Kokia Lietuva matoma interneto platybėse

Kai prieš keletą metų po Lietuvos kaimus ir miestus pasklido filmavimo kameromis apsiginklavę „Google Maps“ automobiliai, ne vienas nudžiugo: dabar mūsų kraštą pamatys ir pažins visas pasaulis. Tačiau džiaugsmas buvo šiek tiek per ankstyvas. Reikšmingas pasaulio vietas „Google Maps“ nuolat atnaujina, į žemėlapius įkeliamos trumpos atkarpos, fragmentai, pakeičiantys ankstesnius vaizdus naujais. O Lietuvoje tarsi sustojo laikas.

Ar susižavėtų japonas? Šio rašinio autoriui teko pakliūti į „Google Maps“ objektyvą būnant Prancūzijos pietuose. Sugrįžęs iš kelionės ilgokai žvalgiausi po tos vietos internetinį žemėlapį, vis stengdamasis rasti save Avinjono aplinkoje, kol maždaug po pusmečio vaizdas buvo įkeltas. Ankstesnis žemėlapis buvo papildytas naujais siužetais. Kiek kitaip yra su mūsų Lietuvos kaimiškosiomis vietovėmis, per kurias kameromis apsiginklavęs automobilis kartą važiavo ir neaišku, kada pasirodys vėl. Nuo to, ką jis tuo momentu užfiksavo, priklausys tos vietovės įvaizdis visame pasaulyje. Ką mes galime Lietuvoje pamatyti „Google Maps“ akimis? Žinoma, kad absoliučiai viską, kas tuo metu stovėjo šalikelėje ar ant kelio: puošnias sodybas ir baigiančius nugriūti pastatus, gražiai lygiuojančias ūkininkų laukų vagas ir apžėlusius daržus, modernias mašinas ir praėjusio amžiaus technikos atgyvenas. Vis dėlto pagrindinis Lietuvos bruožas – erdvės ir tuštumos. Kartais galima nuvažiuoti kilometrus ir, be pievų bei miškų, nieko daugiau nepamatyti. Naudodamiesi interneto paslaugomis pakeliaukime po Vakarų Lietuvą ir pažvelkime į ją taip, kaip galbūt dabar žvelgia koks nors Naujosios Zelandijos ar Japonijos virtualių kelionių entuziastas, anksčiau nieko nežinojęs apie mūsų šalį. Skuodo r. Erslos kaime dėmesį patrauks aplūžęs ūkinis pastatas, didelė mėšlo krūva prie jo ir baltos ritininės plėvelės šūsnis. Kalvių kaimo keliu dvi nenusakomos spalvos ir amžiaus, greičiausiai vandeniui skirtas cisternas tempia mažas traktoriukas. Litvinų kaime geležinkelio bėgius kertantis žvyrkelis taip užnešęs bėgių tarpus žvyru, kad joks traukinys ten nepravažiuotų. Kelią lyginanti mašina net nesivargina toje vietoje pakelti savo peilių. Aišku, geležinkelio linija ten jau daug metų uždaryta. Ir vėl Kaukolikų kaimas – ant aukšto apleisto statinio stogo auga krūmynai.

Atrakcijos užsieniečiams Mažeikių r. Pievėnų kaime sugrįžtame į senovę ir matome šakėmis į kupetas sukrautą šieną, toks pat vaizdas dar viename to paties rajono sodžiuje. Plungės r., netoli Platelių ežero, ilgiems metams užfiksuotas kaimo turizmo sodybą parduodančio savininko telefono numeris. O Kretingos r. Pryšmančių kaimo pakelėje lyg po karo stovi buvusio dvaro pastato liekanos be stogo. Kartais „Google Maps“ nuotraukos užmena tikras mįsles. Antai Kretingos r. Skaudalių kaimo apylinkėse stovi vandens bokštas, kurio viršūnėje sukrauta lyg ir šieno ar šiaudų kupeta. Skuodo r., tarp Kaukolikų ir Apuolės, pamiškėje riogso neaiškios paskirties objekto siena – tarsi kas būtų prie pat miško pradėjęs statyti pastatą ir jo nebaigęs. Ne mažiau įdomus tiltas per Vilhelmo kanalą Jokšų kaime (Klaipėdos r.).

Vaizdas skiriasi nuo realybės Laikui bėgant (šias nuotraukas „Google Maps“ darė 2012 m.) šis tas keičiasi. Antai Kretingos r. Tuzų kaime tuo metu užfiksuotos itin nepatrauklios buvusio grūdų sandėlio liekanos – kolonos su tuščia perdanga. Šiandien šioje vietoje stovi puikus šiuolaikiškas sandėlis. Kartenos miestelio centre stovėjusią griuvėsių krūvą dabar pakeitė naujas kultūros centras. Tačiau kitoje vietoje niekas nepasikeitę – Skuodo r. Rukų kaime šalia kelio stovi apleistas gyvenamasis namas tuščiomis langų akimis, šalia jo lizdą taisosi gandrų porelė. Ne per seniausiai teko šiuo keliu važiuoti – vaizdas toks pat. Plastikinių vamzdžių šūsnies, suverstos prie pat kelio Telšių r. Siraičių kaime, aišku, jau nebėra – panaudojo statyboms. Galime tik spėlioti, ar šiferio lapais pridengta šuns būda Sedos miestelio prieigose vis dar stovi. Tešmeninga karvė šalia dulkančio žvyrkelio Vižančių kaime (Skuodo r.) nuolat vienoje vietoje nestovi, gal jau kita ir pati karvė. O susidomėjusieji Šaltojo karo muziejumi (Plungės r.) šiek tiek nusivils, pamatę, kad net penkis kilometrus kelio jiems teks įveikti duobėtu žvyrkeliu. Nebenaudojamų, apgriuvusių, įlūžusiais stogais, išverstomis sienomis ūkinių ar kitos paskirties pastatų metams bėgant gal ir mažėja, tačiau anaiptol nestinga. Galbūt tai būtų atrakcija egzotikos svečiose šalyse ieškantiems užsienio turistams? Tik turizmo agentūros po tokius taškus savo klientus kažin ar vežioja. Ne visur užsuka ir „Google Maps“. Šio rašinio autoriui yra tekę klaidžioti atkampiais Žemaitijos keliais, kurių filmuotos medžiagos žemėlapyje nėra, o netikėtų vaizdų apstu.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas