Klimatologai jau stebi stichinę sausrą, išaugusį miškų gaisrų pavojų

Ūkininkai pastebi, kad dėl didelės orų kaitos bei sausros kenčia ir nesivysto pasėliai, todėl gali būti prarasta nemaža dalis derliaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šių metų gegužė buvo kur kas sausesnė nei prieš metus.

„Pernai gegužė buvo gerokai vėsesnė, bet drėgnesnė nei įprastai būna ir juolab negu ši gegužė“, – BNS sakė D. Valiukas.

Anot jo, dalyje vakarinių rajonų šiuo metu jau susiformavo stichinė sausra, padėtis blogėja ir Vilkaviškio rajone, tačiau situaciją lems orai artimiausią savaitę.

„Šilutė, Klaipėda, Kretinga. Ne visos savivaldybės, atskiros jų dalys, seniūnijos – jose susiformavusi stichinė sausra“, – sakė D. Valiukas.

Be kita ko, gegužė išsiskyrė ir šalnų gausa – nors jų tokiu metu būna, tačiau šiemet buvo išskirtinai daug ir jos buvo plačiai paplitusios.

„Ypač jei žiūrėtume per visą mėnesį, jos būna dažnesnės pirmoje pusėje gegužės, dabar per visą mėnesį buvo daug dienų su šalnomis, jų išplitimas buvo gana didelis, ir pakankamai žema temperatūra šalnų metu būdavo. Iš vienos pusės kaip ir įprasta, šalnos gegužę nėra išskirtinumas, bet šiemet išskirtinumas– didelis jų kiekis ir išplitimas“, – sakė D. Valiukas

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas sako pastebintis, kad pasėliai kenčia, nesivysto.

„Ypač vasariniai visi pasėliai kenčia, žieminis rapsas, vasariniai kviečiai (...) Jau mėnesį pusantro beveik nė lašo neturėjome lietaus. Šiuo metu vasariniai pasėliai turėtų gauti drėgmės, išsikeroti, dabar pusę ūglio išdygo, žemės drėgmės nėra, lietaus nėra, dieną šilta, 25 laipsniai, naktį 4-5 laipsniai šalčio, augalas nesivysto, nesidaugina“, – BNS sakė R. Paulikas.

„Žieminiai rapsai dabar augina savo grūdus, nes žydėjimas kitur yra pasibaigęs, kurios silpnesnės ankštaros, iškart augalų atmetinėjamos. Jei nebus lietaus, daugiau nei pusė derliaus bus prarasta“, – pridūrė jis.

R. Paulikas sako, kad apsisaugoti nuo sausrų neįmanoma: „Jei turėtum 10-20 arų, galima kažką daryti, o jei 100-200 hektarų ir laukai nėra nuosavi, jie nuomojami, tai laistymo sistema yra per brangu. Tikimės, kad palis“.

Klimatologas taip pat pastebi, kad šiuo metu yra padidėjęs miškų sausringumas bei nuo jo priklausantis gaisringumas.

„Gaisringumas didžiojoje Lietuvos dalyje yra pasiekęs ketvirtą klasę iš penkių ir tai reiškia, kad yra didelis gaisrų pavojus. Panevėžyje net ir labai didelis gaisrų pavojus. (...) Esant miškuose, reikia elgtis labai atsargiai su ugnimi“, – perspėjo D. Valiukas.

Jis sako, kad gegužė buvo palankus mėnuo saulės energetikai – saulėtas ir sausas.

Erika Alonderytė-Kazlauskė/BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.