„Kalbant apie agromiškininkystę, kadangi atstovauju KAPVIA interesams, gali kilti klausimas, kodėl mums ši sritis yra įdomi. Galiu pasakyti, kad tiek agromiškininkystė, tiek kanapių sektorius yra būtent regeneracinės, arba vadinamosios atkuriamosios, žemdirbystės sritys. Ši kryptis labai sparčiai plėtojama išsivysčiusiose šalyse, nes vis geriau suprantama, kad žemė ir gamtinės sąlygos yra vieni svarbiausių veiksnių žemės ūkio plėtrai, siekiant užauginti sveikus maisto produktus ir užtikrinti produktyvų ūkininkavimą.
Ilgą laiką mums atrodė, kad pramoninis žemės ūkis, kuriame naudojama daug įvairių augalų apsaugos priemonių ir trąšų, užtikrina puikius derlius. Tačiau vis aiškiau matomos ir neigiamos tokio ūkininkavimo pasekmės. Todėl vis daugiau dėmesio krypsta į tokį ūkininkavimą, kuris remiasi biologiniais ir gamtiniais ištekliais. Europos Sąjungoje (ES) jau daug metų propaguojama agromiškininkystė, nes ją taikant galima gerinti dirvožemio būklę, didinti žemės ūkio tvarumą ir iš to paties hektaro gauti gerokai įvairesnės naudos.
Agromiškininkystė – tai žemės ūkio augalų, medžių ir krūmų auginimo derinimas žemės ūkio paskirties žemėje. Ji gali duoti ir ūkinės, ir ekologinės naudos, padėti reguliuoti mikroklimatą. Pavyzdžiui, Lietuvoje dirvožemis nemažai kenčia nuo vėjo erozijos. Medžių ir krūmų juostos laukuose galėtų ją gerokai sumažinti ir kartu prisidėti prie apsaugos nuo vandens sukeliamos dirvožemio erozijos.
Viena iš agrarinės miškininkystės formų yra vadinamoji alėjinė žemdirbystė, kai suformuojamos medžių ir krūmų alėjos, o tarp jų auginami žemės ūkio pasėliai. Pasirodo, tokiomis sąlygomis labai neblogai galima auginti ir kanapes. Joms nereikia daug augalų apsaugos priemonių, todėl jos gerai dera su agromiškininkystės principais. Pačiose medžių ir vaiskrūmių juostose gali augti įvairūs produkciją duodantys augalai, pavyzdžiui, putinai ir kiti vaiskrūmiai, o tarp jų – žemės ūkio kultūros. Taip iš to paties žemės ploto galima gauti skirtingos produkcijos ir kartu kurti įvairesnę, gamtai palankesnę ūkininkavimo sistemą.
Kanapės turi ir kitų įdomių savybių. Jos išskiria biologiškai aktyvias medžiagas – terpenus, kurie gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus. Šia prasme jie veikia kaip natūralūs repelentai ir gali prisidėti prie šalia augančių vaiskrūmių bei vaismedžių apsaugos. Todėl kanapės tokiose mišriose ūkininkavimo sistemose gali būti vertingos ne tik kaip produkciją duodantis augalas, bet ir apsaugantis kitas kultūras.
Pastaruoju metu vis daugiau planuojama ir kalbama apie vadinamąjį anglies ūkininkavimą (angl. carbon farming). ES kuriama anglies dioksido absorbavimo ir sertifikavimo sistema, rengiamos jos įgyvendinimo tvarkos. Būtent agromiškininkystė ir kanapių auginimas yra vienos iš priemonių, labai palankių tokiam ūkininkavimui. Auginant medžius, anglis ilgam kaupiama medienoje, o kanapės per vieną vegetacijos laikotarpį taip pat sukaupia didelį jos kiekį savo biomasėje. Be to, tiek medžiai, tiek kanapės gali prisidėti prie organinės anglies kaupimo dirvožemyje.
Tokios naujos ūkininkavimo sistemos yra šiuolaikiškos būtent tuo, kad žiūrima ne tik į momentinį, vienų metų derlių, bet ir į ateitį. Pati žemė tampa vienu svarbiausių ūkininko išteklių siekiant ilgalaikio produktyvaus ir pelningo ūkininkavimo. Jeigu dirvožemis nualinamas, ilgainiui vien didesniais trąšų ar augalų apsaugos priemonių kiekiais problemų neišspręsime.
Agromiškininkystė labai svarbi ir biologinei įvairovei. Dabar vis dažniau kalbama, kad industrinis ūkininkavimas smarkiai sumažina kaimo paukščių populiaciją. O agromiškininkystė ir ypač kanapių pasėliai faktiškai yra paukščių rojus. Reikia pamatyti, kaip rudenį atrodo kanapių laukai – juose susirenka daugybė paukščių, kurie čia randa maisto.
Kalbėdamas apie agromiškininkystę turiu galvoje ne pavienius gojelius, o tam tikrą medžių ir krūmų sistemą žemės ūkio naudmenose. Tokios juostos kartu veikia kaip biologinių buveinių jungtys, savotiški ekologiniai koridoriai. Gamtoje labai svarbu, kad būtų ne tik įvairių augalų, bet ir gyvūnijos, o tokios medžių ir krūmų juostos sudaro sąlygas jai išlikti ir judėti tarp atskirų buveinių.
Svarbus ir įvairesnis kraštovaizdis, kuris agrariniam turizmui yra be galo reikšmingas. Be to, medžiai ir krūmai gali teikti tiesioginės ūkinės naudos. Ganomiems gyvuliams jie sudaro pavėsį ir palankesnes sąlygas, gali būti papildomas pašarų ar įvairių naudingų žaliavų šaltinis. Vaiskrūmiai gali būti patys įvairiausi – jie ne tik atlieka ekologinę funkciją, saugo laukus nuo vėjo, bet ir patys duoda produkciją.
Kita vertus, jeigu kanapių lauką įveisti yra palyginti lengva, o pačios kanapės gali prisidėti prie nualintų dirvožemių atkūrimo, tai medžius ir vaiskrūmius auginti žemės ūkio naudmenose nėra taip paprasta. Pirmiausia reikia įvertinti įrengtas melioracijos sistemas. Jos dažniausiai buvo formuojamos visai neatsižvelgiant į tokią ūkininkavimo praktiką. Lietuvoje yra didelius žemės ūkio naudmenų plotus apimančių melioracijos sistemų, todėl tokiose vietose agromiškininkystės priemones reikia taikyti labai atsargiai, kad nebūtų pabloginta nei savų, nei aplinkinių laukų melioracijos būklė, nebūtų trukdomas kitiems savininkams priklausančių laukų sausinimas. Tačiau kanapės tokios grėsmės melioracijai nekelia.
Auginant vaismedžius ir vaiskrūmius žemės ūkio naudmenose, reikia pasirūpinti ir jų apsauga nuo laukinių gyvūnų, ypač pradiniame etape. Žiemą jie gali labai greitai sunaikinti įdėtas pastangas. Pasisodini medžius ar krūmus, tikiesi, kad jie augs, ateityje saugos lauką ir duos produkcijos, tačiau ateina žiema ir laukiniai gyvūnai jaunus medelius gali smarkiai apgraužti ar net visiškai sunaikinti. Taigi naujų ūkininkavimo sistemų diegimas reikalauja papildomų investicijų ir apsaugos priemonių. Vystant kanapininkystę, tokių pavojų beveik nėra.
Yra ir nemažai teisinių dalykų. Daugelis ES šalių jau yra sutvarkiusios agrarinės miškininkystės teisinę bazę, o Lietuvoje šis procesas dar nėra baigtas. Kai žemės ūkio naudmenose norime auginti ir medžius, ir vaiskrūmius bei tikimės iš to tiek ūkinės, tiek gamtinės naudos, visa tai teisiškai sureguliuoti nėra taip paprasta. Ankstesnėje sistemoje tarp miškų ūkio ir žemės ūkio pas mus buvo tarsi Kinų siena. Žemės ūkio
naudmenose medžių sodinimas buvo smarkiai ribojamas.
Dabar galimybių atsirado daugiau, tačiau išlieka įvairių apribojimų. Todėl reikėtų aiškiau apibrėžti, kas yra agromiškininkystė, kokia parama jai gali būti teikiama, kokios turi būti nustatytos tvarkos ir kaip ūkininkas galėtų jomis naudotis. Vien kalbėti apie agromiškininkystės naudą nepakanka. Turi būti aiški teisinė bazė, atitinkanti išsivysčiusių šalių sukauptą patirtį. Kita vertus, turi būti ir parama ūkininkams, einantiems šiuo nauju keliu, nes tokio ūkininkavimo efektas, ypač ilgalaikis, gali būti labai didelis.
Agromiškininkystė svarbi ir bioekonomikai, kuriai reikia naujų žaliavų. Viena jų galėtų būti mediena. Jos trūksta ir ateityje gali trūkti dar labiau. Jeigu išmoktume ūkininkauti taip, kad taikydami agromiškininkystę žemės ūkio naudmenose gautume gerą žemės ūkio produkcijos derlių ir kartu turėtume kasmetį medienos prieaugį, būtų puiku. Tą medieną būtų galima panaudoti įvairiems tikslams – ir kurui, ir kaip žaliavą pramonei.
Tačiau čia jau kalbame apie ateities ūkininkavimą. Kanapių sektoriuje kai kurias galimybes galima išnaudoti gerokai greičiau, nes ekonominį efektą galima gauti kiekvienais metais. Jau yra technologijų, leidžiančių iš kanapių gaminti labai tvirtą medienos pakaitalą. Kanapių žaliava dideliu slėgiu presuojama ir iš jos formuojamos vientisos medieną pakeičiančios plokštės. Jos gali būti naudojamos baldų pramonėje ir kitose srityse, kur reikalinga medienos žaliava.
Lenkai praėjusiais metais taip pat pradėjo panašią gamybą iš kanapių stiebų – juos apdorojant ir presuojant gaminamos medieną pakeičiančios plokštės. O iš kanapių spalių jau seniai gaminamos įvairios statybinės medžiagos. Spalius galima derinti su mediena arba naudoti atskirai, iš jų gaminti kompozitus, pritaikomus statybose ir daugelyje kitų sričių. Taigi kanapė nebėra vien augalas, iš kurio gaunamas pluoštas ar sėklos. Jos panaudojimo galimybės tampa daug platesnės.
Tarp kanapių sektoriaus naujienų labai svarbios ir naujosios genominės technologijos. Tai technologijos, kuriomis galima labai tiksliai keisti tam tikras augalo genomo sekas ir taip gerinti jo prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, atsparumą bei produktyvumą. Šių technologijų nereikėtų tapatinti su tradicine genetine modifikacija. Genetinės modifikacijos atveju į augalo genomą gali būti įterpiama svetima genetinė medžiaga, o naujosios genominės technologijos leidžia daug tiksliau keisti paties augalo genetinę informaciją, panaudojant šiuolaikinius genetikos įrankius.
Šioje srityje Lietuva turi labai stiprų mokslinį potencialą. Profesoriaus Virginijaus Šikšnio ir jo kolegų darbai genomo redagavimo srityje yra žinomi visame pasaulyje. Taigi Lietuva čia tikrai galėtų pasinaudoti savo mokslininkų sukauptomis žiniomis ir patirtimi, kad mokslo pasiekimai būtų pritaikyti ir praktiniame žemės ūkyje. Jungtinė Karalystė (JK) naujųjų genominių technologijų taikymui augalų veislių tobulinimo srityje kelią atvėrė anksčiau. Ten jau kuriamos ir tobulinamos naujos kanapių veislės, o šiems darbams skiriamos didelės lėšos. Nors 2025-ieji JK žemės ūkiui nebuvo patys palankiausi – buvo didelių sausrų, – kanapės užderėjo labai gerai. Kai kur buvo pasiekti net rekordiniai rezultatai – iš vieno hektaro gauta produkcijos net už 6 tūkst. svarų sterlingų. Tai rodo, kad naujų veislių produktyvumas ir ekonominis potencialas gali būti labai didelis.
Įdomu ir tai, kad kuriant vieną iš naujų kanapių veislių buvo orientuojamasi ne tiek į kuo didesnį derlių, kiek į dirvožemio gerinimą.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 11 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.