Lašas jūroje
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ministras K. Starkevičius patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Šiais metais mažiausia parama skiriama už pirmas dešimt karvių (po 196,14 Eur) ir nuo 151 bei likusias karves (po 210,07 Eur). Šiek tiek didesnė parama bus mokama už 11–50-ąją karves (po 252,24 Eur), o didžiausia parama – po 280,28 Eur – už 51–150-ąją karves.
Kaip teigė ŪP paskambinusi Žemaitijos krašto ūkininkė Monika Laukaitienė, pienininkus glumina visokios gyvulių diferenciacijos ir sudėtingi paramos atitikimo kriterijai. „Su karvėmis yra padaryta taip pat, kaip ir su pirmaisiais 50 ha. Pridarė pakopų ir diferencijuotą mokėjimą. Tačiau pinigai keliauja į priešingą pusę. Tai kur čia smulkiųjų ūkių rėmimas? Kodėl reikia trimituoti, kad remia smulkiuosius, kai yra daroma priešingai? Kam yra blogai su aritmetika? Atsakykite, kodėl ūkininkai, kurie laiko 10 pieninių karvių, gauna mažesnę išmoką už tuos, kurie laiko 51?“ – retorinius klausimus žėrė ŪP pašnekovė.
Kretingos r. pieno ūkio šeimininkas Mindaugas Šukys pastebėjo, kad keli ilgesni paramos eurai yra tik lašas jūroje, neišsprendžiantis krizės pieno sektoriuje. „Didesni pinigai, aišku, yra geriau, negu mažesni. Žinoma, tai yra malonu. Tačiau gyvulių diferencijavimas yra didelė neteisybė. Žmogus, auginantis 10 karvių, nėra bagotas ir dar jis susietosios paramos gauna mažiausiai. O kodėl giriamasi, kad parama padidėjo? Manau, kad tai – tik skambūs šūkiai. Juk skamba gražiai“, – dėstė M. Šukys.
Įžvelgė neteisybę
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė ŪP aiškino, kad, diferencijuodama ūkius pagal gyvulių skaičių, valstybė parodo, kuris segmentas jai yra svarbiausias. „Mes ne kartą pasisakėme dėl ūkių, laikančių 10 karvių, kad parama jiems neturėtų būti pati mažiausia. Šioje vietoje yra visiška neteisybė. Ir dar viena neteisybė – papildomą 30 Eur išmoką už pieninę karvę gaus tik tie, kurie buvo kooperatyvo nariais nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Paprasti ūkininkai sako, kad taip yra padaryta tam, kad niekas nieko nesuprastų“, – svarstė R. Vilimienė.
Kaip teigė LPGA direktorius E. Bičius, susietosios paramos dydžiai už pienines karves jau keleri metai yra pasikeitę. Tai pieno gamintojams nelabai patinka, nes ankstesniu laikotarpiu ūkiai pagal karvių skaičių nebuvo diferencijuojami. Šiuo laikotarpiu susietoji parama padidėjo. Ar tai džiugina pieno gamintojus? Pasak E. Bičiaus, tai atsitiko dėl mažėjančių gyvulių skaičiaus – jų per metus sumažėjo 14 tūkst. Dar laukia rudens laikotarpis. Tendencijos nėra geros, nes rudenį užsidaro mažesni ūkiai. „Paramos padidėjimas beveik 6 proc., žinoma, džiugina, bet ji padidėjo ne dėl to, kad valstybė į pieno sektorių atkreipė dėmesį, rado pinigų pieno gamintojams. Parama padidėjo ne dėl valstybės dosnumo, bet pačių pieno gamintojų sąskaita, nes karvių sumažėjo“, – aiškino pašnekovas.
E. Bičius ŪP pastebėjo, kad dabartinė diferencijuota išmoka logiškumo neturi, nes už pirmas dešimt karvių mokama mažiausiai. „Norima, kad didėtų karvių skaičius... Galima turėti 20 karvių, tačiau už pirmas 10 vis tiek bus skiriama mažiausia išmoka. Sakykime, ūkininkas, įsigijęs 11 karvių, už jas gautų po 252 Eur. Tai tuomet būtų logiška ir būtų paskata įsigyti dar vieną karvę. O dabar? Ar 11, ar 12 karvių laiko, už pirmas 10 karvių gauna po 196 Eur. Juk karvės yra vienodos. Kodėl turėtų būti kažkoks skirstymas? Ankstesniu laikotarpiu dar buvo mokama parama už pieninius bulius. Aišku, tiems, kurie neaugina pieninių bulių, tai – neaktualu, jiems išmoka padidėjo, tačiau tiems, kurie laikė bulius – sumažėjo“, – atkreipė dėmesį LPGA direktorius.
Jis minėjo, kad apie tai buvo daug kalbėta, diskutuota ir prieita išvados, kuriai pritaria ir LPGA, jog išmokos turėtų būti vienodos. Ateityje apie tai ir vėl bus kalbama. „Šiemet yra taip, kaip yra. Tai – ateities klausimas, kurį reikėtų derinti ir su Europos Komisija, nes visos paramos schemos yra derinamos. Gal ateityje visos karvės bus vienodos, nebus kažkokių graduotų“, – vylėsi E. Bičius.
Praranda ateities perspektyvas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, kalbėdamas apie susietosios paramos už melžiamas karves išmoką, redakcijai sakė, kad jos rengėjai kartu su diferenciacijai pagrindimą teikusiais analitikais ar skaičiuotojais visiškai susikompromitavo. Daugybė ženklų jau Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) projekto pristatymo metu rodė, kad kažkada klestėjęs šalies pieno sektorius praranda ne tik turėtas pozicijas, bet ir ateities perspektyvas. Naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu tiesiog būtinas naujas stiprus impulsas, galintis bent jau sustabdyti situacijos blogėjimą.
„LŽŪBA ir ne tik ji tuomet prašė – nediferencijuokime paramos, nes ji ir taip yra per maža, palyginti su mūsų kaimynais. Neskaldykime sektoriaus. Ieškokime galimybių padidinti paramą visiems ūkiams. Neatimkime iš sektoriaus lėšų, skirtų remti pieninių buliukų auginimą. Neatsisakykime pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos, mokamos už pieną, o jeigu ji pasenusi – aktualizuokime rodiklius, kaip leidžia reglamentas. Ką tokioje situacijoje būtų daręs išmintingas ir, svarbiausia, atsakingas lyderis? Atrodytų, atsakymas turėtų būti aiškus kiekvienam. Bet lyderystės nebuvo. Nenuostabu, kokį turime rezultatą. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 229 tūkst. karvių, 2023 m. rugsėjo 1 d. – 222 tūkst., 2024 m. rugsėjo 1 d. – 208 tūkst. Palyginimui, SP yra suplanuota, kad 2023 m. turėjo būti 229 tūkst. karvių, 2024 m – 219 tūkst. karvių, o 2027 m. – 212 tūkst. karvių. Planavome blogėjimą, kai šaliai reikia pinigų, kai deklaruojame, kad kuriame gerovės valstybę. Įdomi gerovė – be darbo ir pinigų“, – nuostabos neslėpė LŽŪBA prezidentas.
Rodikliai prastėja
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.