Klausimas dėl proveržio – suktas: vieno atsakymo nėra

„Pamirštas“ jubiliejus

Tradicinė LŽŪBA konferencija surengta po „kovidinės“ pertraukos. Trijų dienų renginys asociacijos nariams – tarsi naujausios aktualios informacijos banga. Nuolatinių pokyčių laikais koncentruotos ekspertų įžvalgos yra vertybė. Ketvirtadienio popietę įvykusi diskusija – konferencijos programos „vinis“. Pradėdamas ją LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas auditorijai pateikė klausimą – kuo ypatingi 2022-ieji? Atsakymo versijų nepasiūlė net svečiai iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). „Sukako lygiai 60 metų, kai buvo suformuota bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)“, – priminė E. Pranauskas. Po tokio priminimo salėje buvo galima pajusti nejaukią tylą. Kodėl naujasis strateginis planas nebuvo rengiamas ir tvirtinamas su šūkiu: BŽŪP – 60 metų?

„Gal ši šventė neminima, nes nelabai dera su dabartiniais tikslais“, – retoriškai klausė LŽŪBA prezidentas. Ištakose Bendrijos šalių steigėjų buvo sutarta, kad BŽŪP kertiniai akmenys yra gamybos našumo didinimas ir rinkų stabilizavimas, maistas įperkamomis kainomis ir gero ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimas.

Banko akimis: gamybą reikėtų didinti

„Dabartinė padėtis netenkina“, – svarstė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pagal žemės ūkio produkciją hektarui ES esame treti nuo galo, o pagal hektarui tenkančią bendrąją pridėtinę vertę – kiek aukščiau – penkti nuo galo (iki Nyderlandų lygio mums – kaip iki kosmoso). Tai lemia poslinkis į augalininkystę, kai gamybos struktūroje vyrauja grūdai ir rapsai.

Tačiau ekonomistas, taip pat ir ne vienas kitas diskusijos dalyvis, atkreipė dėmesį į globalias tendencijas. Šį lapkritį pasaulio gyventojų skaičius perkopė 8 mlrd. ribą. Žemės ūkio ir maisto produkcijos paklausa bei žemės vertė tik augs, o klimato kaitos pokyčiai globalios rinkos požiūriu mums gali būti parankūs. T. Povilauskas teigė manąs, kad trūkumus galėtume paversti privalumais, nebijoti rizikuoti. Dar yra erdvės ūkių konsolidacijai, stambėjimui. Banko ekonomistas linkęs manyti, jog ir BŽŪP neturėtų pamiršti įsibėgėjančių ūkių...

Atsakydamas į ekonomisto įžvalgas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pastebėjo, kad plėtrą turime derinti su įsibėgėjimu, tai ne mažesnė vertybė negu ekonominis stabilumas.

Daug burtažodžių, mažai gylio

Burtažodžius apie žaliąjį kursą, tvarumą, ekologiją, inovacijas ir skaitmenizavimą girdime kasdien, bet komunikacija praslysta kaip vandens čiuožikas ežero paviršiumi. „Kitaip yra pažvelgus giliau“, – mąstyti kvietė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. Iš savo atstovaujamos srities pozicijų ji kėlė labai svarbius klausimus: ar priimant sprendimus reikalingas žemės ūkio išmanymas, ar kiekvienam ūkiui prieinamos inovacijos, ar svarbi yra valstybės tarnautojų kompetencija ir aktyvumas ginant Lietuvos interesus, ar turime viešąją komunikaciją, kuri atsvertų prieš žemės ūkį nukreiptą propagandą?

Atsakymai numanomi, nelinksmi. Žemės ūkio išmanymas priimant sprendimus – Europos lygio problema. Efektas jau matomas – spalio pabaigoje Vokietijos pramonė jau paskelbė gamybą iškelianti į kitus regionus, visai neseniai pasklido žinia, kad Prancūzijos įmonės atviliojamos į Ameriką. „Europa baigia prisidirbti su ribojimais“, – pastebėjo Z. Varanavičienė.

Atsakydamas į jos pastabas žemės ūkio ministras K. Navickas pasidalijo nuomone dėl augalų apsaugos reglamento projekto – esą daug šalių narių su esama redakcija nesutinka, nesąžiningi tikslai keliami ypač šiaurinių šalių atžvilgiu. O Europos lygiu sprendimas turėtų būti priimtas gruodžio 12-ąją.

Kilo abejonių ir dėl valstybės tarnautojų kompetencijos. EBPO prieš metus paskelbė studiją, kurioje buvo vertinami institucijų gebėjimai priimti sprendimus remiantis duomenimis. Išvada apie mūsų ŽŪM: trūksta žmogiškųjų resursų ir gebėjimų, o svarbiausia – politinio užsakymo...

Suinteresuoti, kad žemės ūkio išliktų daugiau

„Mes suinteresuoti, kad žemės ūkio išliktų daugiau“, – tai bene pirmieji aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiai, kuriais jis kreipėsi į auditoriją. O po šios frazės buvo pasakyta „bet“, nes žemės ūkyje vis dar dirba per daug žmonių, trūksta konsolidacijos ir pan. Ministras linkėjo ūkiams profesionalėti ir stiprėti. Žadėjo mažinti perteklinius ribojimus dėl sanitarinių apsaugos zonų. Kartu pastebėjo, kad iššūkis mažinti poveikį aplinkai yra didelis, nors ir nesame didieji pesticidų naudotojai.

Paklausus, kaip aplinkosauga susitars su gyvulininkyste, buvo patikinta, kad kaip tik tam, jog būtų erdvės gyvulininkystės plėtrai, atnaujinant klimato srities veiksmų planą buvo įtrauktos priemonės, susijusios su CO₂ absorbavimu. Mat, žemės ūkis yra ta sritis, kuri ne tik skleidžia prie klimato kaitos prisidedančias dujas, bet ir jas absorbuoja. Anot S. Gentvilo, į Valstybinę miškų tarnybą prisiviliojus gerą specialistą – Saulių Cironką, turėtų tapti objektyvesnės ir ataskaitos dėl šiltnamio emisijas sukeliančias dujas, nes daug ką lemia skaičiavimo metodika.

Įžvalgomis dalijosi mokslininkai

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

Autorės nuotraukos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje, „Ūkininko patarėjas” Nr. 137, 2022 m. gruodžio 3 d.

Kaip užsisakyti el. leidinio versiją.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.