Nemalonumai lysvėse: kreivos paprikos, kenkėjai burokėliuose

Kodėl paprikos kreivos šleivos?

Priežastys:

• žema temperatūra formuojantis žiedams,

• per mažai drėgmės – ypač žydint augalams,

• maistinių medžiagų trūkumas dirvožemyje,

• blogas, netolygus apdulkinimas.

Žema temperatūra paprikoms žydint ir formuojantis vaisiams gali lemti vaisių sienelių suplonėjimą arba sustorėjimą. Tai labiau būdinga didžiavaisėms veislėms, ypač kūgio formos paprikoms.

Vaisiai gali augti lėtai ir netaisyklingai dėl blogo, netolygaus apdul­kinimo. Įvairias ataugėles (vadinamąsias „arklio uodegėles“, „nosis“), atsiradusias ant paprikų, paprasčiausiai reikėtų atsargiai nupjauti – vaisiai nuo to nenukentės.

Kaip to išvengti?

• Daigus auginti šiltoje (20–24 °C) patalpoje.

• Reguliariai purkšti sodinukus arba patalpoje įrengti drėkintuvą.

• Daigus sodinti į nuolatinę vietą tik po šalčių grėsmės, kai naktys sušils.

• Paprikas auginti šiltnamiuose arba po dangomis.

• Kasdien vėdinti šiltnamius, vengiant perkaitimo (aukštesnės nei 30 °C temperatūros).

Jeigu deformuotų vaisių nepavyko išvengti, labai nusiminti neverta: nei skonis, nei maistinės savybės paprastai nuo to nenukenčia.

Retas kenkėjas plinta burokėliuose

O štai burokėlius gali kamuoti kitos negandos. besikeičiantis klimatas kasmet į sodus ir daržus atvilioja daugybę kenkėjų ir ligų. Prieš porą metų daržininkai sulaukė dar vienos nemalonios staigmenos: burokėliuose pasirodė anksčiau Lietuvoje labai retas žaladarys skersadryžis runkelinis straubliukas (Bothynoderes punctiventris).

Apie jį plačiau papasakojo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ.

„Skersadryžis runkelinis straubliukas yra juodai pilkas su baltomis plačiomis netolygiomis skersinėmis juostelėmis, pilvelis – pilkas su juodomis dėmelė­mis, galva išilgėjusi. Suaugusių vabz­džių kūno ilgis gali būti nuo 12 iki 17 mm. Šie kenkėjai žiemoja dirvo­je, beveik vien tik kaip suaugėliai. Suaugėliai pasirodo pavasarį, kai dirvos paviršius (iki 10 cm) įšyla iki 5–10 °C, paprastai balandį. Masiškai jie pasirodo saulėtomis dienomis, kai oras sušyla iki 15–25 °C. Suaugėliai pasirodo keliomis bangomis: pirmieji iš viršutinių dirvožemio sluoksnių, po to išlenda ir iš gilesnių sluoksnių. Vaikščiojantys kenkėjai pirmiausia aptinkami lauko pakraščiuose, po to plinta į lauko vidų. Nors didžioji dalis (90–95 proc.) šių straubliukų yra susitelkę cukrinių pašarinių runkelių ar valgomųjų burokėlių pasėlyje, 5–10 proc. jų paprastai maitinasi piktžolėmis, dažniausiai balandomis.

Suaugėliai nuėda runkelių skilčia­lapius ir pirmuosius lapelius, lieka tik kotelių galiukai. Kenkėjai žalingiausi, iki kol runkeliai pasiekia 2–4 lapelių augimo tarpsnį. Jie apgraužia lape­lius, bet gali nugraužti ir runkelių stiebelius, taip sunaikindami augalus. Patelės kiaušinėlius deda iki birželio vidurio–liepos pradžios. Išsiritusios lervutės juda runkelių šakniavaisių link, kurių šaknimis ir maitinasi. Vyresnės lervos įsigraužia į šakniavaisių vidų. Lervos kūnas paprastai būna baltas, išlenktas, su rusva arba gelsva galva. Rugpjūčio pradžioje pasirodo naujos kartos vabalai, kurie didesnės žalos jau nepadaro.

APSAUGOS PRIEMONĖS

Taikomos visos agrotechninės priemonės, prisidedančios prie grei­tesnio ir geresnio runkelių, burokėlių vystymosi: ankstyva sėja, tankesnė sėja laukų pakraščiuose, drėkini­mas balandį ir gegužę, tarpueilių purenimas, piktžolių naikinimas, tinkamas tręšimas. Kaip minėta, Lietuvoje registruotų insekticidų nuo šio kenkėjo nėra.“

Asociatyvios 123rf nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.