Kitoks savomis rankomis sukurtas bei išpuoselėtas Jurgitos ir Almio ūkis

Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos Jauneikiškių viensėdyje prieš penketą metų apsigyveno kaimo privalumų ir romantikos ieškotojai Jurgita Stancikaitė ir Almis Petkevičius. Jurgita prieš pusmetį jau buvo įsigijusi sodybą, nedidelį gyvenamąjį namą ir grafo Zubovo laikus menantį molinį tvartą. Gyvenimas po šimtamečiais kiemo ąžuolais per penketą metų neatpažįstamai pasikeitė.

Išsipildė svajonė gyventi kaime

Sodybos šeimininkė Jurgita pasakojo, kad jai, mieste užaugusiai ir „ant asfalto“ daugelį metų gyvenusiai, kaimas buvo didžioji svajonė – moteris norėjo turėti savo žemės lopinėlį, džiaugtis natūraliu gamtos grožiu, laikyti nors keletą avių, triušių. Jurgitos sumanymai ir svajonės tapo realybe: beveik prieš šešerius metus ji Gruzdžių seniūnijos Jauneikiškių viensėdyje įsigijo sodybą. Patiko didelis senas sodas, visai netoli miškas, geras susisiekimas su Šiauliais. Ūgtelėję Jurgitos vaikai – dukra Ugnė ir sūnus Šarūnas Rokas – mokosi Šiauliuose, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje. Jurgita dirba Šiauliuose, Jaunųjų gamtininkų centre vadovauja būreliui „Gyvūnijos pasaulyje“.

Bendrą gyvenimą Jauneikiškių viensėdyje Jurgita kuria su partneriu A. Petkevičiumi. „Mes vienas kitą atradome upėje, – apie neįprastą pažinties vietą linksmai pasakojo Jurgita. – Buvo surengtas baidarių žygis. Abu plaukėme. Tame žygyje ir susipažinome.“ Jau renovuotas ir apšiltintas senasis namas. Almis yra puikus meistras, sugeba atlikti visus statybos darbus, jei reikia, sukuria šviestuvą, padaro ir baldų. Jurgita ėmėsi ūkio darbų ir studijų. Šiaulių universitete ji gilinasi į pedagogikos mokslus.

Blondinė – pirmoji melžiama avis

Netoli namų esančioje ganykloje ganosi nemaža ostfryzų veislės avių banda: septynios melžiamos, keliolika jauniklių, atskirai pririšti du avinai, sode po obelimis įsitaisė būrelis ėriukų, netoli tupinėja žąsys. Turime 27 avis, norėtume ir daugiau laikyti, bet tam reikia turėti didesnių ganyklų, kalbėjo jaunoji ūkininkė Jurgita. Prieš trejus metus ji nusipirko pirmąją melžiamą avį, kurią dėl baltos vilnos pavadino Blondine. Ta avis buvo rami, eksperimentinė, Jurgita be streso išmoko melžti. Tada sveiko, riebaus pieno užteko tik ūkio šeimininkės vaikams. Pernai jau laikė keturias melžiamas avis, pieno buvo žymiai daugiau, pakako ir savo šeimai, ir draugams paragauti. Jurgita išmoko daryti net kelių rūšių – varškės, rūgštinius, fermentinius – sūrius, pasisekė pagaminti ir gardaus jogurto. Kokybiška ir sveika produkcija ji pavaišina visus į sodybą atvykusius svečius ir bičiulius. Visi kaip susitarę giria gardžius Jurgitos padarytus sūrius, jokio lanolino kvapo. Bene pats skaniausias brandintas fermentinis sūris, susuktas į vynuogių lapus.

Šiais metais jau melžia septynias avis. Viena avis per dieną duoda po 2,5 litro pieno, kuris yra dvigubai riebesnis už karvės pieną. Avims melžti įsigijo melžimo aparatą, ir dabar darbas spartesnis. Ganykloje Jurgita parodė, kaip rankomis yra melžiama avis. Jas kerpa du kartus per metus. Kol kas vilnos niekas neperka, jokio poreikio, todėl ja apšiltino tvartą.

Natūralus ir sveikas maistas – šeimos stalui

Sodyboje karštą dieną visi – ir vaikai, ir paukščiai, ir atvykę svečiai – atgaivą suranda po trečią šimtmetį skaičiuojančiais plačiašakiais kiemo ąžuolais. Žąsys ir keletas ėriukų įsitaisė sode po senomis obelimis. Stropioji kalakutė, kuri lizde išperėjo ančiukų ir žąsiukų, labai saugo jau nemažus jauniklius, eina aplink juos išskėtusi sparnus. Nedidelė ponių veislės kumelaitė Karlita – tikra gražuolė. Ugnė veda parodyti savo numylėtinių triušiukų. Tvarte gydomas povas. Bene pats didžiausias mėsinių ir dedeklių vištų pulkas, jų gal koks šimtas. Dar namuose yra gyvūnėlių, turime žaltį, agamą, keletą graužikų, sako Jurgita.

Natūriniam Jurgitos ir Almio ūkiui netrūksta nei spalvų, nei garsų. Almis linksmai sako: darbams dirbti turime nedidelį traktorių, du kastuvus ir grėblį, kol kas užtenka. Jis sodyboje pasodino devynis apynius. Draugams pavaišinti jau pabandė padaryti firminio alaus. Jurgita tuoj paaiškina: sodyboje nebus jokių trinkelių, jokio asfalto, viskas natūralu, paprasta. Aplinkai papuošti pasodino 800 medelių – pušelių, eglaičių, dar įveisė naują sodą.

Savo sodyboje Jurgita ir Almis šį pavasarį įrengė stovyklavietę, trumpam poilsiui kemperiais atvyksta svečių iš Vokietijos, Olandijos, jau pabuvojo nemažai latvių, estų. Užsieniečiai patenkinti, kad gali keletą dienų pabūti gamtos prieglobstyje, šeimininkai svečius pavaišina gardžiu savo ūkio maistu. Be to, Jurgita rengia edukacinius užsiėmimus, pasakoja apie gamtos įvairovę, skatina saugoti viską, kas yra natūralu ir tikra.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė