Klimato požiūriu pažangi agronominė praktika Švedijoje

Pirmauja tiksliosios žemdirbystės srityje

Tikriausiai kiekvienam keliavusiam po Švediją į akis krito eismo kultūra. Švedijos keliai projektuojami atsižvelgiant į saugą, juose yra tokių elementų, kaip vidurio atitvarai, greičio mažinimo kalneliai ir t. t., kad būtų sumažinta avarijų rizika ir sumažintas jų sunkumas. Jei mes piktinamės greičio matuokliais, tai Švedijoje jų tiek, kiek akmenų laukuose. Grįžus namo, pasirodė, kad pas mus jų labai mažai. Paklausiau ūkininkų, ar netrikdo tokie ribojimai? Gerai, kad paklausiau tinkama intonacija, nes kitaip jie būtų nesupratę, nes, jų nuomone, greičio valdymas yra labai svarbus Švedijos kelių eismo saugos srityje. Greičio apribojimai nustatomi atsižvelgiant į kelio tipą, aplinką ir eismo sąlygas, kad būtų užtikrintas saugus visų eismo dalyvių važiavimas. Suprantama, greičio matuokliai kartu ir „pikti“. Vienas ūkininkas pasakojo, kad užsižiūrėjo į rapsus ir viršijo greitį 7 km/h, netrukus atėjo 160 Eur bauda, bet niekas tuo nesipiktina. Bandžiau įsivaizduoti, kaip jaučiasi mūsų spirgantys vairuotojai, kai tenka 10 km važiuoti paskui traktorių, nes kelio viduryje – atitvaras, arba sekti paskui pradedantį vairuotoją, kuris su įprastu automobiliu, paženklintu specialiu ženklu, gali dalyvauti eisme, bet negali viršyti 30 km/h greičio ir jis jo neviršija, o plento viduryje – atitvaras.

Tačiau tikslas buvo ne kelių analizė, o susitikimai su ūkininkais ir diskusijos apie augalų būklę bei galimybę padidinti augalininkystės verslo rentabilumą. Klimato požiūriu pažangi agronominė praktika konkretiems pasėliams padeda ūkininkams gerai prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų stresų augalams ir (arba) sumažinti augalų produktyvumo nuostolius. Ši praktika tampa vis svarbesnė, siekiant sušvelninti neigiamą ekstremalių temperatūrų poveikį. Šis pavasaris vėluoja beveik dviem savaitėmis, o, žinia, gamtoje stebuklų nebūna, vadinasi, ateis šilumos banga, tačiau ar ji bus draugiška, ar sukels augalams stresą?

Švedijos žemės ūkis garsėja inovacijomis ir tvarumu, dažnai naudoja vidutinio intensyvumo technologijas, kad padidintų produktyvumą ir kuo labiau sumažintų poveikį aplinkai. Švedija pirmauja tiksliosios žemdirbystės srityje, naudodama tokias technologijas, kaip GPS, jutikliai ir dronai, kad optimizuotų sąnaudas, pavyzdžiui, vandenį, trąšas ir pesticidus. Tai leidžia ūkininkams naudoti šiuos išteklius tik ten, kur jų reikia, ir tik tada, kai jų reikia, ir taip sumažinti atliekų kiekį ir aplinkos taršą. Daug dėmesio skiriama augalininkystės technologijų biologizavimui. Kiek nustebino Švedijos ūkininkai, nes jie, esant galimybei, dažniau renkasi biologines priemones kenkėjams ir ligoms kontroliuoti. Biologinis metodas sumažina neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, kartu skatina ekologinę pusiausvyrą.

Švedijos žemės ūkyje akcentuojama efektyvaus energijos vartojimo praktika, kad būtų sumažintas anglies dioksido pėdsakas. Tai apima atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjas, saulė ir bioenergija, naudojimą ūkiams ir perdirbimo įrenginiams maitinti. Be to, stengiamasi optimizuoti mašinas ir įrangą, kad ūkininkaujant būtų sunaudojama kuo mažiau energijos.

