Trąšos padeda užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, bet kokia yra trąšų gamybos ateitis ES?

Gamyba – neutrali klimatui

Europo trąšų gamintojų forume dalyvavęs "Euractiv" praneša, jog Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ generalinis direktorius Antoine'as Hoxha pabrėžė, kad trąšos yra esminis veiksnys, prisidedantis prie Europos aprūpinimo maistu saugumo. Taip pat gamintojai prisiima atsakomybę, jiems tenkančią siekiant ES klimato tikslų. A. Hoxha akcentavo kai kuriuos pramonės planus, kurie buvo išdėstyti „Fertilizers Europe“ 2023 m. išmetamo anglies dioksido mažinimo veiksmų plane.

Iki 2040 m. „Fertilizers Europe“ narės įsipareigojo palyginti su 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kiek prie jo prisideda trąšų gamybos sektorius, sumažinti 70 proc., o iki 2050 m. Europos trąšų gamyba turėtų būti visiškai neutrali klimatui.

Aptarti būdai, kaip įdiegti bei sustiprinti tvarias maisto sistemas Europoje.

Aprūpinimo maistu vizijos

Pierre'as Bascou, laikinai einantis ES Komisijos AGRI GD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, paaiškino, koks buvo konferencijos tikslas: „Manau, kad mums svarbiausia yra nustatyti tokią politiką, kuri garantuotų, kad po dešimties metų užtikrinsime aprūpinimą maistu ES. Kad turėtume pakankamai įperkamo maisto ir konkurencingą tiekimo grandinę, pradedant trąšomis bei sėklomis ir baigiant maisto perdirbimo pramone, mažmeninės prekybos sektoriumi ir vartotojais“.

„Manau, kad tai yra absoliučiai svarbiausia. Tam mums reikia visuomenės paramos, politikos pagrindo, bet taip pat turime pritraukti privačius investuotojus. Tai svarbu“, - sakė jis.

Grupė taip pat aptarė sausį pradėtą strateginį dialogą dėl ES žemės ūkio ateities, į kurį susirenka 29 pagrindiniai Europos žemės ūkio maisto sektorių, pilietinės visuomenės, kaimo bendruomenių ir akademinės bendruomenės suinteresuotieji atstovai, kurie tikisi „pasiekti bendrą supratimą, kuriant ES ūkininkavimo ir maisto sistemų ateities viziją“.

Svarbu neprarasti realybės jausmo

Elli Tsiforou, COPA-COGECA generalinė sekretorė, išreiškė nuomonę, kad strateginis dialogas turėtų būti tęsiamas, ir pridūrė, kad jis turi atsižvelgti į ūkio subjektus. „Jei norime, kad politika būtų pagrįsta realybe, kurią būtų galima įgyvendinti, mums reikia aktyvaus ūkio subjektų dalyvavimo“.

„Manau, kad mes, COPA-COGECA, teisingai prašėme būti stipriai atstovaujami. Ne todėl, kad esame dideli. Tai ne dydžio klausimas, tai mūsų darbo pobūdžio reikalas. Esame labai sudėtinga organizacija, kurioje būtina atsižvelgri į tai, kaip priimame sprendimus, o tai visada vyksta demokratiškai, visada siekiame sutarimo“, – sakė ji.

Organizacijos vadovė taip pat akcentavo, kad žemės ūkio politikos kryptys turi „kalbėtis tarpusavyje“ arba būti nuoseklios, jei norime, kad jos būtų sėkmingai įgyvendintos, leisdama suprasti, kad šiuo metu taip nėra. Ji taip pat paragino sukurti labai stiprų BŽŪP biudžetą ateityje ir šiam sektoriui skirti į inovacijas ir investicijas nukreiptą finansavimą.

Daugiau finansų ir inovacijų

Dirkas Jacobsas, „FoodDrinkEurope“ generalinis direktorius, apibendrino: „Manau, kad mes visi esame šiame kambaryje, nes manome, kad maistas yra svarbus. Taigi, tai yra išeities taškas. Ir aš manau, kad neturėtume pakliūti į „skaldyk ir valdyk“ spąstus, o toliau vieningai kovoti už kitokį naratyvą aprūpinimo maistu srityje, kuris būtų labiau įtraukiantis ir skatinantis bendradarbiaujanti“.

D. Jacobsas pastebėjo: „Turime labiau orientuotis į rinką, o maisto sektorius turi būti geriau finansuojamas ir novatoriškesnis. Ir jei mes tai pasieksime, tada turėsime žemės ūkio ir maisto viziją, kuri įtrauks į jį pramonės strategijos elementus ir padarys mus ne tik tvarius, bet ir konkurencingus“.

Laukia lyderystės

Konferencijoje taip pat diskutuota, kaip suderinti ekologiją ir pramonę, apie klimatui neutralios ir atsparios ateities strategijas.

„CCS Europe“ direktorius Chrisas Daviesas entuziastingai žvelgė į Pramonės dekarbonizacijos spartinimo įstatymą. „Man tai patinka ir aš trokštu žinoti, kas jame bus“, – sakė jis.

„Tikrai nėra kitos tokios technologijos, kurią reikėtų labiau spartinti, nei anglies dioksido surinkimas. Taigi laukiu su dideliu susidomėjimu. Ko aš iš jo tikiuosi? Na, tiesą sakant, aš nenoriu nieko konkretaus, kas dar nebuvo įtraukta į Komisijos darbotvarkę ar kalbama aplinkui ir ką tikimės pamatyti per ateinančius dvejus ar trejus metus. Didelis dalykas, kurio trūksta ir kurio nepamatysi teisės aktuose, yra lyderystė“, – komentavo C. Daviesas.

Anot jo, tikrosios pramonės dekorbanizacijos strategijos yra šalių narių rankose. Pažanga matoma Danijoje, Nyderlanduose, lėtesnė ji Prancūzijoje bei Vokietijoje; tikimasi pažangos ir iš Lenkijos. Tuo tarpu kitos valstybės narės. Ch. Davieso teigimu, vis dar atsilieka, o viskas, ką gali padaryti naujeji Europos Komisijos nariai, yra „parodyti politinį vadovavimą šiuo klausimu".

Lietuviški akcentai

EP narys Andrejus Halisckis, PPE frakcijos pirmininko pavaduotojas, daugiausia dėmesio skyrė Rusijos sukelto karo Ukrainoje įtakai Europos rinkai. Dabartinė padėtis kenkia Europos pramonei ir siekiant klimato poveikio tikslų, sakė jis.

„Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė tam pritarė ir paaiškino, kad „Achema“ yra pirmaujanti azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Ji akcentavo, su kokiais sunkumais susiduria verslas, kurdamas ir įgyvendindamas dekarbonizacijos projektus – mes to norime, bet tai yra pernelyg sunku su dabar galiojančiomis taisyklėmis, sakė ji. „Mums reikia remti Europos gamintojus. Ir svarbiausia, kad reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, palaikantis gamintojus“, – sakė A. Kuskytė.

Parengė Ričardas Čekutis