„Vilniaus paukštynas“ rado raktą į tvarumą: taupydamas resursus įgavo konkurencinį pranašumą

Pradėjo nuo atsakymų paieškų

Kaip pasakoja Miroslavas Saletis, „Vilniaus paukštyno“ Technikos skyriaus vadovas, pirmus žingsnius energetinio efektyvumo link įmonė žengė ieškodama atsakymų, kiek gi suvartojama energijos ir kokiais cikliškumais tai vyksta.

„Gal kiek juokingai skamba, kad vien pastačius naują skaitiklį prasideda taupymas, bet būtent taip ir vyksta. Matant tikslius duomenis įsijungia racionalūs technologų, inžinierių sprendimai – pavyzdžiui, sumažinamas kaitinimas pasiekus tam tikrą temperatūrą ir prasideda išteklių taupymas, pasiekiant tą patį gamybos rezultatą. Mes irgi pradėjome nuo įdiegtos energijos suvartojimo apskaitos sistemos, sekančios gamtinių dujų ir elektros suvartojimą kiekviename gamybos etape ir pastatuose. Tokiu būdu pamatėme bendrą vaizdą ir galėjome imtis energijos taupymo sprendimų diegimo”, – sako M. Saletis.

Ėmėsi elektros ir dujų ūkio pertvarkos

Matydama duomenis, bendrovė pradėjo pertvarkyti savo elektros ir dujų ūkį. Rudaminoje esančioje gamykloje buvo įdiegta rekuperacinė sistema amoniakas-vanduo. Ji sujungė pagrindinį paukštyno šviežios mėsos cechą, naudojantį daug karšto vandens, su šaldymo ūkiu. Pastarajame, norint pasiekti žemas temperatūras produkcijai šaldyti, išsiskiria labai daug šilumos, kuri anksčiau būdavo tiesiog išleidžiama laukan.

„Įdiegus naująją sistemą, galima perteklinę šilumą iš šaldymo ūkio nukreipti šaltam vandeniui kaitinti – taip karštam vandeniui pagaminti nenaudojama papildoma energija ir gamtinių dujų per metus bus suvartojama 0,5 mln. kubinių metrų mažiau. Kartu neveikiant aušyklėms, mažėja ir šaldymo mazgų apkrova, taip sutaupoma dar 1000 kWh elektros energijos“, –  teigia M. Saletis.

Siekiant sumažinti energijos vartojimą, pertvarkomas ir gamybos procesas. Didesnė dalis šalutinių gyvūninių produktų yra realizuojama atšaldyta, o ne perdirbta, kas padeda sumažinti sunaudojamų energetinių išteklių.

Skaičiuojama, kad vien šiemet įgyvendinti energetinio efektyvumo projektai leido bendrovei sumažinti energetinių išteklių poreikį 3 proc. Tai įspūdingi skaičiai, žinant, kiek imli energijai yra gamyba ir, anot M. Salečio, tai dar ne pabaiga. „Matome, kad sutaupymai galėtų siekti iki 10 proc. nuo suvartojamos energijos. Ir tai ne tuščia ambicija, o duomenimis grįsti skaičiai. Matant tokį potencialą, tai motyvuoja nesustoti, diegti vis naujus atnaujinimus ir į taupančius sprendimus”, – teigia jis.

Taps pavyzdžiu kitiems

„Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė teigia, kad „Vilniaus paukštyno“ nueitas kelias yra vadovėlinis pavyzdys, kaip teisingai suplanuoti ir įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendimus. Jie, anot jos, idealiai atitinka rekomenduojamus žingsnius, pradedant energijos duomenų  stebėsena ir analize, įdiegiant energijos suvartojimo apskaitos sistemas, o tuomet pereinant prie duomenimis pagrįstų problemų analizės ir atskirų procesų gerinimo, mažinant energijos suvartojimą.

„Visame transformacijos kontekste įmonė yra aktyvi, testuoja pokyčius ir matuoja, skiria finansavimą ir prioritetą tam, gauna vadovų palaikymą. Tvarumo ir efektyvumo prioritetai nėra tik gražūs žodžiai, jie pagrįsti įvykdytais projektais. Manau, kad įmonėms, kurios svarsto, kaip suplanuoti pokyčius mažinant gamtinių dujų suvartojimą arba siekiant efektyviau jas naudoti, tokie pavyzdžiai turėtų įkvėpti“, – teigia A. Vaitulevičė.