Buvo netikėta, kad kai kuriuose Švedijos regionuose sausringais laikotarpiais jaučiamas vandens trūkumas. Dėl to ūkininkai investuoja į drėkinimo sistemas. Išmaniosios drėkinimo sistemos stebi dirvožemio drėgmės lygį ir orų prognozes, kad tinkamu laiku būtų tiekiamas reikiamas vandens kiekis. Taip ne tik taupomas vanduo, bet ir didinamas augalų derlingumas bei gerinama jo kokybė. Ūkininkas sakė, kad jam laistymo sistema atsipirko per metus. Galima pagalvoti, kad laisto tik daržoves ir bulves. Ne, laisto ir kviečius bei rapsus. Iš laistomų plotų prikulia 11–12 t/ha kviečių, o štai iš nelaistomų – 5–7 t/ha. Tręšiant 1 ha naudojama 20 kg azoto, įskaitant ir mėšlą. Dirvožemiai fosforingi ir kalingi, dėl to šiomis trąšomis tręšia ne kasmet. Jei dirvoje yra daugiau augalams neprieinamo kalio ir fosforo, naudoja mikrobiologinius produktus, kad mikroorganizmai šiuos elementus atpalaiduotų.

Yra ir problemų

Švedijos ūkininkai nemažai dėmesio skiria pasėlių įvairinimui, kad augalai būtų atsparesni klimato kaitai ir rinkos svyravimams. Jie augina įvairius vietos sąlygoms pritaikytus augalus. Ši įvairinimo strategija padeda išlaikyti dirvožemio sveikatą, mažina kenkėjų daromą žalą ir užtikrina ekonominį stabilumą. Ūkininkai sako, kad neišvengia ir atsėliavimo. Vienas ūkininkas sakė, kad 7 metus tame pačiame lauke teko auginti kviečius, nes jų derlingumas nemažėjo, o nuo rapsų jau norėjosi pailsėti.

Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad jie neturi problemų, bet taip nėra. Kodėl taip pirmiausia pagalvoji? Nes aplink matai tolygius pasėlius, nėra sumintų tuščių galulaukių, nematyti nesudygusių plotų. Išmirkusių pasėlių plotų yra pas ūkininkus, kurių žemėje prieš kelis tūkstančius metų buvo ežerai, tad natūralu, kad jie tai žino ir atitinkamai įvertina rizikas. Nepaisant to, kad dirvožemiai biologiškai aktyvūs, augintojai susiduria su augalų šaknų puvinių problemomis. Suprantama, puvinių daug mažiau nei pas mus, problema daugiau susijusi su šalta dirva. Puviniai pažeidžia pirmines šaknis, o antrinės, dirvai sušilus, formuojasi paviršiuje, todėl, prasidėjus sausroms, augalai lieka be maisto, o dėl laistymo puviniai išplinta ir antrinėse šaknyse. Tačiau ūkininkai šią problemą sprendžia lengviau, nes jie labai rūpinasi dirvožemio biologiniu aktyvumu. Tręšimas mėšlu yra tradicinis daugelio Švedijos ūkininkų taikomas metodas, kuriuo dirvožemis praturtinamas pagrindinėmis maistinėmis ir organinėmis medžiagomis bei naudingais mikroorganizmais. Mūsų lankytuose ūkiuose organinėmis trąšomis patręšiami visi laukai vidutiniškai po 20 t/ha. Lyg ir nedidelė norma, bet, kai tręšiama kasmet, dirvožemis tampa gyvybingas. Dėl to daugelyje ūkių laukai ariami. Ariama labai tvarkingai: neariama, jei dirva šlapia, ūkininkai supranta, kad, sugadinus dirvožemio struktūrą, pasekmes reikės taisyti keletą metų. Pasitvirtino seminaruose girdėtos kalbos, kad jei negali kokybiškai suarti rudenį, ark pavasarį. Daugelyje vietų teko matyti ariamus laukus kaip tik šiuo metu, nes ruduo buvo šlapias ir augintojai nusprendė, kad neverta gadinti dirvos struktūros ir šį svarbų darbą geriau atlikti pavasarį. Kiekvienas augintojas supranta, kad dirvožemio agregatai ir organinė anglis yra du pagrindiniai dirvožemio derlingumo rodikliai. Dirvožemio agregatų, kaip dirvožemio struktūros funkcinio vieneto ir fizinio pagrindo, sudėtis ir savybės lemia maisto medžiagų apytaką dirvožemyje ir mikrobų aktyvumą. Stabilūs agregatai yra labai svarbūs augalų augimui palaikyti, dirvožemio drėgmei reguliuoti.

Dėmesys prevenciniams sprendimams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.