Kieno pusėje ministerija?

Po to, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), prašiusi išsamaus teisinio Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl daugiamečių pievų atkūrimo, gavo atsakymą, kad žolinė danga, kuri 5 metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva (DGP), negaliu atsikratyti įspūdžio, kad ŽŪM šoka „Picos šokį“ (lietuviškai – „Kepurinę“) viršininkams.

Apie klausimus ir atsakymus

Esą EK atsakymas nepaliko vietos interpretacijoms. Vykdysime, atstatysime, ariamos žemės nebearsime – maždaug taip atrodo uolių nurodymų vykdytojų supratimas. Nors yra gerai žinoma taisyklė – kaip suformuluosi klausimą, taip ir bus atsakyta. Pats Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už B, C ir D direktoratus, Michail Dumitru pažymėjo, kad laiškas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui yra parengtas EK tarnybų ir neįpareigoja pačios EK. Tad kam ŽŪM šovė į galvą jį interpretuoti priešingai?

Nuostabą kelia ir tai, kad ŽŪM teigia prašiusi EK išsamaus teisinio išaiškinimo dėl DGP atkūrimo, nors visiems žinoma elementari tiesa, kad teisinėje valstybėje teisinį išaiškinimą ir vertinimą teikia tik teismas. Tai irgi pažymima EK laiške.

Taigi, ŽŪM desperatiškai skelbiama žinia rodo nenorą būti savo šalies ūkininkų pusėje. Tokios situacijos niekuomet nebuvo ir tai sukelia daugiau negu graudulį.

„Sutinku su EK, kad (jeigu nepateikta būtina apibrėžtis) „sėjomainos“ sąvoka turi būti aiškinama remiantis jos įprasta reikšme bendrinėje kalboje, tuo pačiu metu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji pavartota, ir teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, tikslus.“

Tai – citata iš dar 2014 m. pateiktos Generalinės advokatės Eleanor Sharpston išvados teksto Europos Teisingumo Teismo byloje C-47/13. Šioje citatoje atkreipiu skaitytojų dėmesį į žodį „būtina“. Iš tiesų byla C-47/13 yra susijusi su senokai nebegaliojančių Reglamentų 1782/2003 ir 73/2009 nuostatomis. 2014 m. įvyko reikšmingi Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiai, todėl, manau, vertingiausia šios bylos dalis yra ne konstatuojamoji, bet tiriamoji. Kaip žinia, ŽŪM pateikė klausimus EK dėl DGP atkūrimo ir vasario 2 d. gavo į juos atsakymus. Tačiau esminiai ir svarbiausi du klausimai EK užduoti nebuvo.

BŽŪP nekeliamas tikslas didinti DGP plotus ir jų santykį, o tik juos išlaikyti!

Pirmasis, ypač svarbus klausimas, kurį ŽŪM privalėjo užduoti EK, turėjo būti toks: ar EK sutinka, kad 2014–2018 m. Lietuvoje buvo nepateisinamai nukrypta nuo Reglamente 1307/2013 keliamų tikslų – vyko staigus DGP plotų didėjimas vietoje jų išlaikymo?

Priminsiu, kad, pvz., Reglamento 1307/2013 preambulėje (42) nurodoma: „Daugiamečių žolynų aplinkosauginės naudos, visų pirma anglies dioksido sekvestracijos, tikslais, turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl daugiamečių žolynų išlaikymo.“ Būtent DGP išlaikymas, o ne jų ploto didinimas, ne DGP ir ariamos žemės santykio auginimas ir buvo tikrasis tikslas, keliamas šiame Reglamente, kaip ir naujajame Reglamente 2021/2115.

Dar daugiau, Reglamento 2013/1307 preambulėje (27), 32 (5) straipsnyje, taip pat Reglamento 639/2014 8 straipsnyje numatytas pernelyg išaugusių DGP plotų mažinimo mechanizmas, pritaikius koeficientus!

Lietuvoje 2014–2018 m. viskas vyko kitaip ir kasmet vykstančių dramatiškų pokyčių nebuvo galima nepastebėti. Valstybės duomenų centro duomenimis, 2013 m. DGP plotas siekė 385 tūkst. ha, 2014 m. jis pašoko iki 461 tūkst. ha (padidėjo 19,7 proc.), o 2018 m. – net iki 743 tūkst. ha (padidėjo 93,0 proc.)! Todėl reikia visiškai pritarti premjerės Ingridos Šimonytės žodžiams, kad kažkas visa tai pražiūrėjo ir, be abejo, turi už tai atsakyti. Atsakomybės klausimas turėtų pasiekti ir palaimingai situaciją stebėjusį Briuselį.

Atskira tema – ŽŪM atsakomybė už dvejų metų (nuo Reglamento 2021/2115 patvirtinimo) vilkinimą, nesprendžiant seniai užprogramuotos, iš anksto žinomos ir sunkių pasekmių sukeliančios problemos.

O gal kaip tik dėl minėtų priežasčių klausimas dėl nukrypimo nuo BŽŪP keliamo tikslo DGP atžvilgiu ir nekeliamas?

Sėjomainos sąvoka ir DGP apibrėžimas

Antrasis esminis kausimas turėjo būti: ar EK prisimena anksčiau pacituotus Generalinės advokatės išvados žodžius ir sutinka, kad sėjomainos sąvoką DGP apibrėžime yra būtina? Jei ne, kodėl EK nesiėmė jokių veiksmų šiuos žodžius paneigti? Priminsiu, kad sėjomaina yra tik ariamos žemės valdymo būdas.

Savaime suprantama, kad pripažinusi ar vien tik nepaneigusi byloje C-47/13 išsakyto sėjomainos sąvokos būtinumo, EK sutiko su Generalinės advokatės teiginiu. Elementari gero administravimo praktika reikalauja, kad, konstatavus esminį DGP apibrėžimo trūkumą dar 2014 m., jis turėjo būti pašalintas bent jau 2023 m. Todėl EK privalėjo nurodyti valstybėms narėms 2023–2027 m. nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžti sėjomainos sąvoką, kad būtų užtikrintas visiškas aiškumas ir skaidrumas žoles deklaruojantiems pareiškėjams, išvengta klaidų, dviprasmybių ir nepateisinamo ariamos žemės pavertimo DGP.

Tikrai labai keista, kad tai nebuvo padaryta, nors deklaruojama priešingai. Taip EK 2022 m. spalio 13 d. komunikate „Užtikrinti ES teisės aktų vykdymą, kad Europa būtų naudinga“ nurodoma: „Nors reglamentai veikia tiesiogiai, ne mažiau svarbu juos įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą, o tai dažnai priklauso nuo nacionalinių valdžios institucijų atliekamo darbo. Siekiant įgyvendinti kai kuriuos reglamentus, reikia keisti nacionalinės teisės aktus, o daugelyje tokių dokumentų nacionalinėms agentūroms ar reguliavimo institucijoms nustatomos pareigos, kurios yra labai svarbios, kad teisės aktai būtų įgyvendinti praktiškai. Todėl EK dės daugiau pastangų, kad sistemingiau ir strategiškiau stebėtų, kaip įgyvendinami ir taikomi reglamentai, ir užtikrintų jų vykdymą.“ Išeitų, kad skambios deklaracijos kuriamos sau, o praktikos veikia sau? Žodžiai skiriasi nuo darbų.

Vis tik klausimas dėl sėjomainos apibrėžimo būtinybės naujuoju laikotarpiu turi būti adresuotas ir pačiai ŽŪM, kadangi nacionalinėms valdžios institucijoms BŽŪP 2023–2027 m. reglamentais buvo perduotos sprendimų, įskaitant apibrėžimų formulavimo, teisės ir pareigos, taip pat ir atsakomybė už pasekmes. Ministerijos specialistai privalėjo būti susipažinę su bylos C-47/13 medžiaga, su 2014–2018 m. situacijos pokyčiais, prieštaraujančiais BŽŪP keliamiems tikslams, ir t. t.
Tačiau jokių veiksmų dėl DGP apibrėžimo tikslinimo ŽŪM nesiėmė ir toliau ėjo sena vaga.

Kas sprendžia, ar yra taikoma sėjomaina?

Kadangi paminėti du kertiniai klausimai EK nebuvo užduoti, ŽŪM pateiktiesiems akivaizdžiai pritrūko valios ir kryptingumo. Toliau pateiksiu keletą preliminarių pastabų apie ŽŪM ir EK laiškų turinį (vertimas mašininis).

ŽŪM klausimas: „Jei tame pačiame lauke esanti pieva deklaruojama penkerius metus iš eilės, bet įtraukta į sėjomainą, ar ji turi būti laikoma DGP, ar ji neatitinka DGP statuso?

Šis klausimas turėjo būti tikslesnis. Juo ŽŪM turėjo siekti spręsti ne abstrakčias, bet konkrečias, praeityje kilusias DGP deklaravimo problemas (kadangi Lietuvoje buvo viršijami Reglamente 1307/2013 keliami tikslai). Todėl klausime buvo būtina nurodyti ankstesnio laikotarpio (pvz., aktualiausių 2014–2018 m.) situaciją, t. y. faktus, kai ariamoje žemėje deklaruotos žolės automatiškai, nesuteikiant alternatyvos pareiškėjui, buvo paverstos kitos rūšies žemės ūkio naudmenomis – DGP. Suprantama, tokiu atveju ŽŪM specialistai turėjo peržengti per save ir savo ambicijas.

EK atsakyme pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į teiginį, kad tik žolių kaitymas su kitomis kultūromis laikomas sėjomaina, kuris atsikartoja ir atsakymuose į kitus klausimus.

Būtina pabrėžti, kad Reglamento 1307/2013 44 str. 4 dalies d punkte nurodoma, kad žolės yra laikomos viena iš 4 pasėlių kategorijų ariamoje žemėje. Vadovaujantis EK atsakyme išsakyta logika, sėjomaina turi būti laikomas tik kultūrų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, kaitymas. Tokiu atveju, pagal analogiją su žolėmis, skirtingų kultūrų rotacija tos pačios kategorijos viduje (pvz., miežių, kviečių, žirnių, pupų, kurie priskiriami tai pačiai pasėlių kategorijai, kaitaliojimas) negali būti laikomas sėjomaina. Tai yra visiška nesąmonė. Kodėl kilo toks požiūris, bus bandoma paaiškinti komentare prie antrojo ŽŪM klausimo.

Vis tik EK atsakyme pademonstruotas požiūris į sėjomainą „iš viršaus“, absoliučiai ignoruojant žemės valdytojo, žemdirbio ekonominius sprendimus, pritrenkia. Kur link nuėjo BŽŪP ir jos kabinetinis reguliavimas?

Remiasi ETT sėjomainos išaiškinimu, kuris suformuluotas nedalyvaujant ekspertams agronomams!

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.