Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Klimato rizikos valdymas: kuriems verslo sektoriams kyla didžiausia grėsmė

2023/12/19


Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja analitikė Greta Petrošiūtė.

Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra.

Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto ir statybų sektoriai. Tačiau, pabrėžia „Deloitte“ analitikai, nuo klimato kaitos nėra apsaugotas nė vienas regionas, sektorius ar profesija.

„Įmonės, kurios geba įsivertinti klimato riziką, įgyja neginčijamą konkurencinį pranašumą ir užsitikrina veiklos ilgaamžiškumą. Klimato kaitos rizikos valdymas atveria duris naujoms verslo galimybėms, inovacijoms. Verta paminėti, kad nesuvaldytos aplinkosauginės rizikos gali turėti didžiulių neigiamų finansinių pasekmių, nes bankai ir kiti finansuotojai vis atidžiau tikrina, kaip įmonės yra pasiruošusios šioms grėsmėms“, – sako G. Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.

Klimato rizikos verslui yra dvejopos

Tam, kad būtų galima suvaldyti galimas klimato rizikas, pirma reikėtų suprasti, kokios jos yra ir iš kur jos gali kilti. Verslams aktualiausios klimato rizikos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas – fizines ir pereinamojo laikotarpio.

Fizinės rizikos kur kas labiau akivaizdžios ir „apčiuopiamos“, sako „ekspertė. Tai – karščio bangos, potvyniai, audros, sausros, kylantis jūros lygis bei kiti panašūs fiziniai veiksniai, kurie gali padaryti žalą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms, taip pat patiems darbuotojams.

„Šie fiziniai veiksniai skirtingai veikia įvairias įmones. Nors labiau tikėtina, kad su tiesioginėmis fizinėmis grėsmėmis dažniau susidurs tiekėjai ir kiti tiekimo grandinių dalyviai, tačiau joks verslas nėra visiškai apsaugotas nuo jų“, – patikslina G. Petrošiūtė.

Kita vertus, pereinamojo laikotarpio rizikos susijusios su perėjimu prie klimatui neutralios ekonomikos. Kadangi šis laipsniškas perėjimas yra visuotinis, jis daro įtaką kiekvienai įmonei, nepriklausomai nuo jos dydžio, tačiau poveikis kai kuriems sektoriams yra ar bus labai didelis.

„Pereinamojo laikotarpio rizikų pavyzdžiai – galimas anglies dioksido mokesčio įvedimas, anglies dioksido atskleidimo įpareigojimai, perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, klimatui draugiškos technologijos ir pan. Kitaip tariant, verslų indėlis į klimato kaitos lėtinimą bei esamų padarinių švelninimą“, – sako ekspertė.

Trys žingsniai klimato rizikų valdymo planui parengti

Perpratus galimas rizikas, galima imtis jų suvaldymo įgyvendinimo, teigia G. Petrošiūtė.

Pirmas žingsnis – reikšmingų rizikų nustatymas ir išsami jų analizė. Pradėti paprasčiausia įsivertinant veiklos sričiai ir geografinei vietovei, kurioje veikiate, labiausiai būdingas fizines ir pereinamojo laikotarpio rizikas. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas veikia pajūryje, pirmenybę gali reikėti teikti fizinei jūros lygio kilimo rizikai.

„Į šį procesą rekomenduojama įtraukti suinteresuotąsias šalis, taip pat naudotis įvairiais klimato duomenų ištekliais, kurie padeda numatyti galimus ateities scenarijus. Duomenimis pagrįstas požiūris padės tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai įvertinti galimas rizikas“, – teigia ekspertė.

Antras žingsnis – strateginis rizikų mažinimo planavimas. Ne visos rizikos yra vienodai svarbios, todėl rekomenduojama nusistatyti pagrindinius prioritetus ir apsibrėžti, kaip atrodo galutinis jų tikslas.

„Pavyzdžiui, galbūt jūsų prioritetas yra anglies dioksido pėdsako mažinimas. Tuomet galutinis ar bent tarpinis tikslas galėtų būti pėdsako sumažinimas tam tikru procentu, gerai vertinamo tvarumo sertifikato gavimas ar pan. Išsikėlus prioritetinius tikslus, laikas išsikelti įgyvendinamus uždavinius jų link ir paskirstyti išteklius“, – pataria G. Petrošiūtė.

Trečias žingsnis – aktyvus plano įgyvendinimas ir nuolatinis jo peržiūrėjimas. Anot ekspertės, šiame žingsnyje reikėtų suprasti, kad rizikų valdymas yra nuolatinis procesas, pareikalausiantis stebėti pažangą ir būti pasirengus keisti strategiją.

„Taip pat patartina laikytis 80/20 taisyklės, kuri teigia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Susitelkite į tas 20 proc. pastangų, kurios turės didžiausią poveikį – padaryti visko vienu metu yra tiesiog neįmanoma“, – tvirtina „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.

 

Partnerio turinys

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Aktualūs pakeitimai dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėje

Žemės ūkio ministro balandžio 22 d. įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės.
2024/04/25

Europos Parlamentas supaprastino žemės ūkio politikos reikalavimus

Trečiadienį europarlamentarai patikslino ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas, kurios sumažina administracinę naštą žemdirbiams ir leidžia lanksčiau taikyti taisykles.
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...
2024/04/25

Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Balandžio viduryje staiga kritusi oro temperatūra, gausus ir šlapias sniegas bei kruša daliai Europos sodininkų gal ir nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau jau dabar aišku, kad dalies derliaus išgelbėti...
2024/04/25

Pamaryje siuvami gaminiai pasiekia ir Ukrainos karius

Monikos Dobrovolskytės karjera galbūt galėjo prasidėti vienoje iš sostinės veterinarijos klinikų, bet ji pasuko pamario link. Mergina nėrė į turizmo verslą Ventėje, kur daugiau nei 10 metų siūlo iškylas laivais ir apgyvendinimo pasla...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...