Ko turėtume pavydėti airiams ir suomiams?

Užkliuvo nacionalinės subsidijos

Kinija skelbia, kad tokį tyrimą pradėjo gavusi kinų pienininkų skundą. Nurodoma, kad tyrimas pradėtas šiemet rugpjūtį ir turėtų trukti metus, bet gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams. Beįsiplieskiančio Briuselio ir Pekino prekybos karo neanalizuosime. „Ūkininko patarėjo“ žvilgsnis nukrypo į tai, kur susmigo ir žemdirbių organizacijų lyderių akys – į ES valstybių narių pieno sektoriui teikiamą nacionalinę paramą.

Kaip nurodo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), Kinijos tyrimas apima ne tik ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), bet ir valstybių narių paramos priemones. BŽŪP priemonės gerai žinomos: bazinė išmoka, buvusi žalinimo ir dabartinė ekologinės schemos, perskirstymo ir jaunųjų ūkininkų išmokos, susietoji parama, pieno produktų sandėliavimo subsidijos ir įvairios intervencijos į kaimo plėtrą. Kur kas įdomesnės ES valstybių narių taikomos subsidijų schemos, pavyzdžiui, Airijoje yra pieno įrangos, Italijoje – pieno logistikos, Kroatijoje – žalio pieno pirkimo išlaidų, Suomijoje – pieno gamintojų išlaidų subsidijos ir t. t.

Tyrimas turėtų apimti pieno produktus, šviežią sūrį ir varškę, pelėsinį sūrį, pieną, grietinėlę. Sąraše neminimi pieno milteliai, kurie sudaro didelę į Kiniją importuojamų pieno produktų dalį.

„Matome, kad paminėtose ES šalyse narėse taikomos įvairios nacionalinės paramos priemonės pieno sektoriui. Tai jau ne ES subsidijos, bet greičiausiai valstybės pagalbos schemos, nesu su jomis susipažinęs, bet galvą guldau, kad jos yra ES notifikuotos, legalios, nes kitaip jos negalėtų veikti. Vadinasi, Europos Komisija (EK) tam neprieštarauja, tik pas mus yra vis gąsdinama visokiais EK draudimais“, – ŪP pastebėjo LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tarp pieno produktų tiekėjų į Kiniją yra ir Nyderlandai, Danija bei kitos šalys, tik klausimas, ar jos neteikia papildomos nacionalinės paramos, ar yra sugalvojusios galbūt gudresnes schemas, kurių kinai nepamatė.

Reikia belstis į EK

O kaip yra mūsų šalyje? Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius priminė, kad mūsų valstybėje buvo pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už kvotinį pieną, bet ji panaikinta. „Likusi susietoji parama – europinė, panašios yra ir kitose šalyse, o pas mus kažkokio savo nacionalinio rėmimo nėra. Kai neliko paramos už kvotinį pieną, valdžia žadėjo, kad parems kitokiais būdais, kažkiek ir parėmė, bet jokios ilgalaikės schemos taip ir nesukūrė. Dabar mes kalbame, kad turi būti sugalvota kokia nors parama iš nacionalinio biudžeto, nes kitaip pieno sektorių ištiks katastrofa – karvių skaičius mažėja, ūkiai užsidaro, keli stambūs kompleksai tikrai neišgelbės Lietuvos kaimo ir sektoriaus“, – redakcijai konstatavo LPGA direktorius.

E. Bičiaus nuomone, Lietuvoje galima sugalvoti įvairių schemų ir įtikinti EK, kad mums parama būtina, tik reikia tai daryti. „Kai žiemą buvome susitikę su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru, prašėme paramos ir seksuotai spermai bei veislinėms telyčioms įsigyti. Jis atsakė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi argumentuoti, kodėl Lietuvai to reikia. Aišku, nežinia, ar EK tam pritartų, bet jie nieko „iš oro“ nesvarsto, būtina rašyti ir pagrįsti“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Ir vėliau LPGA eurokomisarui siuntė raštą, kur dėstė pieno sektoriaus problemas, bet gavo atsakymą, kad pieno supirkimo kaina pakilo, pieno gamyba auga, yra įvairių europinių paramos schemų, taigi ir kitokios paramos nėra ko tikėtis. Visgi kartu pabrėžė, kad jeigu situacija šalyje tokia bloga, tai Vyriausybė turi kreiptis į ES, kad būtų vienaip ar kitaip sprendžiama ši problema.

„Be mūsų kreipimosi EK tikrai nieko nepradės, reikia valdžios žingsnių, gal tada ir leistų taikyti kokią schemą, gal paremtą nacionaliniais pinigais. Bet pas mus nenorima remti žemdirbių. Aišku, visiems reikia finansavimo, bet svarbu proporcingai žiūrėti, nes kaimas visai ištuštės, tada susidursime su kitomis problemomis“, – perspėjo pieno gamintojų atstovas.

LPGA direktoriaus nestebina, kad kitos ES šalys remia pieno gamybą, nes tai yra sudėtingas verslas, kur darbas – be perstojo, 7 dienas per savaitę. „Natūralu, kad tos valstybės, kurioms rūpi ūkininkai, pieno gamyba ir ekonomika, ieško visokių sprendimų sektoriui išlaikyti. Gal jos netiesiogiai remia ūkininkus, bet jiems tenka galutinė nauda“, – svarstė E. Bičius.

Valdininkai nepasistengė

E. Pranauskas apgailestavo, kad Lietuva atsisakė mokėti papildomą pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už kvotinį pieną. „Mūsų valstybė pasakė, kad jos mums nebereikia, nes ji yra pasenusi. Iš tikrųjų taip, nes ji rėmėsi 2006 m. referenciniais pieno pardavimo rodikliais, bet pagal naują reglamentą tuos kriterijus galėjome peržiūrėti. Tai padarė, regis, Estija, Lenkija, patobulinusios ir aktualizavusios tą schemą pagal 2018 m. rodiklius. O Lietuvos valdininkai to nepadarė, nors galėjo atnaujinti referencinius papildomos nacionalinės paramos rodiklius ir dirbti su EK“, – aiškino LŽŪBA prezidentas.

Kartu jis priminė, kad LŽŪBA nuolat savo raštuose ŽŪM dėstė, jog būtina palikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, kuri buvo skirta ne tik už pieną, bet ir už pieninius bulius, už kuriuos taip pat neliko paramos.

E. Pranauskas aiškino, kad papildoma nacionalinė parama paranki tuo, kad ji patenka į BŽŪP „rėmus“. „Kokia fantastiška yra suomių schema – pieno gamintojų išlaidų subsidijos. Įsivaizduokime, kad ir mes sukuriame tokią, juk dabar yra „žirklės“ – pieno supirkimo kainos sumažėjusios, o gamybos išlaidos išaugusios, nes ištekliai neatpigo. Jeigu, tarkime, norėtume subsidijuoti išlaidas iš nacionalinio biudžeto, turėtume rašyti, kurti mechanizmus, paskui notifikuoti. Galiausiai gautume EK patvirtintą nacionalinę valstybės pagalbos schemą. Taigi, reikėtų papildomai padirbėti. Bet jeigu turėtume pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą pagal BŽŪP, derinti nereikėtų. Kasmet paramos schema nustatoma Vyriausybės nutarimu, jei sektoriui blogai – skiria daugiau, jeigu pinigų nėra – neduoda ar duoda mažiau. Bet mes tokios schemos atsisakėme“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

„Užrakintas“ biudžetas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.