želdynuose mėgstami kaip akcentiniai, tinka laisvai formuojamoms gyvatvorėms, dera natūralistiniuose gėlynuose su daugiamečiais žoliniais augalais. Toleruoja dalinį pavėsį, tačiau ryškiausia lapijos spalva būna tik saulės apšviestoje vietoje. Kaip visi šeivamedžiai, šie taip pat skleidžia jiems būdingą kvapą, dėl to atsparūs ligoms ir daugumai kenkėjų, tačiau vasaros pradžioje nuo gausiai besidauginančių amarų tenka purkšti insekticidais.

Geltoni potėpiai

„Labai mėgstu skirpstą ‘Wredei’. Pastaruoju metu dendrologų jis dažniau vadinamas olandinės guobos veisle ‘Wredei’, – apie retą augalą pasakojo Alma. – Šis vidutinio aukščio medis ryškiai geltonos spalvos, siaurai kūgiška laja atrodo lyg iš tolo šviečianti žvakė. Jauni lapai skaisčiai geltoni, vėliau įgauna aukso geltonumo, yra elipsiški, pasukti. Medelis auga lėtokai, tik apie 15–20 cm per metus. Per dešimtmetį gali užaugti iki 2,5–3 m. Geriausiai auga derlingoje, normalaus drėgnumo lengvo ar vidutinio sunkumo priemolio dirvožemyje, nes sausose dirvose nuo stiprios saulės gali apdegti lapai.”

Nuostabusis eglūnas

„Tie, kas mūsų sodyboje matė žydintį šakotąjį eglūną, šios vaizdo tikrai nepamirš, – šypsosi A. Bačiulienė. – Jis puikiai tarpsta užuovėjoje ir dar niekada nėra nušalęs. Daugelis augintojų, deja, neatkreipia dėmesio į šią itin svarbią detalę.“ Melsvai žalios spalvos krūmas labai gražus – jo svyrančias šakas iki pat rugsėjo, o kartais ir dar ilgiau, tankiai nusėja ažūriniai žiedynai iš smulkučių, rausvai alyvinės spalvos žiedų. Tai nereiklus dirvai šviesiamėgis augalas, nebijo sausrų, tačiau skursta sunkaus molio ir kitose nelaidžiose, o taip pat rūgščiose dirvose.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Almos Bačiulienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.