Kiekvienam ūkiui – po mėšlo prižiūrėtoją!

Gal srutų padovanoti sostinei?

Panašu, kad žemės ūkio sektoriuje bręsta niša naujiems specialistams – mėšlo ir srutų prižiūrėtojams. ŽŪM ir AM nebepasitiki pačiais ūkininkais. Įspraudė juos į tokius rėmus, kad jie nebežino, kada ir kaip reikės ištuštinti srutų rezervuarus, nes iki įteisintos datos to padaryti neleido išskirtinės oro sąlygos, o srutas vežti vėliau, kai jau buvo galima įvažiuoti į laukus, neleido sostinės klerkai. Nors tereikėjo pavėlinti tręšimo terminą ir šio galvasopio greičiausiai būtų išvengta.

Ir juokinga, ir graudu buvo stebėti, kaip mėšlo reikalus kelis kartus aptarinėjo vadinamieji Seimo nariai agrarininkai. Jie ir vienaip, ir kitaip bandė spausti ir prašyti ministerijų atstovus, kad elementariems ūkio reikalams sutvarkyti būtų rasti paprasti ir aiškūs sprendimai, lanksčiai atsižvelgiant į oro sąlygas. Ankstesniais metais srutas ir mėšlą į laukus vežti leisdavo iki gruodžio 1 d. ar dar ilgiau, bet dabar aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsispyrė – tokio leidimo nebus, ir taškas. O žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tik skėsčioja rankomis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė išeitį – supilti srutas į bidonėlius, kurie liko tušti išpardavus karves, ir padovanoti juos ministerijų darbuotojams. Gal pravers sode ar darže? Žinoma, tai ironiškas pasiūlymas, bet ką daryti ūkiams, kuriuose srutų talpos jau pilnos?

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovas stebėjosi, kad tokia paprasta problema niekaip neišsprendžiama jau bene 20 metų. Ir priminė, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) jau buvo įpareigojęs ŽŪM parengti lanksčią tvarką, tačiau niekas dėl tokio įpareigojimo padirbėti nesivargino.

„Taip, remiantis europiniu reglamentu, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, kuris patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu, turi būti nurodyta data, iki kada rudenį galima į laukus vežti mėšlą ir srutas. Bet ji gali būti ne lapkričio 15 d., o, pavyzdžiui, gruodžio 1 d. Dabartiniame apraše ŽŪM yra suteikta teisė pavasarį paankstinti tręšimo datą, bet rudenį jos pavėlinti ministerija negali. Tad reikėtų pakeisti aprašą ir leisti ŽŪM priimti sprendimą, remiantis pagrindiniais kriterijais: ar žemė nėra įšalusi, apsnigta ir įmirkusi“, – siūlė J. Sviderskis.

Atsakomybę numetė savivaldybėms

Lapkričiui artėjant į pabaigą, ŽŪM ir AM, ilgai viena į kitą baksnojusios pirštu, sprendimą nustūmė toliau nuo savęs – tegu dėl to galvas suka savivaldybių administracijos. Ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų organizavimo centrai turi individualiai analizuoti probleminius atvejus konkrečiuose ūkiuose ir, įvertinę faktines aplinkybes, ieškoti efektyviausių sprendimų. Individuliai turi būti vertinamas ir kiekvieno ūkio srutų išpylimo į laukus poreikis.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad sprendimas skleisti srutas laukuose turėtų būti vertinamas kaip paskutinis pasirinkimas. Anot jos, pirmiausia turi būti ieškoma alternatyvių sprendimų – dalytis laisvomis talpomis tarp ūkių (gal mokant kompensacijas), įrengti ar įsigyti papildomas ar laikinas talpas, panaudoti kitos paskirties talpyklas ar pan. Jei nėra alternatyvos, svarbu užtikrinti, kad būtų paskleidžiamas tik toks minimalus srutų kiekis, kuris leistų atlaisvinti vietą srutoms sukaupti iki pavasarinio tręšimo – 4 mėn.

Ministerijos sutarė, kad savivaldybių, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, administracijos turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.

Ministerijų sprendimas – niekinis?

Kai kurių ūkininkų organizacijų nuomone, toks ministerijų sprendimas yra nieko vertas. Telšių rajono ūkininkų sąjunga KRK, AM ir ŽŪM išsiuntė raštą, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad ne Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ yra numatyta, jog pagrindas savivaldybės administracijai skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją yra tuomet, jei nuotekos, srutos, kiti teršalai patenka į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, kai užterštos upės ar kanalo ruožo ilgis yra daugiau nei 1 km, arba užteršto vandens telkinio akvatorijos plotas – daugiau nei 10 ha.

„Tad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė paskelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją, jei joks įvykis neįvyko, todėl abiejų ministerijų sprendimas yra niekinis ir prieštaraujantis teisės aktams“, – pabrėžiama Telšių rajono ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkės Zitos Dargienės pasirašytame rašte.

Kai apie tai ši ūkininkė kalbėjo KRK posėdyje, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis aiškino, kad nereikia laukti ekstremalios situacijos, o ekstremalių situacijų organizavimo centrai esą turi dirbti prevenciškai, kad nebūtų teršiama aplinka ir vandens telkiniai.

Užsispyrė lyg kokie ožiai

Z. Dargienė priminė, kad pagal teisinį reglamentavimą iki 2010-ųjų pabaigos mėšlu tręšti buvo draudžiama nuo gruodžio 1 d., tačiau išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, buvo leidžiama vežti srutas ir dar vėliau. Nuo 2011 m. pagal teisinį reglamentavimą tręšti dirvas draudžiama nuo lapkričio 15 d., tačiau ŽŪM ir AM kone kasmet pratęsdavo šiuos terminus ir iki lapkričio 30, ir iki gruodžio 1, 6, 15 d. O 2017 m., kai buvo panašus kritulių kiekis rudenį, kaip ir šiais metais, buvo priimtas sprendimas leisti laukus tręšti net iki gruodžio 31 d. Šiemet ministrai užsispyrė lyg kokie ožiai ir – nė iš vietos.

Telšiškiai prašo atsižvelgti į besikeičiančius orus ir lanksčiau apibrėžti laikotarpį, kada galima vežti srutas ir mėšlą į laukus. Kitu atveju ūkininkai patenka į aklavietę – kai leidžiama tręšti, neretai būna nepalankios sąlygos, o kai tą daryti palanku, įsigalioja draudimas.

„Šiemet derliaus nuėmimo darbus Telšių rajone ūkininkai baigė lapkričio 22 d.

Dar buvo kuliami grikiai, imami kukurūzai, todėl kilo logiškas klausimas, kaip reikėjo patręšti numatytus laukus mėšlu, jeigu iki lapkričio 15 d. dar buvo nenuimtas derlius? Kam tada reikalingi tręšimo planai?“ – retoriškai klausė TRŪS vadovė.

Šio rajono ūkininkų organizacija prašo nustatyti vėlesnį mėšlo tręšimo terminą – iki lapkričio 30 d., numatant, kad nuo lapkričio 15 iki lapkričio 30 d. būtų galima tręšti mėšlu ne didesne kaip 80 kg/ha azoto norma (skystu mėšlu ir srutomis būtų leidžiama tręšti tik žalienas, o kraikiniu – visus laukus, jį įterpiant).

Problema tik aštrės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 140, 2023 m. gruodžio 12 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.