Knygose – metų turtas

Dažnai žmogaus gyvenimą skirstome į rengimosi, veikimo ir užtarnauto poilsio ciklus. Istorija įneša savo korektyvas, atseikėja laisvės ir kovos (kūrybos) pasirinkimų. Devynios dešimtys metų, pripildytų gimtojo kaimo išminties ir sukauptų plataus pasaulio mokslo žinių, nepavargstant ir nūnai kasdien į dienoraštį rašyti įžvalgas, pastebėjimus ir istorijai svarbius faktus. Mokslininko užduotis neturi tylos režimo.

Birštono viešojoje bibliotekoje prof. emeritas A. P. Matusevičius pristatė dvi atsiminimų knygas, pradėdamas pasakojimą nuo gimtojo Medvišių kaimo (Prienų r.) ir savo gyvenimo kelio nuo sovietų atimtos tėviškės iki Lietuvos mokslo premijos apdovanojimo Nepriklausomybę atgavusioje šalyje. Atmintyje liko tėvo, kaimo seniūno, pavasarininko Petro Matusevičiaus pažangus gyvulininkystės ūkis, 19 kaimo gyventojų šeimų su savo istorijomis. Netekusio į Sibirą ištremtų tėvų ir valdžios nacionalizuotų namų A. P. Matusevičiaus laukė ilgas kelias siekti tikslo, jaučiant giminaičių paramą ir globą. Geri darbai, pasak profesoriaus emerito, gyvenime visuomet atlyginami. Taip, matyt, patvarkyta likimo ar Aukščiausiojo. Atsiminimų knygos – tarsi ataskaita artimiesiems, kaimynams, bendradarbiams ir kolegoms. Žodis, ypač parašytas žodis, žmogų gali ir paguosti, ir uždegti, ir suteikti būties prasmę. Dar Biblijoje (Senajame Testamente) minima, jog „iš pradžių buvo žodis, jis buvo pas Dievą, ir žodis buvo Dievas“.

Atsiminimų knygų autorių A. P. Matusevičių susirinkusiesiems pristatė Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, poetinių žodžių negailėjo buvusi LSMU VA kolegė Violeta Bakutienė, skaitytojo nuomone pasidalijo žinomas Birštono menininkas Jonas Raiskas, gyvenimo įžvalgomis dalijosi giminaičiai, artimieji.

A. P. Matusevičius gimė 1936 m. gegužės 20 d. Medvišių k. (Prienų r.). Baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją 1965 m. paskirtas į Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institutą, 1969 m. apsigynė mokslų daktaro, o 1986 m. – habilituoto mokslų daktaro disertacijas, 1993 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. A. P. Matusevičiaus iniciatyva 1991 m. Veterinarijos akademijoje įkurta Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos laboratorija, kuriai jis vadovavo iki 2012 m. Drauge su kolegomis laboratorijoje profesorius sukūrė 17 įvairios paskirties veterinarinių preparatų, kuriuos dabar gamina farmacijos įmonės ir taiko gyvūnams gydyti bei ligų profilaktikai. Tyrimų rezultatai apibendrinti darbų cikle „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis, klinikinis tyrimas ir gamybos įteisinimas“, už kurį prof. A. P. Matusevičiui su kolegomis 2012 m. suteikta Lietuvos mokslo premija.

Savo darbinės veiklos metu prof. A. P. Matusevičius publikavo 160 mokslinių straipsnių, parašė septynias monografijas ir metodines knygas, atsiminimų knygas „Grioviu išbėgęs, taku sugrįžęs“ ir „Gyvenimo keliu“, parengė 12 mokslo daktarų, kaip ekspertas dalyvavo mokslo žurnalų redkolegijose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Čekoslovakijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, Ukrainoje, Baltarusijoje.

Abi prof. A. P. Matusevičiaus prisiminimų knygos parašytos su įgimtu mūsų krašto žmogui nuoširdumu, mokslininko atsakomybe ir farmacininko kruopštumu. Prisipažindamas  solidų nugyventų metų skaičių (baigia devintąją dešimtį), profesorius vardija kasdienius darbus, kūrybines veiklas ir nuolatines bendruomeniškumo patirtis. Sovietmetis (šiandien retas norime prisiminti, nepatrauklus jis ir istorikams) dar laukia „atšalimo“ laikotarpio. Tarp ideologijos girnų mažiausius praradimus patyrė toli nuo politikos atrodę veterinarijos mokslai, juos puoselėję specialistai. Prof. A. P. Matusevičius į atskirą knygą surinko visus pėdsaką šalies veterinarijos moksle palikusius kūrėjus. Geras žodis apie kolegą vėliau taps dokumentu istorijos tyrėjams. Kas šiandien atras senąjį Medvišių kaimą, kai jame nebelikę ne tik sodybų, bet ir upelių, kalvelių, klonelių, kurie kitados turėjo vardus. Pasikartojančios sausros verčia prisiminti senosios ūkininkų Matusevičių sodybos gilų 17 rentinių šulinį, iš kurio 19 sodybų gyventojai semdavo vandenį savo reikmėms. Sovietų valdžiai jis trukdė – buldozeriu užvertė. Prof. A. P. Matusevičiaus atsiminimų knygos – šaltinis veterinarijos ir krašto agrarinio sektoriaus istorijai. Jose rasime apie tai, kokie buvome darbštūs, pareigingi ir sąžiningi, kūryba vaduodamiesi iš „dvigubų standartų“ tikrovės sovietmečiu ir kokias dvasios platumas patiriame nūnai.

P. S. Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė padėkojo prof. A. P. Matusevičiui už bibliotekai padovanotas knygas.

Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos