Ko speigai „nenuvirino“, išknisa kurmiai

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Žemdirbiams dabar pats aktualiausias klausimas – kaip po neilgos, bet permainingos žiemos, kai sausio mėnesį paspaudė stipresni šalčiai, atrodo pasėlių laukai. Baimintis yra dėl ko: daugelyje vietų, kur sniego danga buvo plona, žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai neatlaikė spustelėjusio speigo ir nušalo.

Kiekviename šalies regione – vis kitokia padėtis. Kai kur net tame pačiame ūkyje skirtinguose plotuose nevienodai peržiemojo pasėliai, nes tam įtakos turėjo tai, ar laukas netoli miško, koks reljefas ir kita. Lietuvos artojų asociacijos (LAA) prezidentas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Alfonsas Malinauskas, apžiūrėdamas Šiaulių rajono ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėlių laukus, pasidžiaugė, kad vaizdas neblogas, nes šiame krašte sniego užklotas buvo palyginti storas, todėl nedaug pasėlių nušalo, o vietomis jie visai gerai išsilaikė.

Tačiau dr. A. Malinauskas nerimavo, koks oras bus pavasarį: jeigu kovo mėnesį naktimis paspaustų šaltukas, tada per žiemą nusilpę augalai neatlaikytų ir žūtų. Reikia tikėtis, kad didelių šalčių nebebus, svarsto mokslininkas. Jau baigia išeiti pašalas, į dirvožemį susigėrė vanduo. Pasak A. Malinausko, pasėliams ankstyvą pavasarį stresą sukelia ir kontrastingi orai – dieną šviečia saulė, o naktys šaltos, čia žemė sušyla, čia atšąla, „kilojasi“ dirva, dėl to gali nutrūkti augalų šaknys. „Kol kas prognozuoti, kokie užaugs pasėliai ir koks gali būti šių metų derlius, gana rizikinga, nes nežinia, koks gali būti šis pavasaris, kokių orų galime sulaukti“, - kalbėjo A. Malinauskas. Šiaulių r. ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ agronomas Jonas Gružinskas Malavėniukų kaime rapsų lauke kastuvu iškasė keletą augalų. Su mokslininku apžiūrėję rapsus pasidžiaugė, kad augalų kūgeliai sveiki, tik lapai nurudavę. Kai sušils oras, augalai pradės vegetuoti. Pavaikščioję po dirvas ir apžiūrėję parudavusius rapsus abu agronomai sakė, kad apie 20-30 proc. pasėlių yra sunykę - lapai nušalę, kūgeliai pageltę. Žeimių kaime sausio speigai visiškai „nuvirino“ 24 ha žieminių rapsų. J. Gružinskas kalbėjo, kad pavasarį tuose laukuose planuoja sėti vasarinius kviečius. Geriau išsilaikė žieminiai kviečiai, jų kūgeliai nepažeisti šalčio, sveikos šaknys, tik lapeliai pageltę, bet augalai greitai atsigaus ir sužaliuos. „Šiais metais mūsų pasėliams daug žalos padarė kurmiai. Parodysiu kviečių laukus, kur juoduoja jų išrausti žemės kupsteliai. Ten durpinga žemė, todėl jie „persikėlė“ iš aplinkinių laukų ir pradėjo rausti. Apie 9 ha žieminių kviečių kurmiai sugadino, pavasarį reikės lengvomis akėčiomis kurmiarausius išlyginti, bet pasėliai bus nukentėję, gali tekti ir iš naujo tuos laukus atsėti. Daug žalos padaro ir bebrai, užtvenkia melioracijos griovius. Pernai apie 30 bebrų užtvankų išardėme. Teisingai sakoma, kad žemdirbių verslas po atviru dangumi – delnu nei šalčio, nei vėjų, nei liūčių nesulaikysi, esame priklausomi nuo gamtos sąlygų, o kiek nuostolių pridaro gyvūnai. Bet su gamta nepasigalynėsi, reikia visus išbandymus ištverti“, - rodydamas kurmių išraustą didelį kviečių lauką kalbėjo „Ginkūnų agrofirmos“ agronomas J. Gružinskas. Jaunasis ūkininkas Mantas Plakys iš Naisių žemę dirba Norkūnų ir gretimuose kaimuose, deklaruoja 115 ha, augina rapsus ir kviečius. Jo tėvo valdos kelis kartus didesnės – dirba 500 ha žemės. Mantas sakė, kad pasėliai gerai peržiemojo, nes laukai buvo apsnigę, todėl per šalčius žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai neiššalo. Dr. A. Malinauskas, apžiūrėjęs jaunojo ūkininko pasėlius, patvirtino - augalų šaknys sveikos, kūgeliai nepažeisti, tik lapai pageltę. Jei orai bus palankūs, pasėliai greitai pradės vegetuoti. Mokslininkas visiems ūkininkams primena, jog svarbu pasirinkti tinkamą sėklą, reikia rinktis tokias veisles, kurios atsparios žiemos šalčiams. Pavasarį augalus būtina kuo anksčiau patręšti, nes jie yra išvargę po žiemos. Bet prieš tręšiant pirmiausia reikia nupurkšti nuo ligų.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA