Klausimas dėl naktinių taikiklių medžioklėje – atidedamas

Iki projektui pateiktų pasiūlymų, tarp kurių ir Ingridos Šimonytės pasiūlymas, svarstymo šiandien Seimo komitete neprieita.

Susitelkta ties siūlymu atidėti projekto svarstymą remiantis Seimo kanceliarijos teisininkų pastaba, kad yra reikalingi lydintieji teisės aktai. Pasak pirmadienį pateiktos Teisės departamento išvados, atsižvelgiant į teisėkūros principus ir tai, kad draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami projektu keičiamame įstatyme, o ne Medžioklės taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiamas Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo atitinkamos dalys.

Naktinio matymo prietaisų medžioklėje ribotam naudojimui pritariantys AAK nariai, tarp jų ir pats šios iniciatyvos autorius Justinas Urbanavičius, svarstė, kad reikalingus lydinčiuosius teisės aktus būtų spėta parengti bei priimti vėliau, iki įstatymo įsigaliojimo.

Žodžio paprašiusi premjerė I. Šimonytė savo ruožtu atkreipė dėmesį į esminę aplinkybę – kad šiuo projektu iš esmės keičiamas pirminis Medžioklės įstatymo pataisos projektas, kurį buvo pateikęs Linas Jonauskas. Pirminiam projektui būtų nereikėję lydinčiųjų teisės aktų.

Tuo, kad pirminis pasiūlymas apverstas aukštyn kojom, pataisos iniciatoriams AAK ne kartą buvo prieštarauta tiek anksčiau, tiek ir dabar.

Taigi šiandienos balsavimo rezultatai AAK nulėmė, kad Medžioklės įstatymo pataisos, kuria siūloma leisti medžioklėje ribotai naudoti naktinio matymo taikiklius, svarstymas yra stabdomas iki to laiko, kol bus parengti lydimieji projektai.

Yra pasisakęs ir krašto apsaugos ministras

Medžioklės įstatymo pataisą kiek anksčiau šiandien BNS komentavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kariams reikia naktinio matymo taikiklių, kad gintų kraštą, medžiotojams – kad medžiotų. Tą noriu pabrėžti“, – BNS sakė Arvydas Anušauskas, komentuodamas Medžioklės įstatymo pataisų argumentus, jog medžiotojai, įsigiję naktinių taikiklių, galės prisidėti prie krašto apginamumo.

Ministras akcentavo, kad už krašto gynybą yra atsakinga kariuomenė, ir tam nepakanka turėti ginklo bei optikos, būtina užsitikrinti ir šaudmenų tiekimą.

„Karo metu esmė yra ne tai, kad turi ginklą, o tai, kaip tu aprūpintas esi. Ginklai yra skirtingų sistemų, jeigu tu nesi aprūpinamas, tiesiog tuomet tai gražus žaislas, kuris, deja, tik labai trumpą laiką kam nors pasitarnautų. Karinėse struktūrose viskas kitaip“, – tvirtino jis.

A. Anušauskas priminė patarlę, kad vienas lauke – ne karys.

„Suprantu medžiotojų interesą, tačiau mojuoti krašto apsaugos vėliava čia ne visai ta vieta“, – teigė jis.

Pasak ministro, dalis medžiotojų yra Šaulių sąjungos nariai, jie gali įsigyti ir jau yra įsigiję naktinių taikiklių, tik šiuo metu jų negali naudoti medžioklėje.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė taip pat pabrėžė, kad įstatymas civiliams asmenims jau leidžia įsigyti naktinių taikiklių, tik jie draudžiami medžioklėje.

„Pernai gegužės mėnesį priėmėme Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kur būtent naktiniai taikikliai buvo perkelti iš A kategorijos į C kategoriją, kas leidžia juos naudoti civilinėje apyvartoje“, – BNS sakė parlamentarė.

Anot jos, šių priedėlių priskyrimas A kategorijai ir buvo savotiškas saugiklis, kad aplinkos ministras vienašališkai nepakeis savo įsakymo ir neleis naktinių taikiklių naudoti medžioklėje.

„Man atrodo, jeigu kalbame apie krašto gynybą, medžiotojai tiesiog turėtų stoti į šaulius, ten gauti konkrečią savo rolę gynyboje, o medžioklei naktiniai taikikliai neturėtų būti naudojami, nes vis dėlto turime atskirti gamtą nuo krašto gynybos“, – tvirtino A. Gedvilienė.

Pernai gegužę Seimas pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir naktinius taikiklius išbraukė iš A kategorijos ginklų, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Tuomet ši pataisa motyvuota pasirengimu ginti kraštą, netikėtai užpuolus priešui.

Dabar Seimas svarsto naktinius taikiklius įteisinti ir medžioklėje. Ši pataisa taip pat argumentuojama pasirengimu ginti valstybę. Vienas siūlymo iniciatorių konservatorius Arvydas Pocius teigė, kad šiuos taikiklius įsigiję medžiotojai esant reikalui galėtų prisidėti prie šalies gynybos užtikrinimo, taip pat padėtų suvaldyti afrikinį kiaulių marą.

ŪP portalo, BNS informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

AAK posėdyje nebuvo užsiminta apie visuomenės grupių iniciatyvas. Aktyvi ne tik naktinių taikiklių priešininkų, bet ir medžiotojų bendruomene. Nors svarstymas atidedamas (geriausiu atveju iki rudens), problema išlieka aktuali. Dalijamės medžiotojų organizacijų pastarųjų dienų iniciatyvomis.

Medžiotojų iniciatyva: LMS „Gamta“

Į Seimo ir AAAK narius kreipėsi Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS. Septynių tūkstančių organizacijos narių vardu jis ragino nesivadovauti populistinėmis ambicijomis bei nurodė priežastis, kodėl reikėtų medžioklėje įteisinti naktinius taikiklius.

Štai LMS prezidento įvardytos priežastys:

• technologijos nenumaldomai žengia į priekį ir mes privalome jas naudoti teisingai, juk nevažinėjame į darbą arklių traukiamais vežimais ar nekalbame laidiniais telefonais;
• akivaizdūs teigiami tarptautiniai naktinių taikiklių naudojimo pavyzdžiai;
• pakitęs medžiotojų medžiojimo kultūros lygis, ką įrodo nuolat didėjantis kanopinių žvėrių ir plėšrūnų skaičius Lietuvoje;
• nuolat didėja žvėrių daroma žala žemės ir miškų savininkams, o valstybė permetė žalos atlyginimo funkcijas medžiotojams, kartu sunkindama populiacijų reguliavimo galimybes;
• mažinama medžiojamųjų gyvūnų sužeidimo ir kančių galimybė;
• Aplinkos apsaugos departamentas turi modernių kontrolės priemonių, termovizorių ir dronų, galinčių užtikrinti kontrolės funkcijas visą parą;
• ruošiamas elektroninis medžioklės lapas, užtikrinantis medžiotojo buvimo vietos ir medžioklės rezultatų kontrolę;
• asmenys, eskaluojantys naktinių taikiklių draudimą, akivaizdžiai skaldo Lietuvos visuomenę, pateikia tiesos neatitinkančią informaciją, taip pat menkina valstybės autoritetą tarp kitų ES valstybių;
• karas Ukrainoje parodė, kad naktiniai taikikliai yra patys reikalingiausi snaiperių veiksmuose. Taigi, menkindami medžiotojų galimybę ginti Lietuvos valstybę, mes sistemingai mažiname jos galimybę gintis galimo karo akivaizdoje.

Pasak R. Ribačiausko, visuomenei nebuvo pateikta teisinga informacija apie naktinių taikiklių naudojimo privalumus atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir pačių gyventojų saugumą, o medžiotojų bendruomenėje, deja, pasitaiko tam tikrų medžioklės taisyklių pažeidėjų. „Bet tai nėra sistema, o pavieniai įvykiai, su kuriais kovoti stengiasi pati medžiotojų bendruomenė“, – patikino jis taip pat atkreipdamas dėmesį, kad šalies keliuose automobiliai kasmet mirtinai sužaloja ar ilgoms kančioms pasmerkia tūkstančius gyvūnų, tačiau dėl to nė vienas Seimo narys ar „žaliasis“ nepradėjo važinėti dviračiu ir neagituoja uždrausti transporto priemonių.

„Parodykite pasitikėjimą medžiotojais ir leiskite mūsų bendruomenei tobulėti bei atlikti mums patikėtas funkcijas sukeliant laisvėje gyvenantiems gyvūnams kuo mažiau kančių ir streso, kas yra numatyta ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“, –  LMS „Gamta“ prezidentas kreipėsi į Seimo narius.

Medžiotojų iniciatyva: LMŽD – mitų griovėjai

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) šiandien taip pat buvo pasiruošusi išsakyti savo poziciją AAK. Tik pasisakyti neturėjo progos.

LŽMD ėmėsi iniciatyvos ir per socialinius tinklus griauna mitus dėl naktinių matymo taikiklių naudojimo medžioklėje.

1 MITAS. Medžiotojai šaudys viską, ką norės, nes kontrolė neįmanoma.

TIESA. Perdavus rūpestį gyvūnais į medžiotojų rankas, medžiojamųjų gyvūnų populiacijos išaugo kartais. Elnių turime beveik 70 tūkst., kai prieš dešimtmetį tebuvo 30 tūkst., briedžių buvo 9 300, dabar – 20 tūkst., stirnų būdavo suskaičiuojama 115 tūkst., o dabar yra 170 tūkst.

Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė. Jų veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, o už kiekvieną „paslydimą“ gresia didelės finansinės sankcijos, automobilių ir kitos įrangos konfiskavimas bei teisės medžioti atėmimas.

Norint tapti medžiotoju reikia stažuotis medžiotojų kolektyve, baigti specialius kursus, apmokymus, įgyti specifinių žinių. Vėliau kartą per trejus metus tikrinti savo kvalifikaciją (laikyti saugos egzaminą), kartą per penkerius metus – sveikatą ir kt.

Kiekviena medžioklė yra detaliai dokumentuojama, už jos tinkamą vykdymą paskiriamas atsakingas vadovas, apskaitomi visi sumedžioti žvėrys, teikiamos ataskaitos valstybės institucijoms. Visi sumedžioti žvėrys Lietuvoje yra apskaityti, fiksuoti, aprašyti ir bet koks savivaliavimas ar įstatymų pažeidimas medžioklėje – retos išimtys, dėl kurių kenčia medžiotojų bendruomenė, o kai kas tuo naudojasi.

Būtent medžiotojai yra pagrindiniai pagalbininkai aplinkosaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Mūsų pranešimų apie fiksuotas neteisėtas veikas nusižengiant prieš gamtą yra bene daugiausia, nes patys esame labiausiai suinteresuoti optimalia žvėrių gausa ir darna gamtoje. Daugelis medžiotojų netoleruoja ir kitų aplinkosauginių nusižengimų: praneša ir padeda išaiškinti neteisėtos žvejybos, nelegalių miško kirtimų ar nukirstos medienos vagysčių atvejus. Tai neturėtų kelti nuostabos, nes būtent medžiotojai, praleisdami daug laiko medžioklės plotuose, susiduria su įvairiomis neteisėtomis veikomis bei yra gamtos akys ir ausys.

Naktiniais taikikliais, kaip ir prožektoriais, bus galima medžioti tik šernus ir ligas platinančius smulkiuosius plėšrūnus. Kuo skiriasi medžioklės prožektoriais ir naktiniais taikikliais kontrolė? Niekuo.

Naktiniais taikikliais iššaudys elnius, matyt, Lietuvoje negyvenančius baltauodegius, kurių nuotraukas naudoti taip mėgsta Linas Jonauskas. Jei medžiotojais taip nepasitikima, situaciją išspręstų vienintelis sakinys LR medžioklės taisyklėse: turint su savimi naktinį taikiklį galima sumedžioti tik šerną ar smulkųjį plėšrūną. Tokiu atveju, pvz., sumedžiojus iš Suomijos ar JAV atklydusį baltauodegį elnią ir turint su savimi naktinį taikiklį, sankcijos būtų neišvengiamos.

