Kokią techniką perka mūsų šalies ūkininkai?

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per šių metų tris ketvirčius ratinių traktorių kategorijoje registruoti 2 026 traktoriai. Iš jų 612 nauji, 2022–2023 m. gamybos. Daugiausia ūkininkai ir žemės ūkio įmonės įsigijo „Yanmar“ traktorių – 657, iš jų tik 1 naujas. Tai 32,4 proc. visų įsigytų traktorių. Antroje vietoje – „John Deere“, parduota 429, iš jų nauji – 181. Traktorių „Case IH“ registruota 151 (naujų – 57). Įdomu ir tai, kad šiemet per minėtą laikotarpį buvo registruoti 78 „Belarus/MTZ“ traktoriai, bet tarp jų – nė vieno naujo, pagaminto šiais ar praėjusiais metais. Baltarusiški traktoriai sudarė 3,8 proc. visų įsigytų traktorių, o praėjusiais metais buvo dvigubai daugiau – 7,6 proc.

2019 metų statistika rodo visai kitokius skaičius. Tais metais šalyje pirma registracija atlikta 240-iai „John Deere“ traktorių, „Belarus/MTZ“ – 232, „Massey Ferguson“ – 144 ir t. t.

Iki šių metų spalio 1 dienos šalyje įsigyti 374 javų kombainai, iš jų naujų – 138. Absoliučiai pirmauja kombainai „Claas“ (registruota 189, iš jų naujų – 45), sudarantys 50,5 proc. visų registruotų kombainų. Antroje vietoje – „New Holland“ (įsigyta 80, iš jų naujų – 42). Kombainus „Massey Ferguson“ pasirinko 55 ūkininkai (iš jų 26 įsigijo jau naudotus).

Panaši ir 2022 metų traktorių bei kombainų pirmos registracijos Lietuvoje statistika.

O traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų pernai daugiausia registruota Vilkaviškio (12 722 vnt.), Vilniaus (11 725 vnt.) ir Raseinių (10 212 vnt.) rajonų savivaldybėse. Pagyrimų pelno Pagėgių krašto ūkininkai, 2022-aisiais įsigiję 3 546 vnt. įvairios technikos ir gerokai aplenkę ne tik mažąsias šalies savivaldybes (Kalvarijos, Rietavo, Kazlų Rūdos, Elektrėnų), bet ir Jonavos, Zarasų, Ignalinos bei Švenčionių rajonų savivaldybes.

ŪP paprašius, situaciją žemės ūkio technikos rinkoje komentuoja šios srities specialistai.

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Erikas BĖRONTAS

Įsikūrimo 30-metį mininti LŽŪTA, kaip sako jos nariai, išgyveno įvairius laikus. Ji net laikinai buvo sustabdžiusi veiklą, o žemės ūkio techniką parduodančios įmonės praktiškai buvo išsivaikščiojusios kas sau. Bet, nepaisant šalies ekonomikos pakilimų ir nuopuolių, pandemijų ir kitų sukrėtimų, LŽŪTA priklausančios įmonės vis plėtėsi ir didino apyvartas. Be to, asociacija nuo pernai dar užkūrė ir naują veiklos variklį, ir šiandien jau turi kuo pasigirti.

Naują impulsą asociacijai davė 2022 metai, kai po keleto metų laikino veiklos sustabdymo visuotinio narių susirinkimo metu žemės ūkio technikos bendrovės „Dojus agro“, „Dotnuva Baltic“, „Stokker“, „Baltic Agro Machinery“ ir „Agrokoncerno technika“ atnaujino veiklą LŽŪTA. Per trumpą laiką prie mūsų asociacijos prisijungė dar penkios įmonės: „interAG“, „East West Agro“, „Audrokesta“, „Väderstad“ ir „Rovaltra“.

Asociacija stengiasi siekti, kad jos narės galėtų dirbti rinkoje su kuo mažiau trukdžių. Juk ir asociacijos tikslai – bendradarbiauti su žemės ūkio organizacijomis, ūkininkais, institucijomis, ginti asociacijos narių teises ir interesus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse institucijose, sudaryti nariams kuo palankesnę verslo aplinką, skatinti socialinę atsakomybę ir siekti kartu technologinių inovacijų bei tvarumo šalies žemės ūkio sektoriuje. Šie tikslai kaip tik ir įprasmina narių veiklą asociacijoje.

Kai žemdirbiams keliami vis aukštesni reikalavimai, didėja emisijų ribojimai žemės ūkio technikai, o padargai tampa vis išmanesni, prie naujų reikalavimų prisitaikyti arba juos keisti galime tik veikdami kartu.

UAB „Agrobond“ (Raseiniai) technikos pardavimų vadovas Gintaras RAMANAUSKAS

Beveik nesiskiria šiemet perkamos technikos rūšys nuo praėjusių metų – kokias neariamąsias technologijas naudojo anksčiau, tokią joms reikalingą techniką ir perka. Daugelis atsisakė plūgų, dabar dažniausiai ieško noraginių ir diskinių skutiklių. Todėl yra daugiau ir besidominčių šitais padargais. Padidėjo mulčiavimui (žolės smulkinimui) reikalingos technikos pardavimas. Suaktyvėjo ir smulkių atliekų smulkinimui naudojamų, ir traktoriui iš paskos važiuojančių smulkintuvų pardavimas. Taip tikriausiai atsitiko dėl pasirinkto žemės ūkio naudmenų deklaravimo principo. Mat ūkininkai ruošiasi tinkamai prižiūrėti apsaugines zonas.

Naudojantys neariamąją technologiją patys žino, ko nori, ir ieško įmonių, kurios prekiauja šia technika ir atitinka jų lūkesčius. Dauguma žemdirbių perka mūsų bendrovės parduodamą techniką – lėkštinius, noraginius skutiklius. Turime specifinę sėjamąją, kurią nuomojame. Tai visiškai neariamoji technologija. Per keletą metų stipriai padidėjo susidomėjimas šia paslauga ir jos paklausa.

Dėl įvairių politinių įvykių ir karo Ukrainoje, dėl pernai brangiai prisipirktų trąšų gana stipriai yra sustojęs technikos pirkimas. Tai lėmė dar ir grūdų kainų kritimas. Ūkininkams nepakanka lėšų, kad galėtų kompensuoti visus nuostolius. Žemdirbiai perka tik tada, kai jiems ko nors labai reikia, o visi planiniai pirkimai yra sustabdyti. Jeigu technika ir padargai dar dirba, daugelis atideda naujus pirkinius ateičiai. Prie šitų dalykų neigiamai prisidėjo ir lizingo bendrovės, nes EURIBOR kilimas irgi labai daug ką sustabdė. Jeigu palygintume pernai su lizingo įmonėmis sudarytą sutarčių skaičių, tai šiemet jų yra maždaug perpus mažiau.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas NORVILAS

Žymesnių pasikeitimų, kad žemdirbiai pirktų mažesnę, didesnę ar kokios nors kitokios paskirties techniką, nepastebėjau. Tendencija, kad perkant labiau žiūrima į našumą, efektyvumą, taršą. Pardavimų, kurie buvo suplanuoti prieš metus ar pusantrų, pristatymų terminai buvo „išsitempę“, dabar jie yra „susitraukę“. Faktas, kad situacija yra tokia, kokia yra – sumažėjusios grūdų, rapsų, pieno, mėsos kainos. Mūsų pirkėjai yra gal ir nenusilpę, bet ne tokie pinigingi, todėl investicijas planuoja labai atsargiai. Jeigu reikia tam tikrų būtinų elementarių padargų ar savaeigės technikos, pardavimas ir investicijos vyksta.

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės atsargiai planuoja ir perka, nes jau yra pasimokę iš 2017–2018 metų sausrų ir liūčių. Tuomet ir žemės ūkio produkcijos kainos buvo kritusios. Beje, žemdirbių pirkimui įtakos daro ir Europos Centrinio Banko palūkanų normos, jų padidėjimas, todėl ir tai reikia skaičiuoti. Kada geriausias laikas investuoti? Tada, kai sunkus metas, patį sprendimą lengviau suvirškini, tada ir reikia galvoti. Reikia palaukti, kol šiek tiek padidės produkcijos kainos, atpigs trąšos ir visos kitos ūkininkams reikalingos žaliavos. Jų kainos jau turėtų stabilizuotis.

Manau, kad 2023-ieji – didelių iššūkių slenksčių metai. O 2024-aisiais irgi dar bus pilna reikalų. O norinčiųjų modernizuoti pieno ūkius laukia gana sudėtingi procesai, kuriuos reikia išgvildenti, kaip sakau, iki gryno. Ūkiai nori kiek tik įmanoma robotizuotis, eliminuoti žmogiškąjį faktorių, kontrolę, sugebėti pieno savikainą sutraukti taip, kad būtų galima konkuruoti su visu likusiu pasauliu.

UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas TRAINAITIS

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, traktorių pardavimas „Rovaltros“ bendrovėje tikrai yra geresnis. Šiuo metu nesiskundžiame nei teleskopinių krautuvų, nei kitokios technikos pardavimu. Nors dabar ir vykdoma propaganda, kad nebereikia plūgų, jog reikia sėti tiesiai į ražienas, mūsų įmonėje perka ir tuos plūgus.

Šie metai, palyginti su praėjusiais, yra geresni, nes pardavimas padidėjo apie 20 proc. Šiais metais pradėjome prekybą
305 AG traktoriais. Jų pardavimas sudaro apie 15 proc. viso parduoto parko. Manau, kad toks rodiklis geras, mat dabar tendencija – pirkti kuo galingesnius traktorius. Jei prieš 20 metų labiausiai buvo perkami apie
160 AG traktoriai, šiandien tokie nebėra tarp populiariausių. Pastaraisiais metais žemdirbių mėgstamiausi nuo 240 iki daugiau nei 300 AG traktoriai. Galingumai didėja, agregatai didėja – niekas nebenori dirbti ilgai, nori staigiai viską atlikti.

Džiaugiamės, kad dabar „Valtra“ S ir Q serijos traktorius gamins ne Prancūzijoje, o „Valtros“ gamykloje Suomijoje, tad tikiuosi, kad kokybė bei pateikimo terminai bus geresni ir greitesni. Todėl, kad neabejoju, jog skandinavų darbo jėga yra geresnė ir kokybiškesnė.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.