Kodėl nusilpsta santykis su tėvu ir kaip jį atkurti suaugus?

„Emocinis prisitaikymas, gebėjimas išbūti su savo emocijomis stresinėse situacijose, santykių su kitais žmonėmis kokybė – tyrimai rodo, kad šiems veiksniams žmogaus gyvenime įtaką daro ir santykis su tėvu. Tuo tarpu santykis su jau suaugusiu vaiku ženkliai prisideda ir prie tėčio emocinės gerovės. Negana to, tėvo įsitraukimas auginant vaiką, perduodamas iš kartos į kartą. Todėl atkurti santykius su savuoju gali būti vertinga ir dėl savo vaikų“, – teigia V. Pajaujis.

Priežasčių, kodėl tėvų ir vaikų santykiai mūsų visuomenėje neretai būna paviršutiniški, pasak psichoterapijos praktiko, ne viena. Viena jų – kultūriškai prisiimta šeimos aprūpintojo rolė. „Būtent ilgesnės nei įprastai darbo valandos gali tapti mažiau gilaus santykio su vaiku priežastimi“, – teigia jis.

„Vyrų bendruomenėje „Gentys“ girdime ir matome istorijas, kai tėvai atkuria ar užaugina ryšį su sūnūmis, o sūnūs – su tėvais. Šios istorijos įkvepia ir kitus vyrus. Niekada ne vėlu pradėti kurti gilų kontaktą, nors iš pradžių tai gali pasirodyti ir nejauku ar sudėtinga. Svarbu nespausti nei savęs, nei savo tėčio – pradėti galima nuo paprastų praktinių žingsnių“, – sako psichoterapijos praktikas V. Pajaujis.

Patarimai norintiems sustiprinti ryšį su tėvu

Palaikykite reguliarų kontaktą. Natūralu, kad nežinome apie ką kalbėtis, jei susimatome kartą per metus. Stenkitės susiskambinti su tėvu kartą per savaitę ar susitikti kas antrą. Po pirmųjų kartų pradėsite jausti, kad atsiranda bendrų pokalbio temų, vidinių juokelių, yra ko pasiteirauti apie paskutinįjį pokalbį, ką pakalbėti apie šalies ar pasaulio aktualijas.

Nekelkite sau didelių lūkesčių. Neprivalote visada kalbėtis giliomis temomis ar atvirauti. Užtenka užsiimti bendra veikla: žiūrėti sporto varžybas, žvejoti, kalbėtis apie mėgstamą muziką ar gaminti valgyti. Puikus būdas žengti pirmąjį žingsnį – paprašyti pagalbos ar patarimo. Visiems gera jaustis reikalingiems.

Domėkitės savo tėvu. Ką jis mėgsta veikti, kokios tradicijos jam svarbios, kokias svajones jis turi, galite net kartu aplankyti jo vaikystės vietas – taip geriau pažinsite ir suprasite, kaip jūsų tėtis tapo tokiu žmogumi, kokiu yra. Apsilankyti jo vaikystės namuose ar paklausinėti apie jo praeitį giminių ar draugų, suaugusiam vaikui gali būti svarbu, net jei tėtis jau miręs.

Kurkite savo tradicijas ir ritualus. Galite kasmet atšvęsti tėvo vardadienį gamtoje, eiti drauge rinkti tavo namams kalėdinę eglę ar drauge leisti laiką su kitais tėčiais ir jų atžalomis. Kasmetiniame vyrų saviugdos festivalyje „Gentys fest“ tėvai su sūnumis tikrai ras bendraminčių, taip pat kuriančių tradicijas ir stiprinančių ryšį vienas su kitu.

Puoselėkite kantrybę ir atjautą. Nors norėtųsi, santykis nesustiprės per vieną dieną ar savaitę. Gali būti sudėtinga rasti bendrą kalbą, ypač jei jūsų pažiūros ar vertybės nesutampa, o gal turite dar skaudančių vaikystės žaizdų, pavyzdžiui tėtis ilgam išvažiuodavo į komandiruotes ir jūs jausdavotės jam nesvarbus. Bet kuriuo atveju, svarbu nespausti nei tėčio, nei savęs, leisti jūsų santykiui augti tokiu tempu, kokiu pavyksta – nėra vieno teisingo būdo. Pripažindami ir priimdami nuoskaudas, jei jas jaučiate, mėginkite su atjauta ir atlaidumu žvelgti tiek į save, tiek į tėvą, tiek į jūsų bendrą praeitį, tiek į nesėkmes kuriant santykį dabar. Prisiminkite, kad tėvas, kaip ir jūs, yra klystantis žmogus.

Partnerio turinys

Lino Bielinio nuotr. – psichoterapijos praktikas Virgilijus Pajaujis