Pleištas tarp biurokratų
Vyriausybės programos 23 punktas skelbia: „Stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirsime konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą.“ Tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbių organizacijų atstovai tikino, kad Lietuvoje nereikėtų apsiriboti vien tik stambiais investiciniais projektais. Mat daugelis ekonomikos ekspertų pabrėžia, kad Lietuvai šiuo metu itin svarbu stiprinti visos verslo aplinkos konkurencingumą, o teisinės aplinkos stabilumas yra esminė sąlyga pritraukiant investicijas ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą. Deja, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje garsiai nuskambėjęs „Teltonikos“ atvejis parodė, kad mūsų šalyje iki verslui, taip pat ir žemės ūkiui, palankių sąlygų – vos ne kaip iki Mėnulio.
„Vyriausybės programoje išdėstytą idėją mes palaikome ir siūlome, kad strateginiams projektams būtų priskiriami ne tik tie, kurių vertė – milijardinė, bet nemaža dalis žemės ūkio, perdirbimo pramonėje įgyvendinamų projektų, ypač jei jie yra finansuojami Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Net jei jų vertė yra 1 mln. Eur ar kiek daugiau“, – ŪP teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas.
Anot jo, ypač svarbūs turėtų būti gyvulininkystės sektoriaus projektai, nes gyvulininkystė Lietuvoje šiuo metu traukiasi, šią sritį vystyti ryžtasi nedaugelis ūkininkaujančiųjų, o jei ir ryžtasi, tai susiduria su didžiule biurokratine valstybės mašina. „Manau, kad, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) numačius, kuris iš ministerijos struktūrinių padalinių galėtų kuruoti kai kuriuos įgyvendinamus investicinius projektus, susidarytų galimybės patiems ministerijos klerkams savo kailiu pajusti kitų ministerijos valdininkų sukurtas biurokratines žabangas. Taip kuriantieji visokius reikalavimus projektams ir kuruojantieji tuos projektus atsidurtų nepatogioje padėtyje. Tik tokiu būdu galbūt pavyktų pradėti suvaldyti biurokratijos apetitus. Tik tuomet, kai dalis biurokratijos pajustų pavojų savo darbo vietoms, bus priversta iš tikrųjų pradėti atstovauti kitai – verslo ar žemdirbių – pusei. O iš esmės – ir savo pačių interesams“, – pastebėjo LŽŪBA prezidentas.
E. Pranausko teigimu, nors valdžioje buvę ir esantys politikai dažnai kalba apie bene svarbiausios šalies žemės ūkio sektoriaus šakos – gyvulininkystės – nuosmukį, tačiau kol kas imtis ryžtingų žingsnių, kad būtų išvengta tolesnio traukimosi, neskuba. „Yra ŽŪM struktūroje Tvarios gamybos departamentas. Manau, kad jo darbuotojai turėtų būti tiesiogiai suinteresuoti, jog žemės ūkio produkcijos gamyba Lietuvoje ne trauktųsi, o augtų“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.
Sugrįžtų „stogų“ laikai
Tačiau ŪP kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nėra linkęs pritarti idėjai, kad net ir itin stambiems bei visai Lietuvai svarbiems investiciniams projektams būtų skiriami prižiūrėtojai iš ministerijų ar kokių nors institucijų. „Jau nusigyvenome iki to, kad reikia valstybės pinigais samdyti žmogų padėti įgyvendinti investicinius projektus, kad šie neužstrigtų biurokratinėse pinklėse. Tai primintų tuos paskutinius sovietmečio bei pirmuosius posovietmečio laikus, kai valstybė, kaip tokia, visa savo apimtimi nefunkcionavo, o verslams buvo siūlomos „stogo“ paslaugos. Normalioje valstybėje neturi būti taip, kad valstybė vienam investiciniam projektui skiria valstybės pinigais apmokamą valdininką, kuris būtų tas „stogas“, kad projektas niekur neužkliūtų. O tuo metu kiti investiciniai projektai, pagal kažkokius parametrus negalintys turėti „stogo“, paliekami „plaukti“ taip, kaip išeina. Tai yra smulkesniojo verslo diskriminavimas, kitaip to nepavadinsi“, – neabejojo R. Juknevičius.