Pasiektą rezultatą – 3 proc. metinio energijos suvartojimo sutaupymą – ekspertė vertina kaip labai gerą. „Rezultatai labai geri ne tik dėl būsimų kaštų mažinimo, tai taip pat suteikia reikšmingos informaciją atskleidžiant energetinio efektyvumo priemonių naudą ir kitoms įmonėms. Vienas iš pagrindinių barjerų diegiant energijos vartojimo efektyvumo priemones – nuosaikiai vertinamas atsipirkimas. Tai, kad įmonė ryžosi diegti priemones ir skaičiuoja sutaupymus – yra labai svarbi žinia kitoms rinkos dalyvėms, priimant sprendimus dėl investicijų į energetinio efektyvumo projektus“, – sako ji.

„Vilniaus paukštyno“ patirtis naudinga ir kitoms didelėmis ir imlioms energijos suvartojimui Lietuvos įmonėms. Europos Sąjungos Energetinio efektyvumo direktyva numato, kad įmonės, kurių vidutinis metinis energijos išteklių suvartojimas per ankstesnius 3 metus viršija 2,8 GWh (10 TJ), turės kas 4 metus atlikti energijos vartojimo auditus. Pirmasis auditas turės būti atliktas jau ne vėliau kaip 2026 m. spalio 11 d. Įmonės, kurių vidutinis metinis energijos suvartojimas per paskutinius 3 metus buvo daugiau nei 23,8 GWh (85 TJ), privalės įsidiegti energijos naudojimo valdymo sistemą (ISO standartą 50001 arba praplėsti 14001). Tai padaryti reikės ne vėliau kaip 2027 m. spalio 11 d. Perkeliamos į nacionalinę teisę direktyvos reguliavimo įsigaliojimo terminas – 2025 m. spalio 1 d.

Generuos elektrą, pertvarkys ir transporto parką

Užsikrėtus tvarumo idėja, „Vilniaus paukštyne“ energetinio efektyvumo projektai plečiami ir į kitas veiklos sritis, ne tik gamybą. Šiuo metu įgyvendinami projektai susiję tiek su elektros energijos generacija, tiek su autoūkio pertvarkymu.

Rudaminoje esančioje gamykloje jau paleista bandomoji 45 kW saulės jėgainė. Iki šiol bendrovė energijos generacijos projektų nevykdė, todėl tai jai nauja patirtis. „Pilotinis projektas reikalingas, kad tinkamai pasiruoštume žengimui į saulės elektros energijos gamybą. Ambicijos nemažos – gaminant saulės energiją patenkinti tiek savo poreikius, tiek atiduodi pagamintą elektrą į bendrą rinką“, – teigia M. Saletis.

Planuose – ir transporto ūkio pertvarka. Kol kas įmonė turi vieną biometanu varomą automobilį, bet planuoja plėsti tokį autoparką. Kol vyksta skaičiavimai ir investicijų planavimai, efektyvesniam transporto panaudojimui pasitelkiama automatinio maršrutų planavimo ir optimizavimo programa. Įdiegus ją, pavyko sumažinti produkcijos pristatymų kuro ir laiko sąnaudas.

Paprašytas įvertinti patirtį, M. Saletis rekomenduoja tvarumo keliu žengiančioms įmonėms nesibaidyti energiją tausojančių sprendimų, nes pirmas efektas gali būti klaidingas. „Iš pradžių atrodo, kad žalioji energetika pakankamai brangi, tačiau laikas parodo, kad ji ne tik atsiperka, suteikia konkurencinį pranašumą, bet ir prisideda prie poveikio klimato kaitai mažinimo. Ateina ir moralinis pasitenkinimas dėl geresnio bei švaresnio pasaulio, prisidėjimo prie bendro pasaulinio siekio stabdyti klimato kaitą“, –  dėsto jis.

Partnerio informacija