2 MITAS. Miške nebeliks žvėrių.

TIESA. Kasmet mokėdami plotų nuomos mokestį, medžiotojai yra labiausiai suinteresuoti žvėrių gausa juose. Mūsų skaičiavimais, vieno medžiotojų būrelio metinės investicijos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, kurių didžioji dalis tenka pašariniams laukeliams, druskos laižykloms įrengti, šėrimui, priežiūrai, medžioklės plotų kontrolei ir tvarkymui. Būtent tvarkinga medžioklė yra naudinga valstybei – tą parodo didėjantys žvėrių skaičiai visoje Lietuvoje.

Su naktinio matymo taikikliais būtų leidžiama medžioti tik šernus ir smulkiuosius plėšrūnus, o tai reiškia, kad turėtume daugiau smulkiosios faunos (stirnų, kiškių, paukščių), tvaresnę ekosistemą. Jokių kitų žvėrių, pvz., elnių ar briedžių, stirnų, danielių ar kiškių, medžioklė su tokiais taikikliais nebus leidžiama.

3 MITAS. Tai tik verslo atstovų interesas.

TIESA: Naktinio matymo taikiklius gamina daugybė įmonių, o medžioklėje jie teisėtai naudojami visose Europos Sąjungos šalyse, kuriose aptiktas afrikinis kiaulių maras (AKM), išskyrus Lietuvą, kuri yra paskutinė jų neįteisinusi, net įvertinus tai, kad turime didžiausią sieną su Rusija ir Baltarusija.

Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvą ginklu ginti yra pasirengę net 9 iš 10 medžiotojų, o tai reiškia, kad mūsų šalies apginamumas gali būti pakeltas į visai kitą lygį. Taigi, tokių nepigių prietaisų įteisinimas būtų paskata jų įsigyti kuo didesnei mūsų bendruomenės daliai ne tik kovojant su AKM, bet ir dėl pareigos savo tėvynei – prireikus ją ginti ginklu.

Minėtą įrangą Lietuvoje gali gaminti ir kelios vietos bendrovės, o tai reiškia naujas, gerai apmokamas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Įvertinus šių bendrovių medžioklei skirtų skaitmeninių naktinio matymo prietaisų rinką, Lietuvos rinka nesudarytų nei kelių procentų.

4 MITAS. Su AKM galima susitvarkyti ir be naktinių matymo taikiklių.

TIESA: Ne, negalime, nes to neįmanoma padaryti efektyviai, nors tai daryti mus įpareigoja Europos Komisija. Lietuva jau devynerius metus kovoja su AKM, tačiau taikomos priemonės neduoda reikiamo rezultato.

Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, protingas ir labai atsargus. Sužeistas yra labai pavojingas, o puldamas medžiotoją ar žmogų gali jį stipriai sužaloti, iltimis pažeisdamas medžiotojo kojų kraujagysles. Šernus medžioti būtina labai protingai ir saugiai, tačiau tai padaryti tamsiuoju paros metu be tinkamos įrangos nėra lengva.

Deja, Lietuvoje dominuoja prastesnės matomumo sąlygos, o medžiotojai medžioja viso labo po keletą valandų, tad šernų sumedžiojimo tikimybė nėra didelė. Spalį–gruodį dienos ilgumas trunka vos 7,5–8 val., temsta 16 val., taigi, dirbančiam žmogui užtikrinti gausos reguliavimą tampa sudėtingu uždaviniu, kitaip tariant, dirbantys medžiotojai turi anksčiau išeiti iš darbų.

Įteisinus naktinio matymo taikiklius medžioklė būtų ilgesnė ir efektyvesnė, o visi miško žvėrys nebūtų bauginami prožektoriais, ilgėtų profesionalaus nusitaikymo laikas, mažėtų rizika būti užpultam sužeisto žvėries.

LMŽD informacija