Jo tikinimu, jei ūkininkas pasirašė projektą, bet dėl panašių priežasčių, kaip ir „Teltonika“, negali to projekto įgyvendinti, tai Lietuva atsiduria labai keistoje situacijoje. Tokiu atveju ne tik ūkininkas, bet ir pati valstybė patirs nuostolių dėl savo kaltės, nes gali būti, kad Lietuvai teks grąžinti projekto įgyvendinimui gautas europines lėšas, valstybė taip pat negaus pajamų, kurias galėjo generuoti tame objekte prasidėjusi gamyba. Todėl, LŪS pirmininko nuomone, valstybei turi vienodai rūpėti ir dideli, ir smulkūs investiciniai projektai, ir visai nesvarbu, kokiomis lėšomis jie yra įgyvendinami, nes negalima verslų diskriminuoti.
Anot redakcijos pašnekovo, valstybėje turėtų būti nustatyta ir įgyvendinta tokia tvarka, kad niekam nereikėtų taikyti jokių išimčių, o valstybė suteiktų tokias paslaugas visuomenei, kokios ir priklauso, neskirstydama visuomenės narių pagal kokius nors požymius. Už tai mokesčių mokėtojai valstybei moka pinigus mokesčių pavidalu.
„Garsioji „Teltonikos“ istorija tebuvo pavyzdys, parodantis, kokius nuostolius patiria valstybė, kai dėl savo valdininkų veiklos nesugeba laiku atlikti sutartų darbų. Bet tai – tik ledkalnio viršūnė, padedanti geriau suvokti, kokio dydžio iš tikrųjų yra praradimai valstybėje, kurioje valdininkai veikia prieš pačią valstybę. Labiausiai nuvilia tai, kad jei tokiems dideliems projektams skirsime prižiūrėtoją, tai tik bandysime ledkalnio viršūnę panardinti po vandeniu, bet pats ledkalnis išliks, tik ne taip gerai matomas“, – lygino R. Juknevičius.
Galimas ir kitas kelias
50 fermų, 6 paukštininkystės kompleksus, kitų stambių gamybos įmonių pastatęs verslininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas ŪP teigė, kad jam keista girdėti apie kažkokių asmenų priskyrimą prižiūrėti stambių vietos ir užsienio investicinių projektų įgyvendinimą. „Juk yra ministerijų valdininkai, yra sukurtos įvairios institucijos, kurių pareiga ir dabar yra rūpintis, kad investiciniai projektai būtų įgyvendinti kuo sėkmingiau. Kokių apiekorių ar inkvizitorių dar reikia? Tiesiog visi turi sąžiningai atlikti savo darbą. „Teltonikos“ atvejis tik apnuogino šalyje tvyrančią betvarkę, kurią reikia kuo skubiau sutvarkyti. Nes dabar susidaro įspūdis, kad atsakingi ministerijų darbuotojai, gaudami solidžius atlyginimus, nedaro nieko, kad nebūtų kaišiojami pagaliai į ratus įgyvendinant tiek stambius, tiek ir smulkesnius investicinius projektus“, – pastebėjo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, darbą pradedantys ministerijų vadovai turi suimti į savo rankas procesus, kad ministerijų departamentai, įvairios žinybos bei institucijos elgtųsi valstybiškai ir atsakingai. Nes tokių problemų, kokios kilo „Teltonikai“, kokios kyla ir kitoms verslo įmonėms, net ir tiems patiems fermas statantiems žemdirbiams, net kilti neturėtų. „Ministerijose, žinybose turi dirbti kompetentingi žmonės. Jie turi prisiimti atsakomybę už investicinių projektų įgyvendinimą, kad valstybei būtų nauda, vystytųsi ekonomika. Bet dabar – tik sėdi ausis suglaudę ir kažko laukia. Tad ministerijų, tarp jų – ir ŽŪM, valdininkus reikia labai gerai „prakratyti“ – įvertinti, kokia yra jų kompetencija, patikslinti jų atsakomybės ribas, o jei valdininkų per daug – sumažinti etatų skaičių. Reikia palikti tik kompetentingiausius žmones ir tada nereikės jokių prievaizdų. Premjeras turi duoti pavedimą, o ministrai – peržiūrėti jiems pavaldžias ministerijas, kitas institucijas, ar tikrai reikia tiek ir tokių valdininkų, kokie yra, kokia jų kompetencija ir atsakomybė“, – patarimus žėrė valstybės valdymo bei darbo Seime patirtį turintis J. Jagminas ir tikino, kad ministerijų valdininkai privalo dirbti savo darbą, atlikti savo funkcijas taip, kaip ir priklauso.
Investicijos – žingsniams į priekį
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 10 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.