Olandų pievoms prireikė... siestos

Tiesa, šiemet olandų žemdirbiai nesiskundžia dėl pievų vešlumo. Jei pastaraisiais metais žolė augdavo vis lėčiau, tai šiemet net 5–10 proc. greičiau nei 2022 m., rugsėjo pabaigoje portalui Nieuwe Oogst sakė Leo Tjoonk, „Agrifirm“ stambiųjų pašarų padalinio vadovas. Pirmą kartą šį sezoną pievose šienauta jau gegužės 4 d. ir skaičiuojama, kad kai kuriuose Olandijos regionuose (išskyrus šalies pietvakarius, kur vasaros sausra pridarė daug žalos) ūkininkai šiemet žolę galės pjauti šešis ar septynis kartus.

Olandai džiūgauja, kad sezonas pieno gamintojams nors ir nebuvo lengvas, tačiau paruošti pašaro žiemai nesutrukdė. Negano to, silosuotos žolės kokybė, pasak specialistų, išskirtinai gera. Tad, regis, kas galėtų kelti nerimą ūkininkams ir mokslininkams?

Tyrėjas B. Philipsenas iš WUR stebi ir klimato kaitą, ir jo poveikį dirvožemiui bei augalams. Žiemos tampa gerokai švelnesnės, todėl mažėja tikimybė, kad velėną pažeis besikeičiančios šalčio ir atšilimo bangos. Tačiau vis karštesnėmis vasaromis kyla pavojus, kad pievos perdžius ir augalai išdegs. O štai rudenį, ilgesnį laiką esant aukštesnei temperatūrai, būtų galima šienauti papildomai, net iki gruodžio.

Tik paskutinio pjovimo žolės B. Philipsenas nerekomenduoja silosuoti (nebent kuo sausesnę), geriau sušerti šviežią arba tiesiog ją nuganyti: „Taip yra todėl, kad žarnyne virškinamų baltymų kiekis smarkiai sumažėja, bet karvės gali ją puikiai virškinti šviežią.“

Daugiausia problemų dėl pievų dehidratacijos vasarą mokslininkas mato šalies pietuose ir rytuose, kur vyrauja smėlingas dirvožemis. Šiuose regionuose ir vėjai silpnesni nei vakaruose ar šiaurėje, todėl mažiau vėsina orą.

Jau šiomis dienomis portalo kalbintas mokslininkas pasiūlė pievoms taikyti siestą, tai yra palikti jas vasarą ramybėje ir labiau šienapjūtei išnaudoti pavasarį bei rudenį. „Tik reikia atsižvelgti į tai tręšiant, – perspėja jis pieno gamintojus. – Daug diskutuojame, maistinės medžiagos ar drėgmė labiausiai riboja žolės augimą, bet manau, kad daugiausia pastarasis.“

Apie galimybę paankstinti tiek ganymo, tiek šienavimo sezoną, kalbėjo L. Tjoonk iš „Agrifirm“. Jis seka dirvožemio temperatūros apžvalgą, kuri visoje Olandijoje atnaujinama kiekvieną pirmadienio rytą. 2017 m. temperatūra rugsėjo pabaigoje 10 cm po žeme buvo apie 14 °C, o tą pačią 2023 m. dieną ji buvo 5 laipsniais aukštesnė. „Tai ekstremalu, bet dirvožemio temperatūra kyla visur. Kai temperatūra aukštesnė nei 20 °C ir nėra drėgmės, žolė nustoja augti. Todėl svarbu pavasarį ją nupjauti dukart“, – sako Tjoonk.

Pasaka jo, dirvožemio temperatūrai padidėjus kas 10 laipsnių, mineralizacija jame padvigubėja. Taigi reikia naudoti mažiau azoto.

Reaguoja ir sėklų įmonės

Naujus gamtos iššūkius ūkininkams stebi ir sėklų tiekėjai. Jie siūlo sėti žolių, turinčių ilgą šaknyną ir galinčių pasiimti vandens iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, bei dobilų mišinius, taip pat baltymų turtingą liucerną.

Komentuodamas situaciją Barenbrugo produktų vadovas Tomas Niehofas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnėjant sausroms, vis nukenčia pievų augalai, tačiau pats auginimo sezonas ilgėja. „Reaguojame į tai, atsižvelgdami ne tik į pašarų virškinamumo rodiklius, bet ir į augimo kreivę ištisus metus. Pavyzdžiui, žoliniuose dobiluose matau nemažai galimybių, nes jie nereikalauja daug sąnaudų, gerai virškinami ir karvėms patinka“, – sako jis.

Tokiai pozicijai pritaria ir L. Tjoonk iš „Agrifirm“ bei pasisako už daugiamečių pievų plotų išplėtimą, jų praturtinimą dobilais ir kitomis žolelėmis, kad būtų padidinta biologinė įvairovė.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.